Kai kas nors nupjauna vištos galvą (Vokietiją), paukštis (Europa) vis dar plaka sparnais ir kurį laiką skraido aplinkui: euro zonos ekonomika šiek tiek auga, nepaisant Vokietijos silpnumo

 

 Kas sunaikino Vokietijos pramonę? Vokietijos lyderis Scholzas šoka jo Zeitenwende šokį ir prisijungia prie sankcijų prieš nebrangią Rusijos energiją. Tai siaubinga Ende jo idiotiškajai Zeitenwende.

 

 „Euro zonos augimas antrąjį ketvirtį išlaikė jo tempą, gūžtelėdamas pečiais netikėtai sulėtėjus galingiausioje valstybėje narėje Vokietijoje, tačiau baiminamasi dėl sulėtėjimo.

 

 Nepaisant to, vis dar lėtas augimas padidina tikimybę, kad ateinančiais mėnesiais politikos formuotojai imsis ekonomikos skatinimo.

 

 Balandžio–birželio mėn. bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,3 proc. – tiek pat, kaip ir pirmąjį metų ketvirtį, kai valiutų sąjunga atsiskyrė nuo pernai kentėtos stagnacijos.

 

 Daugumos 20 narių sąjungos didesnių ekonomikų augimas buvo geresnis, nei tikėtasi, įskaitant Prancūziją ir su dideliu 0,8% šuoliu Ispaniją. Iberijos karalystėje kyla turistų eurų banga, o pajamos per pirmuosius penkis metų mėnesius šoktelėjo daugiau, nei 20 % dėl didėjančios tarptautinės paklausos atostogauti į šalies paplūdimius ir miestus.

 

 Priešingai, svarbiausia euro zonos ekonomika Vokietija, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, šiek tiek susitraukė, o tai sujaukė ekonomistų nuosaikios plėtros prognozes. Viltys, kad 2024 m. pradžioje atsigaus pramonė, išblėso, nes paklausa išlieka silpna ir geopolitinės problemos daro spaudimą pagrindiniam gamybos sektoriui.

 

 Nors palūkanų normų kilimo ciklas ir energijos kainų šuoliai jau atsiliko, vis dar nėra ženklų, kad Vokietijos ekonomika atsigauna, sakė Vokietijos Commerzbank vyriausiasis ekonomistas Joergas Kraemeris.

 

 Infliacija dabar mažėja, o Europos centrinis bankas, kuris padidino palūkanų normas iki aukščiausio lygio per daugiau, nei 20 metų, praėjusį mėnesį pirmą kartą nuo 2019 m. sumažino bazinę palūkanų normą.

 

 Sumažinus skolinimosi išlaidas, greičiausiai, padidėtų vidaus paklausa ir verslo investicijos. Tačiau euro zona taip pat yra pažeidžiama platesnių pasaulinių srovių. Nedidelė Kinijos vartotojų paklausa europietiškoms prekėms mažina įmonių pelną ir riboja gamybą." [1]

1. World News: Eurozone Economy Grows Slightly Amid German Weakness. Kirby, Joshua.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 July 2024: A.8.

When Somebody Cuts off a Chicken's Head (Germany), the Bird (Europe) Is Still Flapping the Wings and Flying Around For Some Time: Eurozone Economy Grows Slightly Amid German Weakness

 

Who destroyed the German industry? The leader of Germany, Mr Scholz, doing his Zeitenwende dance and joining sanctions against inexpensive Russian energy. This is a horrible Ende for his idiotic Zeitenwende.

"Eurozone growth maintained its pace in the second quarter, shrugging off unexpected contraction in powerhouse member Germany, but fears of a slowdown persist.

Nevertheless, still sluggish growth adds to the likelihood that policymakers will move to boost the economy in the months ahead.

Gross domestic product increased by 0.3% between April and June, the same rate as in the year's first quarter when the currency union emerged from the stagnation it suffered throughout last year.

Most of the 20-member union's larger economies booked better growth than expected, including France and, with a major 0.8% leap, Spain. The Iberian kingdom is riding a wave of tourist euros, with income skyrocketing by more than 20% in the first five months of the year on the back of soaring international demand for vacations to the country's beaches and cities.

In stark contrast, the eurozone's most important economy, Germany, shrank slightly from the previous quarter, confounding economists' forecasts for moderate expansion. Hopes for an industrial-led rebound at the start of 2024 have faded as demand remains weak and geopolitical issues pressure the key manufacturing sector.

Though the cycle of interest-rate increases and energy-price spikes is behind us, there is still no sign that the German economy is recovering, said Joerg Kraemer, chief economist at Germany's Commerzbank.

Inflation is now trending lower, and the European Central Bank, which had lifted interest rates to their highest level in more than 20 years, last month moved to lower its key rate for the first time since 2019.

A reduction in borrowing costs would likely boost domestic demand and business investment. But the eurozone is also vulnerable to wider global currents. Limp demand among Chinese consumers for European goods is hitting corporate profits and limiting production." [1]

1. World News: Eurozone Economy Grows Slightly Amid German Weakness. Kirby, Joshua.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 July 2024: A.8.

Amerika pati sau daro: „ištrinti Ameriką“

 

 „Prieš penkerius metus Vašingtonas skyrė sankcijas „Huawei“, atkirdamas Kinijos įmonei galimybę naudotis pažangiomis JAV technologijomis, nes bijojo, kad telekomunikacijų milžinas šnipinės amerikiečius ir jų sąjungininkus. Daugelis pramonės atstovų manė, kad tai skambins laidotuves vienai svarbiausių Kinijos įmonių ir technologijų žaidėjai.

 

 Iš pradžių „Huawei“ sunkiai sekėsi, bet dabar vėl ėmė riaumoti.

 

 Paremta milijardų dolerių valstybės paramos, „Huawei“ išsiplėtė į naujus verslus, padidino savo pelningumą ir rado naujų būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų. Nepaisant amerikiečių pastangų išstumti „Huawei“ iš savo sąjungininkų tinklų, ji išlaikė lyderio poziciją pasaulinėje telekomunikacijų įrangos rinkoje. Ir tai labai grįžta į aukščiausios klasės išmaniuosius telefonus, naudojant sudėtingus naujus lustus, sukurtus įmonėje, kad pritrauktų pirkėjus iš „Apple“.

 

 Be to, bendrovė, kuri vaizdavo save, kaip nepriklausomą nuo Pekino, tapo kažkuo panašesnė į nacionalinę čempionę, padėjusi Kinijai atsipratinti nuo užsienio tiekėjų – dalis platesnės kampanijos, kuria siekiama pašalinti JAV technologijas Kinijoje, pavadintos „Ištrinti A“, reiškia Ištrinti Ameriką. Jos atgimimas rodo, kodėl Amerikai taip sunku suvaldyti Kinijos technologines ambicijas.

 

 „JAV vyriausybės kampanija prieš „Huawei“ netyčia stiprina bendrovės atsparumą, pakartodama seną posakį, kad tai, kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu“, – sakė tyrimų bendrovės „Dell'Oro Group“ analitikė Sameh Boujelbene.

 

 Valstybės pinigai buvo kritiškai svarbūs. Nors Kinijos vyriausybė rėmė „Huawei“ nuo pirmųjų jos dienų, pastaraisiais metais vyriausybės parama išaugo.

 

 „Huawei“ pelnas pernai išaugo daugiau, nei dvigubai – tai didžiausias šuolis per mažiausiai du dešimtmečius. Maždaug du trečdaliai jos pajamų gaunama iš vietinių klientų.

 

 Vyriausybės sutartys ir įmonių registravimo įrašai, taip pat interviu su buvusiais ir esamais darbuotojais atskleidžia, kad milijardai dolerių nuplaukė iš Kinijos vyriausybės į „Huawei“, sudarant lengvatines pirkimo sutartis ir subsidijas. Valstybinės įmonės, vyriausybinės agentūros ir komunistų partijos organai ieškojo „Huawei“ lustų, išmaniųjų telefonų, debesijos paslaugų ir programinės įrangos, o kai kuriose viešųjų pirkimų sutartyse reikalaujama Huawei įrangos pagal pavadinimą.

 

 Vietos valdžia įsigijo „Huawei“ įmones, suteikdama pinigų injekcijas. „Huawei“ sukūrė savo operacinę sistemą.

 

 „Huawei“ vis dar susiduria su iššūkiais. Jos pažangiausi puslaidininkiai tebėra žingsniu atsilikę nuo pramonės lyderių, tokių, kaip „Nvidia“, o kai kurie sektoriaus ekspertai mano, kad „Huawei“ bus sunku tęsti naujovių diegimą be prieigos prie pažangesnių Vakarų technologijų.

 

 "Per pastaruosius kelerius metus išgyvenome daug. Tačiau susidūrę su vienu iššūkiu po kito sugebėjome augti", – raštu teigiama Huawei pranešime, kuriame priduriama, kad išlikti ir vystytis bendrovė lėmė pasitikėjimas ir parama iš pasaulinių klientų, partnerių ir „visų visuomenės sluoksnių“. Bendrovės teigimu, toliau bus labai svarbu išlaikyti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

 

 Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija bei jos Finansų ministerija, kuri vadovauja viešiesiems pirkimams, į prašymus komentuoti neatsakė.

 

 JAV „Huawei“ apribojimų šalininkai teigia pasiekę pagrindinį tikslą – sumažinti „Huawei“ įrangos kiekį JAV ir jos karinių sąjungininkų tinkluose.

 

 „Tikslas nebuvo išstumti „Huawei“ iš verslo“, – sakė Mattas Pottingeris, kuris buvo Trumpo administracijos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas, o dabar vadovauja Kinijos programai Demokratijų gynimo fonde.

 

 „Tai buvo mūsų aljansų ir duomenų apsauga, o jei tai apsunkino „Huawei“ gyvenimą, tuo geriau."

 

 Vienas dabartinis JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas atidžiai seka „Huawei“ pastangas kurti savo puslaidininkius, jei prireiktų daugiau veiksmų, kad Kinija negalėtų gaminti į dirbtinį intelektą orientuotų lustų, galinčių suteikti Pekinui karinį pranašumą.

 

 „Huawei“ 1987 m. įkūrė Renas Zhengfei, kuriam dabar 79 metai, kaip telefonų jungiklių gamintoją. Ji tapo viena didžiausių pasaulyje išmaniųjų telefonų ir telekomunikacijų įrangos gamintojų bei viena pelningiausių privačių įmonių Kinijoje.

 

 Ji taip pat 2018 m. gavo apie 48 % pajamų iš tarptautinių klientų.

 

 Didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, Vakarų pareigūnai vis labiau nerimavo, kad „Huawei“ gali kelti pavojų saugumui šalims, kurios naudojo jos įrangą. Užsienio supratimas apie įmonę pablogėjo, kai Meng Wanzhou, „Huawei“ vadovė ir Reno dukra, 2018 m. buvo sulaikytas Kanadoje dėl tariamų JAV sankcijų Iranui pažeidimo.

 

 Trumpo administracija, kuri lobizavo sąjungininkus, kad atsisakytų „Huawei“ tinklų, įtraukė ją į Prekybos departamento prekybos juodąjį sąrašą, kuris uždraudė tokioms įmonėms, kaip „Intel“, „Qualcomm“ ir „Google“ tiekti technologijas iš JAV „Huawei“ be licencijos. „Huawei“ neigė, kad jos produktai kada nors bus naudojami Vakarų šalių šnipinėjimui, ir sumenkino bet kokius ryšius su Kinijos valstybe. Pirmaisiais bendrovės veiklos metais, kaip rašo valstybinė žiniasklaida, Renas atsisakė tuometinės Kinijos premjero pagalbos gauti paskolą, kad „Huawei“ galėtų išlaikyti atstumą nuo valdžios institucijų.

 

 Po to, kai JAV įvedė apribojimus, „Huawei“ ir Kinijos vyriausybės suartėjo. Netrukus „Huawei“ vadovai paskelbė, kad kiekvienas jų gaminamas produktas ateityje turėtų būti visiškai pagrįstas Kinijos kompanijų sukurtais komponentais.

 

 Kurį laiką atrodė, kad „Huawei“ sunkiai stengsis išlikti aukštai. 2021 m. jos pajamos sumažėjo beveik 30%, palyginti su praėjusiais metais. Jos pagrindinė telekomunikacijų įrangos verslas nukentėjo. „Apple iPhone“ užėmė „Huawei“ išmaniųjų telefonų rinkos dalį.

 

 Pasak buvusio Huawei vyresniojo direktoriaus viešųjų reikalų Chriso Pereiros, „Huawei“ daugiausia dėmesio skyrė tam, kad plėtotų savo tiekimo grandinę ir plėstųsi į naujas sritis, kurios galėtų generuoti pajamas, kad padėtų įmonei tęsti veiklą, įskaitant debesų kompiuterijos ir kitas paslaugas. Pasak jo, Renas buvo motyvacinis lyderis.

 

 "Anksčiau siekėme globalizacijos idealo, pasiryžę tarnauti žmonijai. Kokie mūsų tikslai dabar? Tai išgyventi. Užsidirbsime pinigų, kur tik galėsime", – vėliau vidiniame laiške personalui sakė Renas.

 

 Vyriausybės parama pradėjo stiprėti nuo pirmosios sankcijų dienos.

 

 2019 m. gegužės 16 d. – tą dieną, kai Prekybos departamentas įtraukė „Huawei“ į juodąjį prekybos sąrašą – vietinė valdžia Šendžene, kur įsikūrusi „Huawei“, įregistravo investicinę bendrovę. Ši įmonė, Shenzhen Major Industry Investment Group arba SMII, daugiausia dėmesio skyrė puslaidininkiams, investuodama į gamyklas, gamybos įrangą ir medžiagas, kurios padėtų užtikrinti, kad „Huawei“ būtų tiekiama pakankamai vietinių lustų ir kitų technologijų.

 

 Pasak žmonių, susipažinusių su šiuo klausimu, dviejose SMII įsteigtose įmonėse, įskaitant lustų gamyklą, dirbo buvę „Huawei“ vadovai. Viena gavo maždaug tuziną patentuotų technologijų, perduotų iš „Huawei“.

 

 Oficialūs duomenys rodo, kad po SMII įkūrimo Šendženo puslaidininkių gamybos įrangos importas išaugo.

 

 Šendženo vyriausybė ir SMII neatsakė į prašymus komentuoti. „Huawei“ teigė, kad ne visa Šendženo vyriausybės veikla, susijusi su puslaidininkiais, yra susijusi su „Huawei“.

 

 Nauja bendrovė, kurios didžioji dalis priklauso Šendženui, taip pat nusipirko „Huawei“ išmaniųjų telefonų verslą „Honor“, kuriam kilo sunkumų dėl JAV sankcijų. Sandoris buvo vertas kelių milijardų dolerių, sakė su sandoriu susipažinęs asmuo. Pinigai leido „Huawei“ sutelkti dėmesį į kitus verslus, įskaitant aukščiausios klasės „Mate“ telefonų seriją.

 

 Išaugo ir tiesioginė finansinė parama. Remiantis Huawei finansinėmis ataskaitomis, 2023 m. „Huawei“ gavo daugiau, nei 1 milijardą dolerių valstybės dotacijų, daugiau, nei keturis, kartus daugiau, nei 2019 m. Iš viso per pastaruosius penkerius metus „Huawei“ gavo beveik 3 milijardus dolerių, o tai sudaro 3% visų jos mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų.

 

 JAV taip pat teikia dideles subsidijas, kad paskatintų vietinę lustų gamybą, nors suteikė pagalbą užsienio įmonėms, įskaitant Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.

 

 Pekinas nurodė valstybinėms agentūroms pirkti daugiau „Huawei“ programinės įrangos, lustų ir mobiliųjų įrenginių – ši politika padidino „Huawei“ ir sumažino Kinijos priklausomybę nuo Amerikos kompanijų, įskaitant „Apple“, kurių „iPhone“ nebeleidžiama naudoti darbo vietoje daugeliui vyriausybės darbuotojų. Vyriausybės tyrimų padalinys „Huawei“ pavadino vienu iš keturių technologijų gigantų, vadovaujančių šalies pastangoms atpratinti nuo užsienio technologijų, o kita vyriausybinė institucija išskyrė „Huawei“, kaip pageidaujamą dirbtinio intelekto lustų, serverių ir kitos įmonės programinės įrangos tiekėją.

 

 „Wall Street Journal“ aptiko daugiau nei 300 viešųjų pirkimų sutarčių, kurių vertė apie 5 mlrd. dolerių ir yra vietiniai pardavėjai.

 

 Visa tai buvo ryškus kontrastas prieš penkerius metus, kai vyriausybinės agentūros specialiai prašė produktų iš JAV lustų gamintojų „Intel“ ar AMD.

 

 Kinijos pirkimo-vietos politika dar ryškesnė telekomunikacijų įrangos srityje, kuri yra didžiausias Huawei pajamų šaltinis. Valstybinės Kinijos belaidžio ryšio operatoriai iš esmės nustojo pirkti įrangą iš „Huawei“ užsienio konkurentų, Švedijos „Ericsson“ ir Suomijos „Nokia“, net kai vienas iš jų savo sutartis kainavo pigiau, nei Kinijos bendrovės.

 

 Nors „Huawei“ vis dar siekia parduoti savo gaminius užsienyje tokiose vietose, kaip Pietryčių Azija ir Afrika, ji labiau, nei bet kada anksčiau priklauso nuo Kinijos rinkos, nes 67% pajamų pernai gavo iš vietinių klientų. Bendrovė dažnai save vaizduoja, kaip nacionalinę čempionę, teikiančią pirmenybę aptarnavimui Kinijai.

 

 Kanados suėmimas Meng, Ren duktės, padėjo paspartinti šį perėjimą. Pekinas atkeršijo, sulaikė du Kanados piliečius ir išsiderėjo, kad ji būtų paleista. Kai Meng išlipo iš lėktuvo Kinijoje 2021 metų rugsėjį po trejų metų sulaikymo, ji išreiškė padėką miniai, kuri susirinko jos pasveikinti.

 

 "Per pastaruosius trejus metus aš tai geriau supratau: asmens likimas, korporacijos likimas ir šalies likimas yra tarpusavyje susiję. Mūsų tėvynė yra mūsų stipriausias atrama", - sakė ji.

 

 Turėdama tiek daug vyriausybės paramos, „Huawei“ sugebėjo išvengti sumažinimų, kurie būtų sužlugdę jos MTTP. Praėjusiais metais „Huawei“ padidino išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki beveik 165 mlrd. juanių, arba 23 mlrd. dolerių.

 

 „Huawei“ dabar yra Kinijos pastangos kurti pažangiausius lustus, kad būtų atsisakyta priklausomybės nuo „Nvidia“ ir „Intel“, avangardas, nes Bideno administracija siekia pažaboti Kinijos galimybes kurti pažangius lustus ir technologijas, kurios galėtų padėti jos karui ir priežiūrai. JAV lustų gigantė „Nvidia“ vasario mėnesį išskyrė „Huawei“, kaip didžiausią konkurentą.

 

 „Huawei“ vadovauja vyriausybės finansuojamam projektui, kuriuo siekiama sukurti atminties blokus pažangiems AI lustams, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės, o mažiausiai 11 nacionalinių AI duomenų centrų šiuo metu naudoja „Huawei“ lustus.

 

 Remiantis įmonės duomenų baze „Tianyancha“, Kinijos vyriausybė per pastaruosius penkerius metus kartu su „Huawei“ per įvairius valstybės remiamus fondus investavo į daugiau, nei dvi dešimtis su lustais susijusių startuolių.

 

 Praėjusį rugpjūtį „Huawei“ pristatė savo „Mate 60 Pro“ – išmanųjį telefoną su 5G ryšio galimybėmis, maitinamą lustu, sukurtu pačioje įmonėje. Daugelis Kinijos vartotojų įvardijo nacionalinį pasididžiavimą, kaip priežastį pirkti Huawei išmaniuosius telefonus, kurių sėkmės dėka šiais metais smarkiai sumažėjo Apple iPhone pardavimai.

 

 Praėjus vos mėnesiui po telefono pristatymo, Huawei tyrėjų grupė susirinko į Pekino pakraštyje esantį kepsnių restoraną ir pasveikino inžinierius, dirbusius su projektu HiSilicon, Huawei lustų padalinyje.

 

 „Jūs, „HiSilicon“ žmonės, spiriate į užpakalį“, – sakė vienas iš „Huawei“ tyrėjų, pasak vieno dalyvavusio asmens. „Vadovai kasdien mums sako, kad mūsų darbas padeda šaliai kovoti su užsienio priespauda“, – atsakė „HiSilicon“ inžinierius.

 

 „Mes vis labiau panašėjame į valstybės valdomą įmonę, ar ne? - įsikišo kitas tyrinėtojas.“ [1]

 

Ar gera idėja, kad Amerikos vyriausybė sužlugdo geriausias Amerikos kompanijas, tokias, kaip „Nvidia“ ir „Apple“?

 

1. China Helps Huawei Make a Comeback --- The telecom giant struggled under U.S. sanctions -- then Beijing stepped in. Lin, Liza; Woo, Stu; Huang, Raffaele.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 July 2024: A.1.