Marichuaninės varnos pasirašė sau dar vieną varnelę, o mūsų pinigai Lietuvoje netenka dalies funkcijų

"Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis, priartėjo prie finalinės stadijos - Seimas tokiems atsiskaitymams nustatė 5.000 Eur „lubas“. Tikimasi, kad tai bus dar vienas šūvis į šešėlinę ekonomiką, tačiau yra manančių, jog toks sprendimas šešėlį dar labiau praplės, o jame „besidarbuojančius“ veikėjus toks ribojimas nebent privers „pakelti vieną antakį“.

 

Minėtą ribą Seimas nustatė priėmęs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas 5.000 Eur grynųjų „lubos“ galioja ir įmonėms, ir gyventojams. Įstatymas įsigalios 2022 m. lapkričio 1 d., jei jį  pasirašys prezidentas.

 

 

Naujos įstatymo pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo, vienus metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose - jos bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. 

 

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir Seimui priėmus pataisas dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo, nuomonės suskilo į dvi stovyklas. Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, įmonių finansų ekspertas, komentuoja, kad priimtas įstatymo pakeitimas yra geras, tačiau tobulintinas. Jo nuomone, nurodyta suma yra nereikalinga – mat „šiuolaikiniam verslui operuoti grynaisiais pinigais išvis nėra poreikio ir tai tik sukuria pilkos zonos galimybes. 

 

„Visų pirma visiškai iki nulio turėtų būti panaikinta galimybė atsiskaityti grynais už akcizines prekes - ten didžiausia šešėlio rizika, kai vengiama sumokėti PVM, akcizus ir pelno mokestį. Tai tiesiog nepriimtina, o kitose kategorijose taip pat galėtų būti taikoma nulinė tolerancija gryniesiems“, – pridūrė M. Dubnikovas.

 

Priešingą nuomonę turintys Seimo opozicijos atstovai, pateikė pavyzdį:  atvykstantieji į Lietuvą gali įsivežti 10.000 Eur grynaisiais, o dalis bankų nedirba su grynaisiais pinigais, be to, užsieniečiai sunkiai gali atsidaryti sąskaitas šalies bankuose. Esą tai tik padidins šešėlį.

 

Tačiau valdantieji tikina, kad ribojimas atsiskaityti grynaisiais būtų svarbi priemonė kovojant su šešėliu bei pinigų plovimu. Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, vardija: Italijoje nuo šių metų pradžios sandoriai grynaisiais ribojami iki 1.000 Eur,  panašios apimties ribojimai jau yra taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.

 

Lietuvos banko statistika pavojaus varpais dėl šešėlio neskambina – jo duomenys rodo, kad 97% visų mokėjimų nesiekia 5.000 Eur, o 92% – iki 1.250 Eur.  Tiesa, kiek „slidesnė“ padėtis yra nekilnojamojo turto rinkoje: ten 26,5% atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

 

Siūlymas riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nėra pirmas. Antai dar 2014 m. pabaigoje tuometinė Finansų ministerija siūlė priimti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą. Tada skirtingiems sandoriams grynaisiais pinigais siūlyta įvesti maksimalią 3.000 arba 5.000 Eur ribą. Toks įstatymas turėjo įsigalioti 2016 m. Vis dėlto, tuo metu įstatymo projektas nebuvo priimtas, o 2019-aisiais lyg ir bandyta iniciatyvą atgaivinti, bet galų gale pranešta, kad ji atidedama neribotam laikui, iki bus rastas sutarimas ir tarp politikų, ir tarp atsakingų institucijų.

 

Tuometinėse diskusijose dėl grynųjų pinigų ribojimo politikai, ekonomikos ekspertai ir ypač verslo atstovai nurodomo ir galimas neigiamas to pasekmes. Tam tikromis aplinkybėmis, pvz., nedarbo dienomis, būtų sudėtinga atlikti mokėjimus negrynais pinigais. Gyventojai ir verslas gali patirti daugiau išlaidų už bankų ir kitų mokėjimo įstaigų paslaugas.

 

Kartais atsiskaitymas negrynais būtų sudėtingas, nes yra nustatyti el. bankininkystės ir mokėjimo kortelių operacijų limitai. Tada  taip pat užsiminta, kad problemų gali kilti užsienio piliečiams, kurie nesinaudoja el. bankininkyste.

 

 Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotas ekspertas, pernai rudenį, kai buvo atgaivintas žygis prieš grynuosius (tuomet buvo minima 10.000 Eur riba), taip pat nesutiko su argumentu, kad ribojant atsiskaitymą grynaisiais pinigais bus sumažinta šešėlinė ekonomika. Esą ribojimas paveiks tik tuos, kurie ir taip veikia legaliai, o tiems, kurie nusižengia įstatymui, dar vienas reguliavimas bus nė motais.

 

 

 „Bandymas mažinti šešėlį reguliuojant atsiskaitymus grynaisiais yra tas pats kas bandymas išgydyti ligą gydant jos simptomus ir ignoruojant jos priežastis“, – VŽ komentavo ekspertas.

 

„Pvz., laužtuvas yra dažnai vagystėse naudojamas įrankis. Ar pavyktų valdžiai sumažinti vagysčių kiekį jei būtų priimtas Legalaus laužtuvų naudojimo įstatymas teigiantis, kad laužtuvai gali būti naudojami tik legalioms reikmėms, o vagystėse – ne? Aišku, kad nepaveiktų. Vagims nuo tokio naujo įstatymo būtų nei šilta, nei šalta. Lygiai taip ir su grynųjų ribojimu – kas veikia šešėlyje, jiems toks ribojimas nebent privers pakelti vieną antakį. Jei apskritai jie apie tokį apribojimą sužinos“, – pridūrė jis.

 

„Sakyčiau, atvirkščiai, atsiskaitymų grynais reguliavimas gali į šešėlį pastūmėti tuos sandorius, kurie dabar vyksta nors ir grynais, bet legaliai. Pvz. jei kažkas už NT anksčiau sumokėjo 50.000 Eur grynais, įvedus grynųjų ribojimą atsiras tokių, kurie mokės pvz. 10.000 pavedimu ir likusius susitars mokėti šešėlyje. Kai tokiu sandoriu suinteresuotos abi pusės, jokie ribojimai nepadės“, – tęsė V. Žukauskas.

 

Jo teigimu, visa diskusija apie šešėlinę ekonomiką „tik parodo, kad niekaip neįsisąmoninta pagrindinė pamoka – kai šešėlis kyla iš reguliavimo, didesniu reguliavimu jo neišspręsi“.

 

 Nors bankų atstovai tikina, kad vis didėja atsiskaitymų negrynaisiais pinigais rinkos dalis, ekspertų nuomone, šešėlio dalis šalies BVP vis dar svyruoja tarp 22-25%. Beje, Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, teigia, kad nėra oficialių tyrimų, kiek Lietuvoje sumažėjo šešėlinė ekonomika per penkerius metus, kai buvo aktyviai siekiama riboti atsiskaitymus grynaisiais, bet iš kai kurių mokslinių darbų nėra panašu, kad neapskaitytos ekonomikos lygis būtų labai sumažėjęs. 

 

 

Vyriausybinė Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija yra sukūrusi 37 punktų Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą. Ekspertai tikina,  kad jis buvo parengtas kiek skubotai, atmestinai ir formaliai. Tad gali nutikti taip pat kaip su ankstesniųjų Vyriausybių kovos su šešėliu planais, t. y. nieko nenutikti.

 

Todėl, VŽ nuomone, vargu, ar ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais suduos bent kiek juntamą smūgį šešėlinei ekonomikai. Greičiausiai tai bus tik kosmetinis problemos papudravimas ir varnelė priemonių plane.”