Niekas nesako tiesos, aptardami atlyginimus Lietuvoje

Tiesa yra paprasta. Pokarinio kūdikių bumo gausi karta išeina į pensiją. Europoje trūksta darbuotojų. Lietuvos jaunimas neturi Lietuvai daug meilės ir su malonumu išvažiuoja į ten, kur moka daugiau, negu Lietuvoje. Verslininkai, norėdami įdarbinti normalius žmones, moka papildomai vokeliuose. Valstybė iš tų vokelių gauna mažai mokesčių, tik per vartojimą. Keldama minimalų atlyginimą, valdžia legalizuoja ir stipriau apmokestina vokelių turinį.

 

O melas skamba taip:

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė Vyriausybei pasiūlymą kitąmet minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 12% – iki 1.038 Eur. Profsąjungos pageidavo kur kas didesnio prieaugio, darbdaviai perspėja: perdėtas didinimas gali pakenkti šalies konkurencingumui, ypač – eksportuojančiam sektoriui. Ekonomistai teigia, kad MMA didinimas neatspindi realios ekonominės situacijos ir įmonių galimybių mokėti tokio dydžio atlyginimą.

 

Šiuo metu MMA siekia 924 Eur ir sudaro apie 45% vidutinio darbo užmokesčio. Nuo kitų metų minimalus atlyginimas didėtų 114 Eur.

 

Derybos dėl MMA ir jos didinimo kasmet sunkiai skinasi kelią Trišalėje taryboje – čia ietis suremia darbuotojams atstovaujančios profsąjungos ir darbdaviai. Prieš gerą mėnesį posėdžiavusi taryba sutarė tik dėl vieno – MMA nuo 2025 m. turės būti didinama. Skaičiai ir argumentai skyrėsi.

 

Darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti pagal sutartą formulę, t. y. 15,8%, arba iki 1.070 Eur. O darbdavių atstovai pritarė Lietuvos banko pasiūlymui MMA didinti palaipsniui, nuo 2025 m. minimalų atlyginimą kelti 10%, arba iki 1.016 Eur.  Dabar SADM, atsižvelgusi į Trišalėje taryboje išsakytas nuomones, į Lietuvos banko siūlymą ir atnaujintas ekonomikos prognozes, Vyriausybei siūlo priimti kompromisinį sprendimą ir 2025 m. taikyti minėtą 1.038 Eur MMA neatskaičius mokesčių.

 

Vytautas Šilinskas, laikinai einantis socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas, aiškina, kad MMA gerai atlieka perskirstymo ir pajamų nelygybės mažinimo funkciją. Didesnės darbuotojų pajamos taip pat didina ir verslo pajamas (ypač regionuose), nes darbuotojai gali daugiau nupirkti iš vietos verslo.

 

„Pagrindinė per didelės MMA rizika, jei mūsų eksportuojančios įmonės nebegalėtų parduoti savo produkcijos. Todėl mūsų tikslas – didinti MMA nuosekliai, bet atsargiai, kartu skatinant eksportuojančius darbdavius pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina prie konkurencijos aukštesne kokybe. Taip visi būtų turtingesni“, – teigia jis.

 

Ekonomistai, rinkos ekspertai apie tokį MMA didinimą turi kitą nuomonę – pasak jų, tai neatspindi realios ekonominės situacijos ir įmonių galimybių mokėti tokio dydžio atlyginimą. 

 

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, primena: tai, kad MMA turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į ilgalaikį darbo našumo lygį ir jo pokyčius, numato ir šių metų pabaigoje įsigaliosianti ES direktyva.

 

Pasak jos, didinant MMA sparčiau, nei auga darbo našumas, mažėja Lietuvos ūkio konkurencingumas ir įmonių pajėgumas investuoti į produktyvumo didinimą. Taip pat kyla rizika, kad dalis darbuotojų gali netekti darbo – dėl neadekvataus žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygio ir našumo santykio įmonėms taps ekonomiškai nepagrįsta juos samdyti. Taip perdėtai didinant MMA labiausiai nukentės tie žmonės, kuriems siekiama padėti.

 

Pagal instituto ekonomistų parengtą ir patikslintą formulę, atsižvelgiant į konkrečius ES direktyvos dėl MMA nustatymo reikalavimus, siūloma MMA metinį augimą susieti su pastarųjų 3 metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkiu. Tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir investicijos, MMA kitais metais turėtų augti atsižvelgiant į darbo našumo tendencijas šalyje – 9,2%, iki 1.009 Eur.

 

„Toks mechanizmas užtikrintų teisingą ir proporcingą atlyginimų augimą, atitinkantį Lietuvos ūkio padėtį ir pažangos nulemtą gebėjimą mokėti didesnį atlygį, kartu neaukojant darbo vietų ir investicijų“, – sako instituto prezidentė.

 

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje pastaraisiais metais augo daug sparčiau nei darbo našumas, dėl to mūsų šalies konkurencingumas patiria papildomų sunkumų bendrame investicijų mažėjimo fone. Konkurencingumo praradimus pernai pastebėjo ir Europos Komisija, kuri pabrėžė, kad nominalios darbo sąnaudos per 3 metus Lietuvoje augo greičiausiai Europoje – 27,7%, kai ES vidurkis – 7,8%. 

 

Beje, Eurostato duomenimis, šiuo metu mažesnė nei Lietuvoje MMA yra kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, taip pat Čekijoje, Graikijoje, Bulgarijoje.

 

Apie silpstančias konkurencijos galimybes pernelyg sparčiai didinant MMA ne kartą yra kalbėję ir darbdavių atstovai. Sparčiai brangstanti darbo jėga ne tik atbaidys užsienio investuotojus, bet ir apsunkins kelius svetur Lietuvos eksportuotojų produkcijai.

 

Be to, pasak Andriaus Romanovskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento, jei valdžia nori didesnio verslo įsitraukimo remiant šalies gynybą, ji negali sparčiau didinti MMA ir taip „užveržti deguonies“.

 

Vienaip ar kitaip, siekiant išlaikyti veikiančią ekonomiką ir darbo vietas visada pravartu prisiminti saiką. Juolab kad jau ir taip nesame pigios darbo jėgos kraštas, vilioti investuotojus darosi vis sunkiau. Ir jau kai kurie gamybos užsakymai iškeliauja iš Lietuvos ten, kur mažesnė MMA."