Kodėl Vakarų Europos mokslas yra įstrigęs giliai į šūdą?

 

 "Džonas fon Neumannas ir Albertas Einšteinas buvo dalis puikių mokslininkų, kurie pabėgo iš nacistinės Vokietijos, išvyko į Ameriką ir sukūrė naujas tyrimų sritis. Amerikos mokslininkams poveikis naujovėms buvo didžiulis. Remiantis Fabiano Waldingerio, tuometinio Warwicko universiteto, ir bendraautorių tyrimais, chemijos patentų skaičius išaugo 71%.

 

 Vėliau Amerika rėmėsi didžiuliu karo laikų mokslo bumu, kad laimėtų technologines lenktynes ​​prieš naujus konkurentus komunistus. Ištisus dešimtmečius didžiulės Amerikos investicijos į mokslinius tyrimus viliojo geriausius Europos mokslo talentus už Atlanto.

 

 Europos politikos formuotojai dabar mato galimybę pakeisti srautą. Trumpo administracija mažina finansavimą ir atleidžia tyrėjus, pavyzdžiui, klimato mokslininkus, dėl politinių priežasčių.

 

Kolumbijos universitetas neseniai sutiko pakeisti drausminę politiką ir politinę mokymo orientaciją kai kuriuose padaliniuose, vyriausybei pagrasinus sumažinti federalines dotacijas 400 mln. dolerių. Kovo 20 d. laiške Europos Komisijai 13 Europos Sąjungos šalių mokslo ministrų paragino imtis „neatidėliotinų veiksmų“, kad Europa taptų patrauklesnė „šviesiems talentams iš užsienio, kurie gali nukentėti dėl trukdžių moksliniams tyrimams ir nemotyvuoto bei žiauraus finansavimo mažinimo“.

 

 Universitetai ir mokslinių tyrimų finansuotojai taip pat ieško trumpalaikių galimybių. Europos mokslinių tyrimų stipendija (ERC), ES fondas vyresniems mokslininkams, bus sustiprinta, sako pareigūnas. Vokietijos Maxo Plancko draugija teigia, kad su ja susisiekė geriausi Amerikos mokslininkai, besidomintys persikraustymu, ir nagrinėja jos galimybes. Stokholmo medicinos universitetas Karolinska Institutet sudarė darbo grupę. Aix-Marseille universitetas šį mėnesį pradėjo iniciatyvą, siekdamas pritraukti 15 JAV įsikūrusių mokslininkų, ir sulaukė daugybės paraiškų. „Mūsų programos esmė – pasipiktinimas ir šokas, matant Trumpo administracijos politiką“, – sako universiteto prezidentas Ericas Bertonas.

 

 Prieglobsčio suteikimas tyrėjams iš Amerikos yra dalis naujos Europos skubos skatinti mokslą. „Moksliniai tyrimai, mokslas ir talentai... būtini, siekiant sustiprinti Europos strateginę autonomiją“, – rašo 13 ministrų savo laiške. Rusijos grėsmė reikalauja, kad Europa pasivytų pažangiausias karines technologijas. Kinija pirmauja naujose srityse, tokiose kaip kvantinė kompiuterija ir kibernetinis saugumas. Europos priklausomybė nuo skaitmeninių paslaugų iš Silicio slėnio nebeatrodo išmintinga. Senstant pramonės modeliui ir gyventojams, ji turi geriau diegti naujoves, jei nori pagreitinti augimą ir kurti naujos kartos pramonės šakas ir paslaugas.

 

 Nežinia, ar Europa gali prilygti Amerikai, kaip mokslo ir inovacijų supervalstybei. Ji pagerino daug cituojamų mokslinių straipsnių produkciją, sako Reinhilde Veugelers iš KU Leuven universiteto Belgijoje. Tačiau Nature Index, 145 gamtos mokslų žurnalų citatų reitingas, rodo, kad Europa atsilieka, o Kinija ir Indija auga. Kad Europa padarytų pažangą, jai reikia daugiau pinigų, daugiau talentų ir daugiau laisvės.

 

 ES moksliniams tyrimams ir plėtrai išleidžia apie 2 % BVP, o Amerikos – 3,6 %. Daugiausia atotrūkio paaiškinama mažesnėmis įmonių išlaidomis moksliniams tyrimams ir plėtrai. Tam reikia gilesnių kapitalo rinkų, kurios suteiktų rizikos kapitalą novatoriškoms įmonėms, ir sukurti labiau vieningą ir mažiau reguliuojamą rinką, kad jos galėtų išplėsti savo produktus.

 

 Daugiau nei 150 Europos technologijų įkūrėjų iniciatyva „Project Europe“ padeda talentingiems Europos jaunuoliams, norintiems išspręsti technines problemas ir pradėti verslą. „Europa turi visus ingredientus, bet mes nesugebame jų sujungti“, – sako Matthias Knecht, vienas iš įkūrėjų. Jis mato gilų nusivylimą, „kad Europa nesusitvarko“.

 

 Mokėti bofinams geriau

 

 Bendros Europos išlaidos aukštajam mokslui išlieka geros, tačiau žemynas daugiau pinigų paskirsto žemesnio rango universitetams. Amerika turi daug daugiau institucijų aukščiausiuose ešelonuose. „Mokslu pagrįstos naujovės yra pačios vertingiausios ekonomiškai, jos dažniausiai ateina iš geriausių laboratorijų ir universitetų“, – aiškina Monika Schnitzer iš Miuncheno Ludwigo Maximiliano universiteto. Europa turi įveikti pirmenybę regioniniam teisingumui ir skirti daugiau finansavimo elitinėms institucijoms – ir kaip nuolatinę investiciją, o ne kaip vienkartinę programą. Tokiam pokyčiui sudaryti politinę daugumą bus sunku.

 

 Europai taip pat reikia daugiau talentų. "Amerikoje, priešingai nei Europoje, yra užsienio talentų alkis. Ar bent jau buvo", - sako JAV biomedicinos tyrinėtojas iš Indijos.

 

 Jei Amerika ir toliau vargins tyrinėtojus imigrantus, Europa gali laimėti. Kai pirmoji Trumpo administracija 2017 m. sugriežtino H-1B specialistų vizų tinkamumo kriterijus, pareiškėjai plūdo į Kanadą. Tai padidino vietinių įmonių produkciją ir vietinių gyventojų atlyginimus, teigiama naujame Agostinos Brinatti iš Jeilio universiteto ir Xing Guo iš Kanados banko.

 

 Europa yra patraukli vieta gyventi, nors ji galėtų būti labiau svetinga pašaliniams tiek vizų, tiek karjeros perspektyvų požiūriu.

Galutinė sudedamoji dalis yra laisvė atlikti tyrimus. Europos universitetų administracinė našta ir sudėtingos prieigos prie duomenų procedūros turėtų būti supaprastintos. Žemynui reikia daugiau pasaulinio lygio įrenginių ir platesnių mokslinių tyrimų tinklų, kad būtų galima bendradarbiauti visame pasaulyje. Iš tiesų yra rizika, kad, mokslininkus traktuojant, kaip strateginį išteklį, mokslas bus atskirtas pagal nacionalines linijas. Taip atsitiko per Pirmąjį pasaulinį karą ir dėl to sumažėjo tyrėjų produktyvumas. Šį kartą Europa tikisi sustiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje su Amerika, net jei ji konkuruoja dėl savo mokslo žvaigždžių.” [1]

 

1.  Draining brains. The Economist; London Vol. 454, Iss. 9441,  (Mar 29, 2025): 29.

Why West European Science Is Deep In Shit?

"John von Neumann and Albert Einstein were part of a wave of great scientists who fled Nazi Germany, went to America and created new fields of research. The effect on innovation by American scientists was vast. Patenting in chemistry increased by 71%, according to research by Fabian Waldinger, then of Warwick University, and co-authors.

America later built on its huge wartime scientific boom to win technological races against its new communist rivals. For decades, America’s immense investment in research lured Europe’s best scientific talent across the Atlantic.

European policymakers now see an opportunity to reverse the flow. The Trump administration is cutting funding and targeting researchers such as climate scientists for political reasons. Columbia University recently agreed to change disciplinary policies and the political orientation of teaching in some departments after the government threatened to cut $400m in federal grants. In a letter to the European Commission on March 20th, 13 science ministers of European Union countries called for “immediate action” to make Europe more attractive to “brilliant talents from abroad who might suffer from research interference and ill-motivated and brutal funding cuts”.

Universities and research funders are also looking into short-term opportunities. The European Research Grant (ERC), an EU fund for senior scientists, will be beefed up, says an official. Germany’s Max Planck Society says it has been contacted by top scientists in America interested in moving, and is examining its options. Karolinska Institutet, a medical university in Stockholm, has set up a task force. Aix-Marseille University launched an initiative this month to attract 15 US-based researchers, and has had numerous applications. “The core of our programme is indignation and shock at witnessing the policies of the Trump administration,” says Eric Berton, the university’s president.

Giving refuge to researchers from America is part of Europe’s new urgency about boosting science. “Research, science and talent...are necessary to enhance European strategic autonomy,” write the 13 ministers in their letter. The threat from Russia demands that Europe catch up on cutting-edge military technologies. China is ahead in emerging fields such as quantum computing and cyber-security. Europe’s dependence on digital services from Silicon Valley no longer looks wise. As its industrial model and its population age, it must get better at innovating if it wants to lift growth and build next-generation industries and services.

Whether Europe can match America as a science and innovation superpower is uncertain. It has improved its output of highly cited scientific papers, says Reinhilde Veugelers of KU Leuven, a university in Belgium. But Nature Index, a ranking of citations in 145 natural-science journals, shows Europe falling behind while China and India climb. To make progress, Europe needs more money, more talent and more freedom.

The EU spends about 2% of GDP on research and development, barely half America’s 3.6%. Most of the gap is explained by lower R&D spending by businesses. That calls for deeper capital markets to provide risk capital for innovative firms, and a more unified and less regulated market to allow them to scale their products.

Project Europe, an initiative of over 150 European tech founders, helps talented young people in Europe who want to solve technical problems and start businesses. “Europe has all the ingredients, but we fail to bundle them,” says Matthias Knecht, one of the founders. He sees a deep frustration “that Europe doesn’t get its act together”.

Paying boffins better

In higher education overall European spending holds up well, but the continent distributes more of its cash to lower-ranked universities. America has a lot more institutions in the top echelons. “Innovations based on science are the most valuable, economically, and they usually come from the top labs and universities,” explains Monika Schnitzer of Ludwig Maximilian University of Munich. Europe needs to overcome a preference for regional equity and provide more funding for elite institutions—and as continued investment, not as a one-off programme. Building political majorities for such a shift will be difficult.

Europe also needs more talent. “In America, unlike in Europe, there is a hunger for foreign talent. Or at least there was,” says a US-based biomedical researcher from India.

If America keeps hassling immigrant researchers, Europe could gain. When the first Trump administration tightened eligibility criteria for H-1B specialist visas in 2017, applicants flocked to Canada. That raised domestic firms’ output and natives’ wages, according to a new paper by Agostina Brinatti of Yale University and Xing Guo of the Bank of Canada.

Europe is an attractive place to live, though it could be more welcoming to outsiders, in terms of both visas and career prospects.

The final ingredient is freedom to do research. European universities’ administrative burdens and cumbersome data-access procedures should be simplified. The continent needs more world-class facilities and wider research networks to collaborate globally. Indeed, there is a risk that treating researchers as a strategic resource will segregate science along national lines. That is what happened during the first world war, and researchers’ productivity declined as a result. This time around Europe hopes to strengthen research co-operation with America, even as it competes to poach its scientific stars.” [1]

1.  Draining brains. The Economist; London Vol. 454, Iss. 9441,  (Mar 29, 2025): 29.

Kitas mašininio mokymosi žingsnis yra čia: dirbtinio intelekto agentai

 

 „Visos naujos technologijos anksčiau ar vėliau turi ištesėti savo pažadus. Dirbtinio intelekto (AI) agentams toks laikas atėjo dabar.

 

 Sėkmingas agentų – dirbtinio intelekto, galinčio imtis veiksmų ir priimti sprendimus žmonių ar net jų pačių vardu – diegimas yra gyvybiškai svarbus modelių kūrėjų, tokių, kaip OpenAI, įmonių programinės įrangos kompanijų, tokių, kaip ServiceNow ir Salesforce, vartotojų gigantų, tokių, kaip Apple, taip pat AI infrastruktūros įmonių, įskaitant Nvidia, debesijos paslaugų teikėjų ir duomenų centrų operatorių, ateičiai.

 

 Tikimasi, kad dirbtinio intelekto agentai sukurs naujos kartos produktus ir galimybes, kurios padidins pajamas, naudodamiesi vartotojų programomis, tokiomis kaip „Apple Intelligence“, ir pakeisdami verslo funkcijas, tokias, kaip kodavimas, klientų aptarnavimas ir tiekimo grandinės valdymas.

 

 Visa ši veikla teoriškai turėtų paskatinti daugiau skaičiavimo galios ir saugyklų, taip pat spartesnių tinklų, ypač kai agentai įgauna didesnę samprotavimo galią, šį mėnesį bendrovės GTC kūrėjų konferencijoje sakė „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas.

 

 Tačiau AI agentų priėmimas iki šiol yra ribotas, teigia Tom Coshow, tyrėjo Gartner vyresnysis direktorius analitikas. „Coshow“ duomenimis, tik 6 % iš 3400 žmonių, dalyvavusių neseniai vykusiame „Gartner“ internetiniame seminare šia tema, teigė, kad jų įmonės pasitelkė dirbtinio intelekto agentus.

 

 Jis įspėjo, kad apklausa nėra oficiali rinkos analizė. Grupės atsakymus galėjo sušvelninti Gartnerio nurodymas, kad daugelis vadinamųjų AI agentų yra tik padėjėjai.

 

 Webinaro metu „Gartner“ pasidalijo savo agentų apibrėžimu kaip AI, kuris priima sprendimą ir imasi veiksmų.

 

 Žmogiškųjų išteklių milžinė „Adecco Group“, įsikūrusi Ciuriche, į JK regioninį įdarbinimo centrą išsiuntė „Salesforce's Agentforce“ paslaugų agentus, kad padėtų užpildyti darbo vietas savo darbdavių klientams.

 

 Pasak Grego Shewmakerio, „Adecco“ grupės vyresniojo viceprezidento operacijų ir dirbtinio intelekto klausimais, sistema neseniai padėjo „Adecco“ užpildyti 100 % laisvų darbo vietų vienam klientui, palyginti su 70 % to paties darbdavio anksčiau. „Adecco“ ketvirtadienį paskelbė apie naujos bendrovės, remiamos „Adecco“ ir „Salesforce“, įkūrimą, kuri padės organizacijoms sukurti integruotą žmonių ir AI agentų darbo jėgą.

 

 Šių agentų mokymas, kuris dažnai priklauso nuo kliento, prasidėjo prieš du mėnesius, sakė Shewmaker. Jie mokomi naudoti struktūrinių duomenų, tokių, kaip CV ir pareigybių aprašymai, ir nestruktūrizuotų duomenų, įskaitant įrašytų pokalbių ir atvirkštinių pokalbių su įdarbintojais nuorašus, derinio, kurie papildo anksčiau nepasiekiamą kontekstą.

 

 Mokėjimų milžinė „Visa“ bendradarbiavo su „ServiceNow“, kad sukurtų agentais pagrįstą ginčų sprendimo sistemą, skirtą, korteles išduodantiems, bankams, kredito unijoms ir kitoms finansinių technologijų įmonėms. Rezultatas „ServiceNow Disputes Management“ tarpininkauja situacijose, kai kortelės turėtojas ginčija mokestį, pavyzdžiui, sukčiavimo atveju.

 

 Sistema padeda bankams ir kitoms institucijoms pagreitinti klientų ginčų sprendimą, sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti darbuotojų produktyvumą, teigia Dorit Zilbershot, „ServiceNow“ grupės GenAI ir AI patirties viceprezidentė. Ji sakė, kad dabar šia sistema naudojasi šimtai, vizas išduodančių, finansinių institucijų.

 

 Tačiau dauguma įmonių, tyrinėjančių AI agentus, yra koncepcijos įrodymo stadijoje. 107 metų Nacionalinė ledo ritulio lyga bendradarbiauja su duomenų infrastruktūros įmone VAST Data, siekdama skaitmeninti ir pažymėti savo filmų ir nuotraukų archyvą, įskaitant pusę milijono įrašytų žaidimų.

 

 Idėja yra išmokyti agentus pastebėti galimas istorijas ir įžvalgas, pvz., ar netrukus bus sumuštas rekordas, kuriuos transliuotojai gali panaudoti žaidimo metu. Agentas gali pranešti pranešėjams ir prodiuseriams, pavyzdžiui, kad tam tikras žaidėjas gali tapti pirmuoju kanadiečiu per daugelį metų, įmušusiu tris įvarčius per vieną laikotarpį, teigia NHL verslo plėtros ir inovacijų vykdomasis viceprezidentas Dave'as Lehanskis." [1]

 

1.  Machine Learning's Next Step Is Here. Rosenbush, Steven.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Mar 2025: B4.