Nukovimas reiškia, kad nukaujame pasirinktinai, o ne visus iš eilės. Pavyzdžiui, negalime nukauti ko nors iš Kinijos ar Šiaurės Korėjos. Jie juk ginkluoti branduoliniais ginklais, mums būtų šakės, mes juk ne savižudžiai, saves nužudymas būtų žudymo menas, o mes griežtai prieš.
Tada kyla klausimas, o kas yra tie priešai, kuriuos gali prireikti nukauti. Juk negalime pajudinti tų, kuriuos Lietuvos politikai visa laiką erzina, bet kurie mums pernelyg gerai ginkluoti. Geras klausimas, ką mes čia darome?
Atsakymas paprastas. Priešų visada galima susirasti. Yra
Skvernelio priešai, kurie išpaišo jo, už valstybės pinigus susitaisytą, keliuką
ir sudaro Penktąją koloną Seime. Yra Nausėdos priešai, kurie jam vis primena
apie nevykusį įstojimą į Komunistų partiją Nepriklausomybės aušroje. Yra
Palucko priešai, kurie Palucką nuteisė. Ką gali žinoti, kaip politinė situacija
Lietuvoje pasisuks, gal jums, šauktiniams, teks šių visų ir kitų priešų
nužudymas.
Amžiną atilsį Justinas Marcinkevičius pastebėjo, kad “kraujas,
sako, nusiplauna”. Bijote kraujo? Ne bėda. Dabar ir invalidai gali nužudyti
dronu, ekrane matydami, kaip susprogsta visi tie priešai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą