Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. kovo 31 d., pirmadienis

Mūsų mokestinių pinigų vagystės negali sustoti – Lietuvos gynybos ministrė Šakalienė: galimos nusikalstamos veikos padarytos, perkant bepiločius orlaivius


“Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos vykdant viešuosius pirkimus, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pirmadienį spaudos konferencijoje krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patikslino, jog galimos nusikalstamos veikos padarytos 2024 metų rudenį inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą.

„Aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų 2024 metų rudenį inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą. Tokių veiksmų aš ėmiausi gavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštą, kuriame buvo nurodyta, kad, turimais duomenimis, kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo pagaminti ir surinkti už Europos Sąjungos ar NATO valstybių ribų. O taip jau tiesiai sakant, – šalyse, kurios nėra mums draugiškos“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Tokie pat įtarimai kyla dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės, kuri, vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, turėjo būti sukurta tik NATO ir (arba) Europos Sąjungos valstybėse. Vėlgi kyla pagrįstų įtarimų, remiantis karinės žvalgybos duomenimis, kad taip nėra“, – pridūrė krašto apsaugos ministrė.

Ministrė: tai neigiamai atrodys gynybos pramonės kontekste

Ji pabrėžė, kad pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus orlaivių valdymo programinė įranga turi būti programuota arba adaptuota Lietuvoje, kad bepiločių orlaivių surinktiems duomenims kaupti ir perduoti reikalinga debesijos paslaugų infrastruktūra būtų tik NATO ir (arba) Europos Sąjungos valstybėse.

Šie bepiločiai orlaiviai, pasak D. Šakalienės, buvo pirkti Lietuvos šaulių sąjungos ir krašto apsaugos sistemos veiklai, krašto apsaugos struktūroms, o konkrečiai – karinei žvalgybai.

Ar jie naudojami, politikė nenurodė: tikino, kad tai – ikiteisminio tyrimo duomenys.

„Identifikavus, kad šie gaminiai yra ne tokie, kaip yra pristatomi, galimai atlikta nusikalstama veika, tai dėl to iš karto kreipiausi į prokuratūrą. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinė prokuratūra, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba“, – paaiškino ministrė.

Jeigu įtarimai dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtins, tai, D. Šakalienės matymu, neigiamai atrodys vystomos Lietuvos gynybos pramonės kontekste.

„Jeigu pasitvirtins iš karinės žvalgybos pateikta informacija ir, teisėsaugai atlikus tyrimą, tie duomenys pasitvirtins, tai tada aš tai vertinu kaip labai neigiamą dalyką mūsų gynybos pramonės kontekste. Nes su tokiais pirkimais iš perpardavinėtojų, bendradarbiaujančių su mums priešiškomis valstybėmis, iš esmės atimamas finansavimas iš Lietuvos gynybos pramonės, iš Lietuvos gamintojų, ir jie yra demotyvuojami. Nes kol vieni sunkiai stengiasi gaminti lietuvišką gaminį, su lietuviškomis detalėmis, tai kiti sugeba iš mums priešiškų šalių atvežti dalykus ir juos perpardavinėti Lietuvoje.

Tai krašto apsaugos sistemos skaidrumas ir Lietuvos gynybos pramonės vystymas, man atrodo, visiems aišku, kodėl yra svarbu“, – dėstė D. Šakalienė.

Pradėtas tarnybinis patikrinimas

Ji pranešė ir apie tarnybinį patikrinimą: aiškinamasi, kaip pirkti kiti bepiločiai orlaiviai.

„Kad mes tikrai turėtumėm aiškų vaizdą, kaip atliekami tokio pobūdžio pirkimai, daviau pavedimą generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl visų 2023–2024 metais įvykdytų bepiločių orlaivių įsigijimų, įvertinant, ar bet kuriame iš jų taip pat nėra nusikalstamos veikos požymių. Aišku, dabar sustiprinome kontrolę, kai kalbame apie tokių pirkimų vykdymą“, – komentavo D. Šakalienė.

Paklausta, kiek, organizuojant tokius pirkimus, figūruoja vidurinės grandies valdininkai, o kiek aukščiausius postus užimantys politikai, krašto apsaugos ministrė teigė nenorinti spekuliuoti.

„Nenorėčiau tuo spekuliuoti. Iš esmės, turbūt, visi suprantame, kad tokiuose pirkimuose yra pakankamai daug grandžių ir sprendimų priėmimas vyksta įvairiuose lygiuose <...>. Mūsų visų interesas – kuo greičiau išsiaiškinti, ar šiuo atveju buvo atlikta nusikalstama veika, jeigu ji buvo atlikta, – kokie asmenys buvo su ja susiję, kad galėtumėm kuo greičiau tai išspręsti. Nes mums tiesiog dėl gynybinių pajėgumų stiprinimo būtinybės greitis – labai svarbus“, – pabrėžė politikė.

Grunskienė: pradėtas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba

Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, patvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Tyrimas vykdomas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

„Kovo mėnesio pabaigoje, 24 dieną Generalinėje prokuratūroje, gavus krašto apsaugos ministrės pareiškimą, mes pradėjome ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (piktnaudžiavimas tarnyba) siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika“, – spaudos konferencijoje komentavo generalinė prokurorė.

Atliekant tyrimą, buvo daromos kratos, sakė ji.

„Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliktos kratos, buvo atlikti poėmiai, buvo paimti daiktai, ir šiuo metu atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai – pasikartosiu – tam, kad būtų nustatyta, ar buvo galimai atlikta nusikalstama veika“, – pažymėjo N. Grunskienė.

 Ji teigė, kad šiuo metu asmenų, kuriems būtų pareikšti įtarimai, ar asmenų, kurie būtų apklausti specialiojo liudytojo statusu, nėra.

Generalinė prokurorė neatsakė, iš kokios įmonės pirkti bepiločiai orlaiviai, kiek jie kainavo: sakė, kad ši informacija – ikiteisminio tyrimo duomenys.

Jablonskas: galima pasidžiaugti, kad imamasi lyderystės

„Nacionalinis saugumas ir viešieji pirkimai yra, matyt, ne vien tik Specialiųjų tyrimų tarnybos, bet ir valstybės, prioritetas. Mes galime tik pasidžiaugti tuo, kad krašto apsaugos sistema imasi lyderystės ir geba atpažinti, vertinti rizikas, ir nebijoti jų viešinti. Tai džiaugiamės tuo ir bendradarbiaujam visomis įmanomomis plotmėmis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tas, kas piktnaudžiavo siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Už piktnaudžiavimą atsako ir juridinis asmuo.

Daugiau informacijos – spaudos konferencijoje:

Paluckas: mėginama uždirbti taip, kaip neleidžia įstatymai

Pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistų kalbintas premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad jam žinoma situacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos vykdant viešuosius pirkimus krašto apsaugos srityje. Plačiau komentuoti jis nenorėjo tik pažymėjo, kad situacija ganėtinai rimta.

„Kažkas kartais mėgina net ir gynybos sektoriuje paimti ir uždirbti taip, kaip neleidžia įstatymai“, – pažymėjo G. Paluckas.

Komentuodamas teisėsaugos žinias, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino neturėjęs jokių indikacijų dėl galimų neskaidrių dronų įsigijimų. Jis taip pat tikino, kad nebuvo gavęs jokios karinės žvalgybos informacijos, jog planuojama įsigyti techniką, surinktą už NATO ir Europos Sąjungos ribų.”

Gruzijoje policija taip pat masiškai bandė iš kyšių prasigyventi gruzinų sąskaita, kaip dabar Lietuvoje daro jėgos struktūros. Atvažiavo iš Niujorko Saakašvilis valdyti Gruziją ir atleido visus policininkus iš darbo. Čia gera idėja. Ir mums reikia atleisti visus jėgos struktūrų darbuotojus iš darbo. Šitie valgytojai auksiniais šaukštais ir auksinių dantų implantų kombinuotojai yra nepataisomi.


 

Komentarų nėra: