„Tikėtina, kad europiečių realusis darbo užmokestis kris greičiau, nei jų JAV kolegoms, nes sankcijos Rusijai skatina infliacijos augimą, o tai stumia žemyną į recesiją.
Iki sankcijų Rusijai atrodė, kad Europos infliacijos lygis išliks mažesnis už savo ekvivalentą JAV, o tai rodo lėtesnį ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Tai pasikeitė, pradėjus taikyti sankcijas Rusijai, dėl kurių Europoje kilo maisto ir energijos kainos.
Vienintelis skirtumas nuo JAV dabar: darbo užmokesčio didėjimas Europoje gerokai atsilieka nuo infliacijos, todėl realusis darbo užmokestis smarkiai mažėja – atlyginimai pakoreguoti, atsižvelgiant į vartotojų kainų kilimą.
„Kiekvienai kelionei į prekybos centrą skiriame 100 eurų ir vis grįžtame su vis mažiau maisto“, – sakė 37 metų Milano baro darbuotoja Daniele Biancardi, gyvenanti su savo mergina. "Jūsų atlyginimas yra toks, koks yra. Ne taip, kad viršininkas mato, kad mėsa dabar kainuoja brangiau, todėl jis šiek tiek padidina jūsų atlyginimą."
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija mano, kad JAV realusis darbo užmokestis šiais metais sumažės 0,6 proc., o tai rodo, kad darbo užmokesčio augimas vos nepatenka į vartotojų kainų padidėjimą. Tai nėra naudinga, nei namų ūkiams, nei ekonomikos augimo perspektyvoms.
Tačiau daug didesnių nuosmukių tikimasi didelėje Europos dalyje, išskyrus Prancūziją, kur energijos sąnaudos išaugo daug mažiau dėl priklausomybės nuo branduolinės energijos ir vyriausybės nustatytų namų energijos kainų viršutinės ribos. EBPO duomenimis, realusis darbo užmokestis Vokietijoje sumažės 2,5%, JK – 3%, o Ispanijoje – 4,5%.
Tai rodo skirtumą, palyginti su priešpandemine era, kai realaus darbo užmokesčio pokyčiai JAV ir Europoje labai sutapo. 2019 metais realusis darbo užmokestis JAV padidėjo 1,1%, o Vokietijoje – 1,6%.
Prieš paskelbiant sankcijas Rusijai, Europos centrinis bankas tikėjosi, kad šiemet euro zonos vidutinė metinė infliacija sieks 3,2%, o tai viršys 2% tikslą. Iki birželio mėnesio, kai bankas pateikė naujausias prognozes, buvo tikimasi, kad infliacija sieks 6,8%.
Dauguma europiečių nesitiki, kad per ateinančius 12 mėnesių jų atlyginimai padidės taip, kaip vartotojų kainų infliacija.
Maždaug 70 % vokiečių ir italų nesitiki, kad šiemet jų atlyginimas padidės, tam pritaria daugiau, nei 60 % britų, tačiau tik pusė prancūzų darbuotojų, remiantis birželį rinkos tyrimų bendrovės Dynata atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 4000 europiečių.
Tai patvirtina ankstesni Airijos centrinio banko ir apklausų bendrovės Ireland Thinks tyrimai. Jie pastebėjo, kad Airijos darbuotojų infliacijos lūkesčiai balandį išaugo, o 1 418 respondentų manė, kad kainos per ateinančius 12 mėnesių vidutiniškai padidės 10 proc., palyginti su 6,8 proc. sausio mėn. Tuo tarpu daugiau, nei pusė sparčiausiai augančios Europos ekonomikos darbuotojų manė, kad jų atlyginimai išliks tokie patys, o trečdalis tikėjosi šiek tiek kilti, tik 1,9 proc.
„Tarp tų respondentų, kurie tikisi, kad jų uždarbis padidės, didžioji dauguma mano, kad jų uždarbis padidės mažiau, nei vartotojų kainos“, – nurodė centrinis bankas.
Yra šio nusivylimo išimčių, ypač tais atvejais, kai darbuotojams vis dar atstovauja galingos profesinės sąjungos, o tai Europoje pasitaiko vis rečiau.
Praėjusią savaitę Vokietijos metalo apdirbėjų sąjunga „IG Metall“ užsitikrino 6,5% atlyginimų padidinimą pagal 18 mėnesių trukmės susitarimą su geležies ir plieno įmonėmis. Pasak sąjungos vadovo Jorgo Hofmanno, tai buvo didžiausias padidėjimas per tris dešimtmečius.
Vokietijos plieno pramonės organizacijos vadovas Heinzas Jorgas Fuhrmannas apibūdino sandorį, kaip „beveik priimtiną“.
„Belieka tikėtis, kad Vokietijos ekonomikai gresiančios rizikos bent jau neišsiskleis iki galo“, – sakė jis.
Ekonomistai mano, kad skirtingi būdai, kuriais pandemija paveikė darbo rinkas abiejose Atlanto pusėse, turi įtakos realaus darbo užmokesčio perspektyvai.
Europoje didesnė dalis darbuotojų liko įdarbinti, nors ir sutrumpintomis valandomis, o vyriausybės subsidijuodavo jų atlyginimus. JAV daugelis neteko darbo arba persikėlė ir ieškojo naujo darbo, kai ekonomika vėl atsidarė.
Nepriklausomai nuo darbo rinkos įtempimo, darbuotojai paprastai turi geresnes galimybes gauti didelius atlyginimus, kai pradeda dirbti su nauju darbdaviu." [1]
Yra pinigų vertės išsaugojimo darbo santykiuose dėsnis: jei kas nors gauna mažiau pinigų, tai kažkas kitas gauna atitinkamai daugiau.
Šiuo atveju darbdaviai ir mokesčių rinkėjai gauna tą papildomą vertę, kurią praranda darbuotojai. Reikia mokėti kurti stiprias profsąjungas.
1. World News: In Europe, Sanctions Squeeze Real Wages
Hannon, Paul.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 June 2022: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą