Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. liepos 29 d., pirmadienis

Informacijos rinkimą reikia riboti: skaitmeninių skelbimų verslas priklauso nuo „Google“ formuluotės

 „Google“ atsisakė pastangų pašalinti sekimo slapukus savo naršyklėje Chrome, tačiau kodo fragmentai, kurie dešimtmečius skatino pelningą skaitmeninės reklamos ekonomiką, vis tiek gali išnykti.

 

 Užuot sunaikinusi pačius slapukus, „Google“ paliks tai vartotojui. Ir jei istorija yra kokia nors pamoka, žmonės gali tai padaryti.

 

 Pasak JK reguliuotojų, prižiūrinčių procesą, „Google“ planuoja įvesti raginimą, kuriame naudotojai bus prašomi pasirinkti arba atsisakyti slapukų naršyklėje „Chrome“. Strategijos pokytis po ketverių metų pastangų nutraukti stebėjimo technologiją ar pakeisti stebėjimo technologiją – proceso, kuris buvo įstrigęs dėl vėlavimų ir reklamos pramonės spaudimo.

 

 Interneto leidėjai ir skelbimų technologijų įmonės trokšta informacijos apie tai, kaip veiks „Google“ vartotojo pasirinkimo raginimas. Tiksli formuluotė ir laikas drastiškai paveiks naudotojų skaičių ir duomenų kiekį, kurį gaus pramonė.

 

 Reklamos pramonė yra susirūpinusi, kad „Alphabet“ padalinys pritaikys griežtai suformuluotą raginimą, panašų į „Prašyk programėlę nustoti sekti“ kalbą, kurią „Apple“ išleido 2021 m., siekdama užtikrinti privatumą, o tai kenkia daugeliui skaitmeninių skelbimų verslo atstovų. „Apple“ raginimas klausia, ar vartotojas leis programos savininkui stebėti jo veiklą kitų įmonių programose ir svetainėse. Anot mobiliosios analizės įmonės „Adjust“, JAV vartotojai atsisako būti stebimi maždaug 74 % kartų, kai susiduria su šia kalba.

 

 „Google Chrome“ yra populiariausia žiniatinklio naršyklė pasaulyje ir vienintelė pagrindinė, kuri vis dar palaiko slapukus. Tai labai svarbu pasaulinei skaitmeninių skelbimų pramonei, kuri, kaip teigia „Insider Intelligence“, šiais metais turėtų atnešti 677 mlrd. dolerių metinių išlaidų.

 

 „Atsisakymo mechanizmas, susietas su numanomu raginimu, galėtų pašalinti slapukus, prisidengiant vartotojo pasirinkimu“, – sakė mobiliosios rinkodaros analitikas ir rizikos kapitalistas Ericas Seufertas.

 

 Kiti metodai davė skirtingus rezultatus. Kai 2020 m. Kalifornijoje buvo reikalaujama, kad svetainės leistų vartotojams atsisakyti parduoti savo duomenis, daugelis leidėjų savo pagrindinio puslapio apačioje tiesiog įdėjo nuorodą „Neparduokite ir nesidalykite mano asmenine informacija“. Didžiųjų leidėjų teigimu, ją spustelėjo mažiau, nei 1 % svetainės lankytojų.

 

 Reklamos pramonė tikisi, kad „Google“ „apsvarstys pamokas ir iššūkius, kuriuos jau išmoko per ankstesnes pastangas, tokias, kaip „Apple“, sakė Rajeev Goel, reklamos technologijų įmonės „PubMatic“ vadovas.

 

 „Nors pramonė diegia naujoves, kad naudotojai galėtų rinktis ir apsaugoti privatumą, turime užtikrinti, kad sprendimai išlaikytų ekonomiką, kuri palaiko nemokamą ir atvirą internetą“, – sakė Goelis.

 

 Jei dalis „Chrome“ naudotojų atsisakys slapukų, tai turės didelių pasekmių reklamos technologijų įmonėms ir žiniatinklio leidėjams, neturintiems prieigos prie vartotojų duomenų. Kai „Apple“ pristatė savo sekimo raginimą, „Facebook“ vien 2022 m. prarado 10 mlrd. dolerių pajamų.

 

 Goelis teigė, kad jo įmonė bus mažiau paveikta, nes reklamuotojai, greičiausiai, perkels pinigus į kitas sritis, siūlančias taikymą, pvz., srautinį perdavimą ir mažmeninę žiniasklaidą, sektorius, kuriuose „PubMatic“ plečia savo verslą.

 

 „Google“ neapsisprendė dėl naujosios parinkties pristatymo formuluotės ir laiko, „Google“ vadovas Alexas Cone'as sakė neseniai vykusiame skelbimų technologijų vadovų konferencijos pokalbyje, remiantis susitikimo protokolu, kurį peržiūrėjo „The Wall Street Journal“.

 

 Pasak dokumento, „Google“ vis tiek kurs ir išbandys savo „Privatumo smėlio dėžę“, alternatyvių slapuko technologijų rinkinį.

 

 „Google“ atstovas atsisakė komentuoti ne tik bendrovės tinklaraščio įrašą, kuriame teigiama, kad ji tiria „požiūrį, kuris padidina vartotojo pasirinkimą“.

 

 Aptariami slapukai yra kodo bitai, registruojantys interneto vartotojų veiklą įvairiose svetainėse, kad rinkodaros specialistai galėtų nukreipti į juos atitinkamus skelbimus ir stebėti jų efektyvumą. Kiti slapukai, žinomi kaip pirmosios šalies slapukai, renka pagrindinę informaciją, pvz., konkrečių svetainių prisijungimo duomenis.

 

 „Chrome“ naudotojai jau gali atsisakyti slapukų, tačiau, remiantis skelbimų technologijų įmonės „Index Exchange“ skaičiavimais, tai daro tik apie 8 proc. Norėdami pasirinkti šią parinktį, vartotojai turi ją sumedžioti savo naršyklės nustatymuose.

 

 JK konkurencijos reguliavimo institucija, prižiūrinti „Google“ slapukų politiką, pareiškė, kad atidžiai apsvarstys naują bendrovės požiūrį ir paprašys pramonės atsiliepimų. „Google“ sutiko bendradarbiauti su reguliavimo institucija dėl bet kokių pakeitimų ir teigė, kad taikys juos visame pasaulyje.

 

 „Galime atsidurti pasaulyje, kuriame slapukai iš tikrųjų nebenaudojami, nes vartotojai jų atsisako“, – sakė Anthony Katsur, reklamos technologijų prekybos grupės IAB Tech Lab vadovas.

 

 Skelbimų technologijų vadovai taip pat nori žinoti, ar „Google“ leis taip pat lengvai atsisakyti leisti „Google“ rinkti duomenis apie vartotojų žiniatinklio paieškas ar „YouTube“ peržiūras. Jei ne, šis žingsnis gali būti naudingas „Google“, sakė jie.

 

 „Sunku numatyti, ką „Google“ darys toliau“, – sakė Jeffas Greenas, „Google“ konkurentės reklamos technologijų bendrovės „The Trade Desk“ vadovas. „Jie sugauti spastuose tarp bandymų ginti privatumą ir taip pat užsidirbti pinigų savo turiniui, pvz., „YouTube“, bandant nuraminti reguliavimo institucijas.

 

 „Google“ pareiškė, kad pagal susitarimą su JK reguliuotoju Konkurencijos ir rinkų institucija pažadėjo nesuteikti jokios lengvatinės sąlygos pačios bendrovės gaminiams. CMA į prašymą pakomentuoti neatsakė.

 

 Savo ruožtu žiniatinklio leidėjai investavo į informacijos apie jų klientus rinkimo sistemas ir strategijas, ruošdamiesi slapukų panaikinimui." [1]

 

Dirbtinis intelektas sukuria galimybes panaudoti didelį kiekį iš požiūrio nekaltos informacijos, kad sužinoti, kokie mes esame. Tai naudoja Izraelio režimas, kad masiškai ir automatizuotai naikinti palestiniečius. Tai gali panaudoti ir bet kokia kita nusikalstama organizacija, kad masiškai ir automatizuotai naikinti tuos iš mūsų, kurie tiems nusikaltėliams nepatinka. Juk informaciją šiais laikais lengva nupirkti arba pavogti. Google yra teisi, informacijos rinkimą jau reikia riboti. 


1. Digital Ad Business Hangs on Google's Wording. Vranica, Suzanne; Haggin, Patience.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 July 2024: B.1.

Komentarų nėra: