Privalomojo šaukimo į kariuomenę viražai: griežtesnės sąlygos, trumpesnė tarnyba ir nepatenkinti darbdaviai

 

"Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalios privaloma jaunuolių karinė tarnyba pagal naują tvarką. Pagal ją planuojama padvigubinti gynybai parengtų karių skaičių, keisis privalomos tarnybos trukmė bei išmokos pasirinkusiems tarnauti 9 mėnesius. Verslo atstovai įsitikinę, kad nauja sistema nėra ydinga iš esmės, tačiau pasigenda valstybės institucijų pagalbos. Vis dar nėra suteikiama parama įmonėms, kurių darbuotojai pašaukiami tarnauti bei neaišku, ką daryti kariams, kurie grįžę po tarnybos nebeturi darbo vietos.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 22 tūkst. karių (profesinės karo tarnybos, nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos ir karių savanorių). Aktyvųjį rezervą sudaro apie 30 tūkst. karių (parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose). Parengtąjį rezervą sudaro apie 80 tūkst. karių (karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą). Lietuvos kariuomenės planuojama struktūra ir plėtra atliepia bei atitinka Lietuvos kariuomenės keliamus poreikius:

Nacionalinės divizijos steigimas itin prisidės prie Lietuvos kariuomenės kovinės galios didinimo, spartesnės modernizacijos ir užtikrins sklandesnį Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgų integravimą, nes daug NATO šalių turi arba vysto divizijos lygio pajėgumus.

Šaukimo sistemos pertvarka leistų kasmet pašaukti apie 5 tūkst. jaunuolių, todėl aktyviojo rezervo karių skaičius iki 2030 m. beveik padvigubėtų ir siektų ne mažiau nei 47 tūkst., o tai padidintų visuomenės, pasiruošusios ginkluotai valstybės gynybai, dalį.

Naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas nauja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Reikalavimai dėl asmenų, kuriems sukaks 17 m., sveikatos patikrinimo įsigalios ir sveikatos tikrinimas bus pradedamas nuo 2025 m. sausio 1 dienos. Karo prievolininkų šaukimas bus vykdomas sena tvarka.

Pagal dabartinį modelį į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami vyrai, o moterims paliekamas savanoriškumo principas. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą Tėvynei, tokios sąlygos būtų sudaromos.

Tarnybą vertina teigiamai

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas teigia, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu per apklausas tiriamos karių nuotaikos, lūkesčiai, lyginama kaip jie skiriasi tarnybos pradžioje ir pabaigoje. Remiantis apklausų rezultatais, galima daryti prielaidą, jog tarnybos sąlygos ir kokybė yra geresnė nei karių lūkesčiai atėjus atlikti tarnybą. Daugiau nei 35% apklaustųjų tarnybą įvertino geriau nei tikėjosi, o tarnybos metu šie rezultatai nekito.

„Kitas svarbus faktorius vertinant 2019 m. – 2023 m. laikotarpį yra karių, nepatenkintų tarnybos sąlygomis mažėjimas – 11% karių teigė, jog tarnybą vertina blogiau nei tikėjosi. Vertinant sunkumus, su kuriais kariai susidūrė pradėję tarnybą didžiausią dalį abejonių sukėlė asmeninis fizinis pasiruošimas 32% proc. bei abejonės dėl tarnybos tęsimo profesinėje karo tarnyboje 24% proc. Apie 22% visų nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių po tarnybos lieka dirbti profesinėje karo tarnyboje“, – Delfi rašė kariuomenės atstovai.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas įsitikinęs, kad privaloma tarnyba turėtų tapti moraliniu įsipareigojimu darbdaviams ir darbuotojams. Kad nebūtų ieškoma būdų „išsukti“ nuo tarnybos ar ją nukelti. Tai yra labai svarbu mums visiems. Tuo pačiu valstybė turi sudaryti sąlygas abiems pusėms.

„Džiugu, kad mums pavyksta susitarti su institucijomis dėl sąlygų bei aplinkybių, kuriomis būtų patenkinti ir darbdaviai, ir darbuotojai, kai jie yra pašaukiami. Pradėjome apie tai kalbėti gal prieš dešimtmetį, kuomet buvo daug chaoso, o darbdaviai paliekami nežinomybėje. Pavyzdžiui, yra įmonių, kuriose dirba daugiau jaunimo, kuriam, bendrai vertinant, sudėtingiau rasti gerą darbą, pradėti karjerą. Jeigu tokį sunkiai rastą darbą dirbantis jaunuolis pakviečiamas tarnauti, o grįžęs nebeturės tų pačių pareigų, jo motyvacija tarnybai savaime menksta. O motyvacija kariuomenėje – ypatingai svarbi“, – verslo požiūrį į privalomąją tarnybą aiškino D. Arlauskas.

2024 m. Lietuvos kariuomenės užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa. Remiantis jos rezultatais galima teigti, jog beveik 70% apklaustųjų visuotinį šaukimą vertina labiau teigiamai, nei neigiamai. 30% apklaustųjų atsakė, jog vertina labai teigiamai, 43% – greičiau teigiamai, 19% – greičiau neigiamai, 8% apklaustųjų visuotinį šaukimą vertino labai neigiamai.

Griežtės tarnybos atidėjimas

Krašto Apsaugos Ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas komentare Delfi rašė, kad pagal naujai priimtas pataisas mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, taip praplečiant kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, baigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.

Tiesa, studentai, nenorintys prarasti vietos aukštojoje mokykloje gaus pasirinkimo galimybę. „Savanoriški pasirinkimai studentams. Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą, turėtų šiuos pasirinkimus: arba 3 metų tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (pvz., tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais), arba 3 metų tarnyba pagal kitas mokymo programas. Tokio tipo tarnyba trunka po 15 savaitgalių per metus, per 3 metus susidaro 45 savaitgaliai“, – aiškino KAM atstovai.

Su problemomis ir finansiniais nuostoliais pašaukus tarnauti dirbantį jaunuolį, susiduria ir verslo atstovai. D. Arlauskas sako, kad verslo sėkmę lemia 3 dalykai: idėja, pinigai ir žmonės, kurias tas idėjas realizuoja bei už tai gauna pinigus. Žmogiškieji ištekliai tampa vis svarbesni šioje trikampėje struktūroje. Darbdaviai linkę išlaikyti gerą darbuotoją, jeigu jo turimi įgūdžiai, asmeninės savybės, motyvacija ir kiti dalykai tenkina. Todėl darbdaviai kartais renkasi tokius darbuotojus „turėti rezerve“, kad prireikus galėtų pakviesti prisijungti, nes jį jau pažįsta ir teko dirbti kartu.

„Jei valstybė suprastų paprastą dalyką – kad įmonės nėra labdaros organizacijos ir reikia investicijų norint išlaikyti gerą darbuotoją, galbūt skirtų tam daugiau finansų, pasiektume geresnių rezultatų net plačiaja darbo rinkos prasme – mažėtų nedarbas, žmonių iš trečiųjų šalių poreikis ir kiti rodikliai“, – sakė LDK prezidentas.

Bus leista tarnauti tik pusmetį

KAM teigimu, bus įvesta diferencijuojama tarnybos trukmė: „Kaip ir dabar, kviesime atlikti tarnybą per 9 mėnesių laikotarpį. Tačiau po 6 mėnesių dalis šauktinių, atsižvelgiant į karinėms specialybėms nustatytus karinio rengimo reikalavimus, galės būtų išleisti į atsargą, o kiti tęs tarnybą ir užbaigs visą 9 mėnesių trukmės mokymą. Tiems šauktiniams, kurie tarnaus 9 mėnesius, bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos už paskutinius 3 tarnybos mėnesius“.

Reikalingų specialistų pritraukimas. Tie jaunuoliai, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta (pvz., aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai) bus šaukiami atlikti tarnybą trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį žinių paketą. „Mūsų tikslas – į kariuomenę pritraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo“, – rašė ministerijos atstovai.

D. Arlauskas pritarė šiai idėjai ir pasidalino darbdavių pasiūlymu dėl karių specializavimo, kurį pateikė atsakingoms institucijoms: „Derėdamiesi su institucijomis siūlėme remtis Izraelio kariuomenės pavyzdžiu, kur kariai mokomi ne tik disciplinos, kartu stiprinami ir jų turimi profesiniai įgūdžiai iš civilinio gyvenimo. Pavyzdžiui, būtų galima bendrai visus mokyti militaristinių dalykų, tačiau kartu tobulinti ir profesinius įgūdžius. Kariuomenėje reikia visko – nuo siuvėjų, virėjų iki IT specialistų ir inžinierių. Kiekvienam būtų galima suteikti progą daryti tai, ką jis moka ir mėgsta. Jeigu šauktiniai tarnybos metu tobulėtų ir profesiškai, galbūt jiems būtų paprasčiau įsidarbinti grįžus ir sustiprėtų motyvacija tarnauti apskritai. Dabar taip veikia Lietuvos šaulių sąjunga, tad ši praktika galėtų būti perkeliama ir į kariuomenę“.

Darbdaviai nespėja pasiruošti

Nors darbdavių atstovas džiaugėsi šaukimo į privalomąją tarnybą tvarka, įžvelgė joje ir trūkumų. Anot D. Arlausko, priimtas geras sprendimas apie darbdavių informavimą, tačiau tai daroma vis dar per vėlai: „Norėtume, kad įvertinus darbuotojų stygių, nedarbo lygį, būtinybę ir sunkumus atsivežti dirbančiuosius iš trečiųjų šalių ir panašias aplinkybes, institucijos, kurios atrenka šauktinius, atsižvelgtų į įmones, kuriose jie dirba. Nutinka net taip, kad iš didelių įmonių vienu metu tarnybą atlikti pašaukiama 20 darbuotojų. Trumpai tariant, kad verslų atžvilgiu šaukiamieji žmonės būtų paskirstomi proporcingai. Čia pasigendame sąžiningumo“.

Kalbant apie įmonei kritiškai svarbias pozicijas, susiduriama su dar didesne problema. Tarkime, žmogus, dirbantis tarptautinėje įmonėje, yra atsakingas už IT, saugumą ir sužinoma, kad po 3 savaičių jis išeis į kariuomenę – kompanija tokiu atveju atsiduria prastoje padėtyje, nes nespėja jo pakeisti. Jeigu sužinotų prieš pusmetį, viskas būtų gerai, nors ir nebūtų paprasta.

„Pavyko pradėti derybas dėl pagalbos grįžtantiems iš tarnybos ir jų darbdaviams. Jeigu šauktinio darbo vieta yra užimta, jo darbdaviui už priėmimą atgal skiriama kompensacija. Šioje vietoje reikėtų didesnio aiškumo, nes kol kas klausimas nėra išspręstas. Jeigu po tarnybos grįžęs žmogus neranda darbo ir kreipiasi į Užimtumo tarnybą, ši moka jam gal net daugiau, negu mokėtų darbdaviui už priėmimą atgal. Siūlome, kad jeigu įmonė darbuotoją priima atgal, nors, galbūt, tuo metu jo ir nereikia, valstybė apmokėtų darbo vietos sukūrimo išlaidas įmonei. Vis dar pasigendame aiškumo ir geranoriškumo iš institucijų“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Jis priminė, kad darbuotojo netekimas dėl tarnybos kariuomenėje įmonei visada kainuoja, tačiau skirtingas sumas: „Vienas gali būti paruoštas ir apmokytas per dvi savaites, kitam gali reikėti ir kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo paties darbuotojo motyvacijos. Karinė tarnyba sustiprina charakterį ir net suteikia naujų asmeninių savybių, kurios labai svarbios ir darbo rinkoje. Taip pat įgaunama pilietiškumo įgūdžių, drausmės, atsakomybės, toks darbuotojas atsineša papildomos vertės ir dažnu atveju, jo mokymo procesas sutrumpėja. Iš kariuomenės grįžę žmonės dažniausiai geba valdytis kritinėse situacijose, nesutrikti, spręsti problemas čia ir dabar“."

Kodėl mums reikia gerbti tikrus lyderius? Nes be jų nuklystame šunkeliais. Dabar įvedame visuotinį šaukimą į kariuomenę. Moterys nešaukiamos, tuo gauna pranašumą studijose ir darbe, todėl gauna teisę valdyti. Valdžia veikia, kaip narkotikas, pasižiūrėkite į Šimonytės šokius. Tapsime nelaimingų kačių augintojų, neturinčių vaikų, valdančių teritoriją, ir kitus vedančių į nelaimes, Lietuva. Tokios moterys veda tautas į išmirimą. "Išnyksim, kaip dūmas, neblaškomas vėjo." Mes nieko prieš tokias moteris, kurioms nesusiklostė likimas. Mes prieš sistemą, kuri jas gimdo. Jei jau verčiame Lietuvą antru Izraeliu, tai verskime iki galo. Izraelio moterys privalomai tarnauja kariuomenėje ir dauguma vaikus gimdo.