Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

ES nori sušvelninti Kaliningrado konfliktą

"ES Komisija rengia naujas gaires dėl prekių, kurioms taikomos sankcijos, vežimo. 

Norima paaiškinti, kad įprastas krovinių eismas iš Rusijos į Kaliningrado eksklavą įtakos neturi.

ES Komisija nori sušvelninti konfliktą dėl Rusijos eksklavo Kaliningrado. Remiantis „Süddeutsche Zeitung“ informacija, naujos gairės, kaip elgtis su sankcijų režimu, turi būti paskelbtos artimiausiomis dienomis. Anot jos, ir toliau bus leidžiama gabenti krovinius geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado eksklavą. Prekes iš sankcijų sąrašo taip pat galima įvežti per geležinkelio koridorių įprastais kiekiais be apribojimų. Tačiau gabenimas turi būti patikrintas, ar nėra sutrikimų.

Konfliktas kilo prieš dešimt dienų, kai Lietuva geležinkelio linija blokavo plieno ir geležies tiekimą iš Rusijos į Kaliningradą. Tuo metu Lietuvos vyriausybė pabrėžė, kad laikosi ES Komisijos sankcijų gairių – tokį pareiškimą patvirtino ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas. Tuo tarpu prekiniai traukiniai vėl važiuoja netrukdomi, net pagal rusų nuomonę.

Rusija iš pradžių aštriai reagavo į transporto sustojimą, prabilo apie „de facto blokadą“ ir grasino neproporcingomis kontratakomis. Tuo tarpu ES Komisijoje pradėti priežasčių tyrimai ir pakartotinis vertinimas. 

Matyt, pirminė direktyva atėjo iš Prekybos komisijos, kuriai vadovauja Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, buvęs Latvijos ministras pirmininkas. 

Anot SZ, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen peržiūrėjo konfrontacinį požiūrį, kuris taip pat teisiškai prieštarauja 2002 m. lapkričio mėn. ES ir Rusijos „Bendrai deklaracijai“ dėl tranzitinio eismo.

 Ginčyta, ar tranzitui iš Rusijos į eksklavą būtų taikoma sankcijų režime taikoma formulė „importas, eksportas ir perdavimas“. Taip pat neaišku, ar prekybos komisariatas veikė nežinodamas apie eskaluojamą saugumo politiką ar net Lietuvos vyriausybės prašymu.

Taigi Komisijos pataisa pašalina saugumo politikos požiūriu pavojingą situaciją. Briuselyje dabar sakoma, kad tranzitas paprastai yra leidžiamas ir bus įmanomas. Tačiau Lietuva turi teisę ir pareigą žinoti, kas vežama.

Tradiciškai Baltijos šalys pasisakė už griežtą poziciją su Rusija, pabrėždamos, kad Kaliningradas jau prieš Ukrainos karą buvo kontrabandinių prekių centras. Rusijoje tokie agitatoriai, kaip buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pasinaudojo proga ir kalbėjo apie „grėsmę tėvynei“. Pretekstas karui dažnai konstruojamas, nurodant nacionalinę grėsmę.

Naujosiose Komisijos gairėse turėtų būti reglamentuojamas ne tik plieno ir geležies embargo sprendimas, bet ir tolesni sankcijų režimo etapai. Liepos 10 d. draudimas taikomas cementui ir alkoholiui, o po mėnesio – anglims. Vėliau šiais metais sankcijos turės įtakos naftai ir rafinuotiems produktams.

Po Briuselio pataisymo nebegalima nuslėpti skirtingų Komisijos požiūrių į sankcijų įgyvendinimą. Stebėtina, kad Rusijos pusė bandė viską nuraminti ir suteikė ES laiko išsiaiškinti. Tai parodė, kad Maskvos eskalavimu su NATO ir ES narėmis tikrai nebuvo suinteresuota. Nors tiesioginės derybos tarp Maskvos ir Briuselio nevyksta, signalai yra atidžiai stebimi. Tačiau pastarosiomis dienomis Maskvoje pasigirdo tokių balsų, kaip įtakingas Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, kurie dabar nori įvesti sankcijas Lietuvai. Stebėtojai kalba apie vanagų ​​ir balandžių stovyklą. Nuosaikioji pusė dabar reikalauja signalo iš ES.

Komisija savo ruožtu susiduria ne tik su jau priimtos direktyvos persvarstymo problema kuo tyliau. Taip pat turi būti atsižvelgta į Lietuvos vidaus politinę situaciją, kur kurso pasikeitimas būtų interpretuojamas, kaip silpnumas Rusijos akivaizdoje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu leido suprasti, kad jo šalis „jokių papildomų paaiškinimų“ nesiekė. „Tai, kas buvo pateikta, yra pakankama ir aišku“, – sakė G. Landsbergis. Rusijai neturėtų būti leista laimėti „diplomatinės pergalės“. Tai ne vienintelė priežastis, kodėl Lietuvai turėtų būti suteikta galimybė įsikišti, jei tranzito metu randami šiurkštūs sankcijų pažeidimai, t.y., jei gabenami išskirtinai dideli kiekiai prekių, kurioms taikomos sankcijos."

Tai braliukas čia sukėlė šurmulį, nesuprasdamas sutarties ir saugumo situacijos. Blogai, kad durniai, kaip G.Landsbergis, pasitaiko ir Latvijoje.


Komentarų nėra: