"KYIVAS, Ukraina – Trumpo administracija tikisi, kad Ukraina greitai pasirašys naują susitarimą, suteikiantį Vašingtonui plačias galias savo sąjungininkės ekonomikoje. Problema ta, kad Ukraina beveik neabejotinai negali sutikti su šiomis sąlygomis.
Lūkesčių nesutapimas kelia grėsmę paskatinti JAV ir Ukrainą naujam konfliktui dėl to, ką prezidentas Trumpas gali gauti mainais už paramą Kijevui kovoje su Rusija. Ankstesnis, ne toks platus ekonominis susitarimas paskatino sprogimą Baltuosiuose rūmuose tarp Trumpo ir viceprezidento JD Vance'o, iš vienos pusės, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iš kitos pusės.
„Ukrainiečiai jaučia, kad negali už dyką atsisakyti viso savo ekonominio suvereniteto“, – sakė advokatas Danielis Bilakas, „Kinstellar“ biuro Kijeve partneris.
Tai, kas prasidėjo nuo Trumpo vasario mėn. pareiškimo, kad jis norėtų į rankas paimti Ukrainos „retųjų žemių žemes“ – mineralus, naudojamus šiuolaikinėse technologijose nuo mobiliųjų telefonų iki elektromobilių – peraugo į JAV planą gauti pelno iš Ukrainos ekonominių projektų, susijusių su metalais, nafta, dujomis ir kitais gamtos ištekliais, taip pat infrastruktūros projektų, įskaitant uostus ir vamzdynus.
55 puslapių juodraščiu, kurio kopiją peržiūrėjo „The Wall Street Journal“, siekiama įvykdyti D. Trumpo reikalavimą susigrąžinti milijardus karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai, pagalbos, kuri nuo 2022 m. palaiko pasipriešinimą Rusijai.
Trumpas nustatė, kad JAV įnašas yra 350 mlrd. dolerių.
Ukraina teigia, kad tai yra maždaug 100 mlrd.
Projekte, kurį praėjusią savaitę Iždo departamentas išsiuntė Kijevui, siūloma Delavere registruota komanditinė ūkinė bendrija, pavadinta „Jungtinių Valstijų ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondas“. Šis projektas yra neįprastas valstybių susitarimui, nes panašus į komercinį susitarimą, sakė Kijevo ekonomikos mokyklos prezidentas ir buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Tymofijus Mylovanovas. „Nežinau, kaip galima parašyti tarpvyriausybinę komercinę sutartį“, – sakė M. Mylovanovas.
Europos Sąjungos, Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo investicijos, be kitų subjektų, būtų nesuderinamos su šiuo susitarimu, sakė jis ir pridūrė, kad Ukrainos parlamentas niekada jo nepriims.
Baltieji rūmai susitarimą pristatė kaip abipusiai naudingą ir būdą stiprinti ryšius.
„Mineralų sandoris suteikia Ukrainai galimybę užmegzti ilgalaikius ekonominius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, kurie yra ilgalaikio saugumo ir taikos pagrindas“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Jamesas Hewittas.
Ukraina sureagavo atsargiai ir rengia oficialų atsakymą. Projekte trūksta saugumo garantijų, kurių Kijevas siekė, ir vėl atveriamas klausimas, ar Ukraina turėtų grąžinti JAV už karinę pagalbą, kurią ji teikė nuo 2022 m. – to nebuvo ankstesniame plane.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai: bet kokios viešos diskusijos dėl šio susitarimo teksto šiame etape tik kenkia deryboms ir trukdo konstruktyviam dialogui su mūsų Amerikos partneriais“, – penktadienį parlamente sakė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.
Analitikai teigė, kad Ukrainai bus sunku praryti daugelį iškylančių detalių. Fondas turėtų pirmumo teisę į visus gamtinių išteklių ir infrastruktūros projektus Ukrainoje, į kuriuos šalis ieško investuotojų, tiek naujų, tiek esamų.
Iš šių projektų pelnas būtų pervestas į fondą, kurį valdytų direktorių valdyba, kurią sudarytų trys JAV ir du Ukrainos atstovai, o tai iš esmės suteiktų Vašingtonui fondo valdymo kontrolę. Fondo projektai turėtų vengti svarbių naudingųjų iškasenų eksporto strateginiams JAV konkurentams.
Dokumente teigiama, kad pinigai iš fondo bus skirti JAV, nuo 2022 metų įvykių Ukrainoje suteiktos, pagalbos Kijevui grąžinimui.
Dokumente nenurodoma, kokie pinigai būtų skirti labai reikalingam atstatymui – net ir tuo metu, kai Ukraina sunkiai stengiasi išlaikyti savo svarbiausias paslaugas, nes tęsiasi Rusijos atakos.
Jei dokumentas bus pasirašytas, Ukraina turės 45 dienas, kad pateiktų Ukrainos valdžios licencijuotų išteklių projektų sąrašą.
Net jei Kijevas norėtų rasti kitų investuotojų savo didžiuliams naudingųjų iškasenų ir gamtos ištekliams, pirmiausia jis turėtų pristatyti projektą fondo valdybai. Jei fondas atsisakytų jį perimti, Ukraina kitais metais negalėtų pasiūlyti kitiems potencialiems investuotojams geresnių ekonominių sąlygų.“ [1]
Ukrainos atstatymą gali finansuoti Europos Sąjunga, nesugebanti jos pinigus investuoti niekur kitur, išskyrus į biurokratiją ir į III Pasaulinio branduolinio karo kurstymą.
1. World News: Ukraine Likely Will Reject U.S. Economic Plan --- Draft of accord gives Washington first pick of country's natural resources. Lytvynenko, Jane; Ward, Alexander. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Mar 2025: A10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą