„Šiuo metu svarstymuose visą laiką elektra varomos transporto priemonės (EV). Didžiosios naujienos buvo prezidento Xi Jinpingo kelionė po Europą, kuri akivaizdžiai neapėmė Berlyno ar Briuselio, o jis išskrido į Paryžių, Budapeštą ir Belgradą po grasinimu dėl ES antisubsidijų muitų Kinijos elektromobiliams. Tai plačiai nuskambėjęs JAV prezidento Joe Bideno pranešimas apie tarifus elektromobiliams ir kitiems produktams.
Xi yra EV mylėtojas
(Tai daina.) Kodėl dabartinis prezidentas, kandidatuojantis į perrinkimą, likus šešiems mėnesiams iki rinkimų dienos nusprendė atskleisti iš esmės simbolinius tarifus, manau, niekada nesužinosime. Kaip daugelis žmonių jau teisingai pažymėjo prieš paskelbiant, net 100 procentų muitai JAV elektromobilių rinkai, kurioje Kinijos prekėms jau dabar leidžiama taikyti 27,5 procento tarifus,bei Infliacijos mažinimo įstatymo EV mokesčių lengvatų vartotojams, perkantiems kiniškas mašinas, beveik nieko nereikš. Tikrasis veiksmas čia yra tas, ar Kinijos įmonės galės į JAV rinką įnešti automobilius per Meksiką.
Taigi elektromobiliai prisijungia prie plieno „grynai fiktyvioje“ Bideno tarifų kategorijoje. Prezidentas neseniai pareiškė, kad padvigubins plieno tarifus, nors dėl dešimtmečius atkakliai taikomų antidempingo ir kompensacinių muitų Kinija užima panašiai mažą JAV plieno rinkos dalį.
Nuspėjama, kad tarifai bus susiję su gana akivaizdžiu piktnaudžiavimu JAV prekybos teise. 301 skirsnio nuostatos, kuriomis remiasi Bidenas, buvo sukurtos, siekiant kovoti su konkrečiais nesąžiningo prekybos partnerių elgesio atvejais, o ne kaip visapusis pasiteisinimas varžovo sumušimui. ES bent jau daro savo antisubsidijų tarifus pagal knygą.
Šis veiksmas taip pat rodo įdomų politinį skaičiavimą – simbolinis muitų padidinimas vertas tokio keršto rizikos, kokią grasino Kinija įvesti prancūziškam konjakui. Be keršto (arba, ko gero, vietoj) Pekinas galėtų iškelti Pasaulio prekybos organizacijos bylą arba pasitenkintų grubių žodžių šaukimu per USTR pašto dėžutę ir pabėgimu, o tai turėtų maždaug tą patį poveikį.
Tačiau svarbiausias dalykas yra toks: Baltiesiems rūmams nerūpi tai, kaip greitai JAV priima elektromobilius.
EV skverbtis į JAV automobilių rinką myliomis atsilieka nuo Kinijos ir, iš tikrųjų, ES.
EV pardavimai JAV lėtėja, o JAV gamintojai pereina prie hibridinių. Ir vis tiek administracijai daugiausia rūpi JAV įmonių rinkos dalis, o ne rinkos dydis.
Jau nuo Bideno administracijos pradžios buvo aišku, kad IRA ir kitos vyriausybės programos turėjo pasiekti įvairius tikslus vienu metu ir tam tikru momentu ji turės pasirinkti. Šių tikslų hierarchija dabar yra akivaizdi.
Žaliosios technologijos (dar vienas pavyzdys yra saulės baterijos), kurias pagamintų JAV, pageidautina sąjungos darbo jėgos, yra daug svarbiau nei, iš tikrųjų sumažinti, kaitinančią Žemę, ekonomiką.
Xi - elektromobilių mėgėjas
(Kita daina, nors kiti pateko į šią pirmiau.) Tai atveda mus prie ES ir jos pačios EV problemų. Kinijos prezidento vizitas Europoje praėjusią savaitę sukėlė beveik tiek pat kalbų apie vidinį susiskaldymą, kiek ir Eurovizijos dainų konkursas, nors ir šiek tiek mažiau geopolitinių ginčų.
Tačiau nepaisant visų kalbų apie „skaldyk ir valdyk“, Xi, praleisdamas savo laiką, iškilmingai pasirašydamas draugystės memorandumą su Vengrija ir meilę bombarduodamas Serbiją (7 mln. gyventojų, BVP mažesnis, nei Liuksemburgo, greitu metu nestojanti į ES), yra šiek tiek blogas nuosmukis nuo tų laikų, kai Kinija subūrė „17+1“ draugų grupę Vidurio ir Rytų Europoje.
Tiesą sakant, Viktoro Orbano jaukinimasis su Xi nėra egzistencinė grėsmė ES, kaip ekonominiam ir prekybos blokui, kaip ir Vengrijos ministro pirmininko susikalbėjimas su prezidentu Vladimiru Putinu. Orbanas yra oportunistinis vadovas, kuris turi nuolat uždirbti pinigų savo klientų režimui finansuoti, o ne principingas euroskeptikas ar net antidemokratinis ideologas. Jo nuolatinė laikysena padėjo išlaikyti sanglaudos lėšas iš Briuselio, nepaisant teisinės valstybės sumetimų: tai nesukėlė rimtos grėsmės, kad ES galėtų iširti.
Orbánas niekada nepaliks ES ir nesunaikins jos, nes tie pinigai išnyks kartu su brangiais Vengrijos darbais Vokietijos automobilių tiekimo grandinėje. (Anksčiau buvo kalbėta, kad Vengrija yra labiau Audi-okratija nei autokratija.) Jis taip pat neperša savo svorio ES diskusijose Pekino vardu. ES sukūrė daugybę prekybos priemonių, skirtų panaudoti prieš Kiniją, kurių Vengrija rimtai nebandė blokuoti.
Bet ar nebus tie vokiški automobilių darbai pakeisti kiniškais automobilių darbais? BYD, siekianti iki 2030 m. parduoti daugiau nei „Tesla“ ES, Vengrijoje stato pirmąją ES gamyklą. Na, čia yra daugiau nei politinės ir reguliavimo rizikos. Kaip jau rašiau praėjusią savaitę, jei Europos Komisija pasinaudos Užsienio subsidijų reglamentu (FSR) prieš Kinijos įmonių Europoje statomas elektrinių transporto priemonių gamyklas, viskas gali tapti labai pikantiška.
Pasirinkdama, ar priešintis valstybės subsidijuojamoms Kinijos elektromobilių gamykloms Europoje, ES susiduria su savo dilema. Ar ji nori padaryti ekologiškesnę savo ekonomiką labiau, nei nori, kad elektromobilius Europai gamintų tik Europos gamintojai?
Skirtingai, nei JAV, ji jau beveik priėmė tokį sprendimą dėl saulės baterijų ir pasirinko ankstesnį variantą, importuodama Kinijos saulės energijos gaminius didžiuliu mastu.
FSR tyrimas dėl Kinijos automobilių gamyklos Vengrijoje iš tikrųjų būtų ES politinio klausimo užtaisas. Tai taip pat ne taip tolima ateitis. BYD nori, kad gamykla pradėtų veikti per trejus metus. Ponios ir ponai, atlikite statymus!" [1]
Kai JAV sėdi už EV tarifų sienų, Kinijos elektromobiliai perima pasaulio rinką. Netrukus, jau labai greitai, JAV liks be automobilių pramonės. Įmonės ir sąjungos, kurios dabar ima Bideno kyšius, išnyks kaip išnyko Solyndra. Koks amerikietiško talento ir amerikietiškų mokesčių švaistymas.
1. US is skulking behind EV tariff walls. Beattie, Alan. FT.com; London (May 13, 2024).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą