“Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos
nusikalstamos veikos vykdant viešuosius pirkimus, pirmadienį pranešė Krašto
apsaugos ministerija (KAM). Pirmadienį spaudos konferencijoje krašto apsaugos
ministrė Dovilė Šakalienė patikslino, jog galimos nusikalstamos veikos
padarytos 2024 metų rudenį inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą.
„Aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti
ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų 2024 metų rudenį
inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą. Tokių veiksmų aš ėmiausi
gavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštą, kuriame buvo nurodyta,
kad, turimais duomenimis, kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti
įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo
pagaminti ir surinkti už Europos Sąjungos ar NATO valstybių ribų. O taip jau
tiesiai sakant, – šalyse, kurios nėra mums draugiškos“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Tokie pat įtarimai kyla dėl duomenų perdavimo
infrastruktūros kilmės, kuri, vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais,
turėjo būti sukurta tik NATO ir (arba) Europos Sąjungos valstybėse. Vėlgi kyla
pagrįstų įtarimų, remiantis karinės žvalgybos duomenimis, kad taip nėra“, –
pridūrė krašto apsaugos ministrė.
Ministrė: tai neigiamai atrodys gynybos pramonės kontekste
Ji pabrėžė, kad pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus
orlaivių valdymo programinė įranga turi būti programuota arba adaptuota
Lietuvoje, kad bepiločių orlaivių surinktiems duomenims kaupti ir perduoti
reikalinga debesijos paslaugų infrastruktūra būtų tik NATO ir (arba) Europos
Sąjungos valstybėse.
Šie bepiločiai orlaiviai, pasak D. Šakalienės, buvo pirkti
Lietuvos šaulių sąjungos ir krašto apsaugos sistemos veiklai, krašto apsaugos
struktūroms, o konkrečiai – karinei žvalgybai.
Ar jie naudojami, politikė nenurodė: tikino, kad tai –
ikiteisminio tyrimo duomenys.
„Identifikavus, kad šie gaminiai yra ne tokie, kaip yra
pristatomi, galimai atlikta nusikalstama veika, tai dėl to iš karto kreipiausi
į prokuratūrą. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinė
prokuratūra, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba“, – paaiškino ministrė.
Jeigu įtarimai dėl padarytos nusikalstamos veikos
pasitvirtins, tai, D. Šakalienės matymu, neigiamai atrodys vystomos Lietuvos
gynybos pramonės kontekste.
„Jeigu pasitvirtins iš karinės žvalgybos pateikta
informacija ir, teisėsaugai atlikus tyrimą, tie duomenys pasitvirtins, tai tada
aš tai vertinu kaip labai neigiamą dalyką mūsų gynybos pramonės kontekste. Nes
su tokiais pirkimais iš perpardavinėtojų, bendradarbiaujančių su mums
priešiškomis valstybėmis, iš esmės atimamas finansavimas iš Lietuvos gynybos
pramonės, iš Lietuvos gamintojų, ir jie yra demotyvuojami. Nes kol vieni
sunkiai stengiasi gaminti lietuvišką gaminį, su lietuviškomis detalėmis, tai
kiti sugeba iš mums priešiškų šalių atvežti dalykus ir juos perpardavinėti
Lietuvoje.
Tai krašto apsaugos sistemos skaidrumas ir Lietuvos gynybos
pramonės vystymas, man atrodo, visiems aišku, kodėl yra svarbu“, – dėstė D.
Šakalienė.
Pradėtas tarnybinis patikrinimas
Ji pranešė ir apie tarnybinį patikrinimą: aiškinamasi, kaip
pirkti kiti bepiločiai orlaiviai.
„Kad mes tikrai turėtumėm aiškų vaizdą, kaip atliekami tokio
pobūdžio pirkimai, daviau pavedimą generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį
patikrinimą dėl visų 2023–2024 metais įvykdytų bepiločių orlaivių įsigijimų,
įvertinant, ar bet kuriame iš jų taip pat nėra nusikalstamos veikos požymių.
Aišku, dabar sustiprinome kontrolę, kai kalbame apie tokių pirkimų vykdymą“, –
komentavo D. Šakalienė.
Paklausta, kiek, organizuojant tokius pirkimus, figūruoja
vidurinės grandies valdininkai, o kiek aukščiausius postus užimantys politikai,
krašto apsaugos ministrė teigė nenorinti spekuliuoti.
„Nenorėčiau tuo spekuliuoti. Iš esmės, turbūt, visi
suprantame, kad tokiuose pirkimuose yra pakankamai daug grandžių ir sprendimų
priėmimas vyksta įvairiuose lygiuose <...>. Mūsų visų interesas – kuo
greičiau išsiaiškinti, ar šiuo atveju buvo atlikta nusikalstama veika, jeigu ji
buvo atlikta, – kokie asmenys buvo su ja susiję, kad galėtumėm kuo greičiau tai
išspręsti. Nes mums tiesiog dėl gynybinių pajėgumų stiprinimo būtinybės greitis
– labai svarbus“, – pabrėžė politikė.
Grunskienė: pradėtas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo
tarnyba
Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, patvirtino
generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Tyrimas vykdomas dėl galimo
piktnaudžiavimo tarnyba.
„Kovo mėnesio pabaigoje, 24 dieną Generalinėje
prokuratūroje, gavus krašto apsaugos ministrės pareiškimą, mes pradėjome
ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (piktnaudžiavimas
tarnyba) siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika“, – spaudos
konferencijoje komentavo generalinė prokurorė.
Atliekant tyrimą, buvo daromos kratos, sakė ji.
„Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliktos kratos,
buvo atlikti poėmiai, buvo paimti daiktai, ir šiuo metu atliekami kiti
ikiteisminio tyrimo veiksmai – pasikartosiu – tam, kad būtų nustatyta, ar buvo
galimai atlikta nusikalstama veika“, – pažymėjo N. Grunskienė.
Ji teigė, kad šiuo
metu asmenų, kuriems būtų pareikšti įtarimai, ar asmenų, kurie būtų apklausti
specialiojo liudytojo statusu, nėra.
Generalinė prokurorė neatsakė, iš kokios įmonės pirkti
bepiločiai orlaiviai, kiek jie kainavo: sakė, kad ši informacija – ikiteisminio
tyrimo duomenys.
Jablonskas: galima pasidžiaugti, kad imamasi lyderystės
„Nacionalinis saugumas ir viešieji pirkimai yra, matyt, ne
vien tik Specialiųjų tyrimų tarnybos, bet ir valstybės, prioritetas. Mes galime
tik pasidžiaugti tuo, kad krašto apsaugos sistema imasi lyderystės ir geba
atpažinti, vertinti rizikas, ir nebijoti jų viešinti. Tai džiaugiamės tuo ir
bendradarbiaujam visomis įmanomomis plotmėmis“, – spaudos konferencijoje
kalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas
Jablonskas.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, valstybės tarnautojas ar jam
prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus,
jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė
viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu,
arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Tas, kas piktnaudžiavo siekdamas turtinės ar kitokios
asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba
laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Už piktnaudžiavimą atsako ir juridinis asmuo.
Daugiau informacijos – spaudos konferencijoje:
Paluckas: mėginama uždirbti taip, kaip neleidžia įstatymai
Pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistų kalbintas
premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad jam žinoma situacija apie pradėtą
ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos vykdant viešuosius pirkimus
krašto apsaugos srityje. Plačiau komentuoti jis nenorėjo tik pažymėjo, kad
situacija ganėtinai rimta.
„Kažkas kartais mėgina net ir gynybos sektoriuje paimti ir
uždirbti taip, kaip neleidžia įstatymai“, – pažymėjo G. Paluckas.
Komentuodamas teisėsaugos žinias, buvęs krašto apsaugos
ministras Laurynas Kasčiūnas tikino neturėjęs jokių indikacijų dėl galimų
neskaidrių dronų įsigijimų. Jis taip pat tikino, kad nebuvo gavęs jokios
karinės žvalgybos informacijos, jog planuojama įsigyti techniką, surinktą už
NATO ir Europos Sąjungos ribų.”
Gruzijoje
policija taip pat masiškai bandė iš kyšių prasigyventi gruzinų sąskaita, kaip
dabar Lietuvoje daro jėgos struktūros. Atvažiavo iš Niujorko Saakašvilis
valdyti Gruziją ir atleido visus policininkus iš darbo. Čia gera idėja. Ir mums
reikia atleisti visus jėgos struktūrų darbuotojus iš darbo. Šitie valgytojai
auksiniais šaukštais ir auksinių dantų implantų kombinuotojai yra nepataisomi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą