„Izraelis turi nedaug galimybių atsakyti už ataką Tel Avive, kuri aiškiai parodė jo oro gynybos sistemos silpnumą prieš nepilotuojamus orlaivius ir padidino susirūpinimą dėl Irano remiamų milicijos junginių grėsmės.
Izraelis susiduria su strategine dilema, kaip geriausiai atsakyti už bepiločio lėktuvo ataką Tel Avive, atsakomybę už kurią prisiėmė Jemeno husių milicija, kuri yra įsikūrusi už tūkstančių mylių nuo pietinių Izraelio sienų.
Išpuolis, kuris penktadienį anksti smogė daugiabučiame name netoli Jungtinių Valstijų diplomatinio komplekso, per kurį žuvo vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti, padidino Izraelio susirūpinimą dėl Irano grėsmės. Teheranas visame regione finansuoja ir skatina Izraeliui besipriešinančias milicijas, įskaitant „Hamas“ Gazoje ir „Hezbollah“ Libane, be husių Jemene.
Techniniu lygmeniu ataka išryškino Izraelio oro gynybos sistemos silpnumą prieš nepilotuojamus orlaivius, kurie skraido mažesniu greičiu, skraido mažesniame aukštyje ir skleidžia mažiau šilumos, nei didelio greičio raketos ir sviediniai. Pasak karinių ekspertų, dėl šių veiksnių bepiločius orlaivius sunkiau sekti radaru ir perimti raketomis „žemė-oras“.
Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas pažadėjo atkeršyti už išpuolį, tačiau analitikai šį savaitgalį pareiškė, kad Izraelis turi tik keletą akivaizdžių pasirinkimų prieš sukarintą grupuotę, kuri neturi bendros sienos su Izraeliu ir kurios, atrodo, neatbaido ankstesni Vakarų valstybių jėgos demonstravimai.
Vienas iš neatidėliotinų trumpalaikių atsakomųjų priemonių, anot kai kurių analitikų, gali būti „Hamas“ ir Izraelio susitarimas dėl ugnies nutraukimo – žingsnis, galintis sustabdyti „Hamas“ sąjungininkų, tokių kaip husių ir „Hezbollah“ atakas Libane. Nors husių opozicija Izraeliui buvo prieš karą Gazoje, grupuotė retai atakavo Izraelio interesus, prieš jam prasidedant.
Buvęs Izraelio oro pajėgų generolas Relikas Shafiras sakė, kad paliaubos Gazoje gali „tam tikrą laiką sukelti ramybę“ Jemene ir Libane.
Tačiau nors tarpininkai teigia artėjantys prie Gazos ruožo paliaubų uždarymo, esminiai atotrūkiai tarp Izraelio ir „Hamas“ išlieka, o dalis B. Netanyahu dešiniosios koalicijos nepritaria kompromisams dėl pagrindinių „Hamas“ reikalavimų. Ilgainiui husiai taip pat tebėra įsipareigoję visiškai sunaikinti Izraelį ir, greičiausiai, juos neilgam nuramins laikinos paliaubos Gazoje arba Izraelio vykdomos Vakarų Kranto okupacijos pabaiga.
Husiai yra Jemeno šiitų milicija, kuri per pastarąjį dešimtmetį užgrobė didelę Vakarų Jemeno dalį, įskaitant jo sostinę Saną ir Raudonosios jūros pakrantę. Solidarizuodamasi su palestiniečiais Gazoje, ji nuo lapkričio mėnesio Raudonojoje jūroje atakavo prekybinius laivus, kurie, jos teigimu, turi ryšių su Izraeliu. Šimtai laivų buvo priversti ilgai apsukti Pietų Afriką, padidindami išlaidas.
Siekdamos atgrasyti nuo tokių išpuolių, JAV ir Didžioji Britanija sausį pradėjo smogti husių turtui. Tačiau pastangos neturėjo jokios naudos: husiai tęsė savo puolimą tiek prieš civilinius, tiek prieš karinius laivus.
Analitikai teigia, kad jei Izraelis prisidėtų prie keršto už husių ataką Tel Avive, mažai tikėtina, kad tai būtų lemiamas veiksnys, keičiant husių elgesį.
"Kokia būtų nauda?" – paklausė Izraelio arabų pasaulio analitikas Ehudas Yaari. „Jei mes įeisime į sceną ir prisidėsime prie dešimčių ir dešimčių streikų, kuriuos įvykdo JAV ir JK, tai neperkels tokio masto."
Kiti mano, kad tokios milicijos, kaip husiai gali būti suvaržytos, jei Izraelis sutelks savo pyktį į jų geradarį Iraną. Jie sako, kad Iranas galėtų suvaldyti savo pavaldinius, jei jis būtų priverstas suprasti jo paramos jiems kainą.
Priešingu atveju Iranas „ir vėl išsisuks“, sakė Miri Eisin, buvusi Izraelio žvalgybos pareigūnė ir Tarptautinio kovos su terorizmu instituto, Izraelyje veikiančios, tyrimų grupės, vyresnioji bendradarbė.
Tačiau Iranas eskalavo savo veiksmus prieš Izraelį po ankstesnių Izraelio atakų prieš Irano interesus.
Izraelis balandį nužudė kelis aukšto rango Irano pareigūnus per išpuolį prieš Irano vyriausybės pastatą Sirijoje iš dalies dėl to, kad aukšti Izraelio pareigūnai manė, kad toks įžūlus puolimas atgrasys Iraną. Vietoj to, ataka buvo sutikta priešingai ir paskatino Iraną nusitaikyti į Izraelį su viena didžiausių balistinių raketų ir dronų užtvarų karo istorijoje.
Kad ir koks būtų Izraelio atsakas į husių dronų smūgį, jam vis tiek liks techninis iššūkis sustiprinti gynybą nuo, lėtai judančių, dronų.
Per pastaruosius devynis mėnesius Izraelio oro gynybos sistema, iš dalies sukurta bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis, įrodė, kad gana gerai blokuoja tūkstančius priešo raketų, nesvarbu, ar tai balistinės raketos iš Irano, ar tūkstančiai iš Gazos paleistų raketų.
Tačiau sistema ne kartą sunkiai stengėsi identifikuoti, sekti ir sunaikinti dronus, ypač „Hezbollah“ paleistus iš Libano. Birželio mėnesį „Hizbollah“ transliuota filmuota medžiaga buvo ypač ryškus Izraelio oro gynybos silpnybių pavyzdys: nufilmuota iš bepiločio orlaivio, kuris išvengė Izraelio oro gynybos, kadrai rodo jautrius įrenginius Haifos mieste šiaurės Izraelyje.
Pasak buvusio oro pajėgų generolo P. Shafiro, skraidančius nedideliu aukščiu ir greičiu, bepiločius orlaivius sunku išskirti iš nedidelių privačių lėktuvų ir kitų orlaivių „masės“.
„Negalime hermetiškai uždaryti visų sienų“, – sakė ponas Shafiras. „Tai, ką dronai gali padaryti, yra retkarčiais prasiskverbti per apsaugą. Ir štai rezultatas.“ [1]
Dronai taip pat yra daug pigesni, nei įtaisai, naudojami prieš dronus. Tai sumažina turtingų šalių (pvz., Amerikos) ir turtingų šalių, turinčių gerai išvystytą pramonę (pvz., Kinijos), pranašumą.
1. Houthi Drone Strike Highlights Dilemmas for Israel. Kingsley, Patrick. New York Times (Online) New York Times Company. Jul 20, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą