"Pigiu medumi iš trečiųjų šalių perpildyta rinka verčia
Lietuvos bitininkus mažinti bičių ūkius arba visai jų atsisakyti. Bitininkai
neslepia – bitininkystė išgyvena vieną didesnių krizių. Jie kalba ir apie
galimai falsifikuotą medų, kurio plika paprasto vartotojo akimi neįvertinsi ir
neišbrokuosi.
Medaus kaina krito trečdaliu
Šiųmetis medunešis visai neblogas, tačiau bitininkų kalbos
dabar sukasi ne apie surinktą medų, bet apie jo kainas ir išgyvenimą. Antri
metai, kai bitininkai stipriau veržiasi diržus.
Lietuvoje kasmet surenkama po maždaug 6–8 tūkst. tonų
medaus, apie pusę jo yra eksportuojama, tačiau panašūs jo kiekiai įvežami į
šalį iš kitų valstybių. Lietuviškas medus yra gerai vertinamas, bet
pastaraisiais metais jį nelengva parduoti ir eksportui, ir vietos rinkoje.
Medaus kainos stipriai krito – trečdaliu ar dar daugiau,
todėl bitininkams skauda širdį, kai tenka jį pardavinėti labai pigiai. Tad
nenuostabu, kad net turguose galima išvysti ar išgirsti pasiūlymų įsigyti ne
tik medaus, bet ir bičių šeimų ar net visą bityną su įranga. Tiesa, labiausiai
atpigo stambiųjų bitininkų urmu parduodamo medaus kainos, o turguose kainos
išlieka didesnės.
Pasak bitininkų, visoje Europoje profesionali bitininkystė
patiria spaudimą. Didėjančios gamybos sąnaudos ir pigaus medaus importas
Europos Sąjungos (ES) bitininkus gramzdina į gilią krizę. Šiemet kovo mėnesį
Europos žemės ūkio organizacijų susivienijimas „Copa-Cogeca“ pakvietė
bitininkus dalyvauti medaus rinkos tyrime, kuriuo norima išsiaiškinti, kokia
yra bitininkystės situacija ES. Tokie duomenys reikalingi derantis su Europos
Komisija dėl pagalbos bitininkystės sektoriui.
Labiau traukiasi smulkieji bitininkai
„Faktas, kad bitininkystė išgyvena krizę. Bitininkų tikrai
labai sumažėjo, žmonės traukiasi iš šios veiklos. Draugijoje yra per 100
bitininkų, iš kurių daug kas ruošiasi išeiti. O prieš dešimtmetį narių buvo
apie 400“, – sakė buvęs ilgametis Anykščių bitininkų draugijos pirmininkas
Albertas Žarskus.
Anykštėnas pastebėjo, kad labiau traukiasi smulkieji
bitininkai, nes nebeapsimoka sukti medų, nebeatsiperka savikaina, todėl
bitininkai masiškai mažina ūkius arba jų visai atsisako. „Visur daugybė
skelbimų, kad parduoda bites su medsukiais ir visa kita įranga. Gal tik sau dėl
sveikatos pasilieka po 10 ar dar mažiau avilių. Kur matyta, kad taip pigiai
medus kainuotų... Didieji bitininkai, kurie laiko po kelis šimtus bičių šeimų
ir tonomis prisuka medaus, jį parduoda po 2,5–2 Eur/kg, o prieš 5 metus kaina
siekė 6–7 eurus. Tiesa, didžiuosiuose miestuose, turguose, už medų dar prašo po
7 eurus, bet anksčiau tokios kainos buvo ir provincijoje, o didmiesčiuose medus
buvo brangesnis. Dabar, pavyzdžiui, Anykščių turguje parduoda po 5 ar net 4
eurus“, – kalbėjo A. Žarskus, pats bityną susimažinęs nuo 50 iki 10 bičių
šeimų.
Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas, stambaus bityno
savininkas Vaidas Arbutavičius pritarė, kad bitininkų nuotaikos nėra linksmos.
Anot jo, situacijų yra visokių: vieni bitynus susimažina, kad suspėtų darbus
nuveikti, nes kai kritusios medaus kainos, tai žmonės sako, jog daug plėšosi, o
naudos mažai, kiti drastiškai meta bitininkystę ir eina dirbti kitų darbų.
„Medaus kainos pernai krito ir kol kas neatsistato, regis,
dar ritasi žemyn. Kalbu apie prekybą urmu, o kai čia kainos krenta,
automatiškai tai veikia ir mažmeną. Štai 2022 m. didmeninės prekybos medaus
kaina buvo apie 3 eurai už kilogramą, daugiau ar mažiau 20 centų, dabar – 2
eurai ar net smunka iki 1,7–1,6 euro. Medaus supirkimo kainos krito drastiškai
– per 30 proc., o sąnaudos neatpigo, kai kas ir pabrango, tai uždirbamos duonos
riekė bitininkui suplonėjo“, – teigė V. Arbutavičius.
Bitininkas užsiminė, kad turguose kainos kritusios gal ir
mažiau, prekiautojai stengiasi jas išlaikyti, bet skundžiamasi, jog yra
sumažėjęs pirkimas. „Jeigu anksčiau per tam tikrą laiką nupirkdavo 50–80 kg,
dabar tik 10 ar 20 kg. Matyt, žmonės randa kur pigiau nusipirkti ir brangesnio
medaus perka mažiau“, – pastebėjo Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas.
Plūsta pigus importinis medus
Bitininkų bėdos – dėl rinką užplūdusio pigaus importinio
medaus. Lietuvos bitininkų sąjungos pateikiamais statistiniais duomenimis, 2022
m. Į Lietuvą daugiausia medaus įvežta iš Ukrainos (884 t), Lenkijos (407 t) ir
Kinijos (357 t).
„Anksčiau būdavo tiek pat išvežama lietuviško medaus, tiek
pat ir atvežama pas mus užsienietiško. O pernai išvežta mažiau, o atvežta tiek
pat, tai turėjome medaus perteklių“, – teigė V. Arbutavičius.
A. Žarskus apgailestavo, kad kuo toliau, tuo daugiau plūsta
pigaus importinio trečiųjų šalių medaus. Jo akimis, anksčiau dar taip nebuvo, o
dabar rinka dar labiau perpildyta.
„Čia yra didžiulė problema. Manoma, kad vežama iš Kinijos
per Ukrainą, o ukrainiečiai jau kaip savo siunčia į Lietuvą ir kitas šalis, tik
vokiečiai nepriima, nes jie turi labai gerą aparatūrą, kuria nustato, ar medus
tikras ir atitinka visas reikiamas savybes, jeigu ne – nepriima. Kiniškas medus
labai pigus. Bitės jį tik dalinai gamina, daugiau jo galimai pagaminama cheminiu
būdu, todėl jis labai pigus. Perkant žmogui sunku įvertinti, ar tai natūralus
bičių, ar daugiau cheminiu būdu pagamintas medus“, – pasakojo Anykščių krašto
bitininkas.
Jis svarstė, kad galbūt netikras medus yra sumaišomas su
lietuvišku natūraliu medumi ir pardavinėjamas kaip tikras bičių medus. „Bet
nepagavęs už rankos, negali tvirtai sakyti, kad taip yra“, – pridūrė
bitininkas.
Anykštėnas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – sumažėjus
bičių, nukentės ir ūkininkai, nes bitės, kaip žinia, yra ne tik medaus nešėjos,
bet ir puikios kultūrų apdulkintojos.
Laukia prošvaisčių
Bitininkystėje, kaip ir kituose versluose, būna ir pakilimų,
ir nuosmukių. Visgi dabartinė krizė ne vienam bitininkui atrodo gilesnė. Tačiau
tarp jų gausu savo darbą ir bitutes mylinčių optimistų, kurie linkę
nenusiminti.
„Situacija tikrai nedžiugina, dabar – krizinis laikotarpis,
bet reikia neprarasti optimizmo ir mylėti bitutes. Tą laiką išgyvensime, aišku,
tenka susispausti, gal reikėtų aktyviau rinkti kitus bičių produktus –
žiedadulkes, duonelę, jų kainos nekritusios. Gal tik žmonės mažiau apie juos žino,
todėl reikėtų daugiau apie juos vartotojams pasakoti. Taip galima būtų kažkiek
kompensuoti netektis dėl kritusių pajamų iš medaus“, – svarstė V. Arbutavičius.
Lietuvos bitininkai supranta, kad jų surenkamo medaus
kiekiai neturi didelės įtakos rinkoms, todėl kantriai laukia prošvaisčių,
kuomet medus ims brangti. „Mes esame lašas jūroje, medų teikiame stambioms
įmonėms, užsienio šalių korporacijoms, kurios dabar nusiperka pigesnio medaus,
o brangesnis lietuviškas nebe toks patrauklus. Verslas yra verslas, ima tai,
kas yra pigiau. Turime parduoti arba laukti, kol kainos pakils. Bet taip galima
laukti metus, dvejus ir dar ilgiau, todėl tenka sutikti parduoti žemesne kaina,
nes reikia išgyventi“, – aiškino V. Arbutavičius.
Tikisi pagerėjimo
Bičių ūkio savininkas vylėsi, kad situacija turi taisytis.
Girdisi, kad pigesnio trečiųjų šalių medaus prisipirkusios įmonės jau atsikando
to pigumo, nes pirkėjai reikalauja kokybės. „Sklando kalbos, kad tie, kurie
prieš porą metų nusipirko pigesnio medaus, jo atsisako ir grįžta į Lietuvą, nes
pigaus medaus kokybė nepatiko. Bet reikia laiko, kol visa tai prasisuks“, –
pastebėjo panevėžietis.
Kol laukiama pagerėjimo, bitininkai suka galvas, kaip
mažinti sąnaudas ir optimizuoti darbus. Tačiau kiekviename ūkyje – situacija gana
skirtinga. „Pavyzdžiui, pats esu nusipirkęs brangią įrangą, pinigai sumokėti, o
medus atpigo, tad reikia kažkaip suktis. Kiti vyresni bitininkai gal yra jau
anksčiau apsirūpinę reikiama įranga, ji jau yra atsipirkusi, todėl jų sąnaudos
gal mažesnės, nereikia mokėti paskolų, investuoti į ūkio plėtrą. Savikainos
mažinimas irgi turi ribas, vienas bitininkas gal sodo gale išsisuka medų, o
kitas iki bityno važiuoja 100 km. Taigi išlaidos – skirtingos“, – tvirtino V.
Arbutavičius.
Jis paragino žmones, kurie perka medų, atidžiai įsižiūrėti į
etiketę ir rinktis Lietuvos bitininkų produkciją.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT)
duomenimis, 2023 metais į Lietuvą buvo importuota 61 siunta (1233 t) medaus iš
trečiųjų šalių. Medus buvo gabenamas iš Ukrainos, Kinijos ir Rusijos.
VMVT informavo, kad daugiausia siuntų (87 proc.) atvyksta
per kitų ES šalių pasienio veterinarijos postus. Pasak VMVT atstovų, pernai
viena siunta Vokietijos pasienio veterinarijos posto buvo siunčiama
sunaikinimui, nes nepateikė veterinarijos sertifikato.
Tikrinant medaus importą, praėjusiais metais mėginiai buvo
atrinkti iš 5 siuntų. Mėginiai buvo atrinkti autentiškumui (sudėčiai),
chloramfenikoliui, sunkiesiems metalams (švinui), nitrofuranams, pesticidams
nustatyti. Mėginiuose nieko nerasta ir siuntas leista realizuoti į laisvą
apyvartą."
Kad medus vežamas iš Kinijos
per Ukrainą, o ukrainiečiai jau, kaip savo, siunčia į Lietuvą ir kitas šalis, yra paskalos arba, senoviškai pasakius, pletkai. Ukrainiečių žemės geresnės, todėl kokybiško medaus jie surenka daugiausia, todėl daugiau, nei lenkai ar kinai gali pristatyti į Lietuvą. Mums reikia užraukti sėdmenis ir parduoti bites lenkams. Nemokame dirbti. Meluoti, visokią propagandą skleisti, mokame, nuo Šimonytės apie pasakišką mūsų gynybą iki paskutinio šlubo bitininko apie cheminį medų, kuris yra, visai, kaip tikras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą