Dirbtinis intelektas versle: 4 paprasti žingsniai sistemų teisėtumui užtikrinti

 

"Per kelerius pastaruosius metus dirbtinio intelekto (DI) technologijų populiarumas išaugo neįtikėtinu tempu ir tapo viena svarbiausių technologinių inovacijos sričių. Kone visi į ateitį orientuoti verslai ne tik akylai stebi DI plėtrą, bet ir aktyviai ieško būdų, kaip šią technologiją efektyviai pritaikyti savo veikloje.

Nesvarbu, ar tai būtų procesų spartinimas, naujų produktų kūrimas ar išteklių optimizavimas – viskas veda į bendrą tikslą: didesnį produktyvumą. Ir iš tiesų, esama situacija rodo, kad DI technologijos yra pajėgus įrankis šį tikslą pasiekti ir net gerokai jį viršyti.

Atsižvelgiant į plačias DI technologijų pritaikymo galimybes, kyla ir rimtų iššūkių – nuo galimų pagrindinių žmogaus teisių bei laisvių pažeidimų iki neteisėto DI sistemų panaudojimo.

Siekdami suvaldyti šias rizikas skirtingi pasaulio regionai taiko skirtingas teisines priemones. Europos Sąjungoje šiam tikslui buvo priimtas Dirbtinio intelekto aktas – pirmasis tokio pobūdžio dokumentas, kuris skirtas visiems, – DI sistemų diegėjams, kūrėjams bei naudotojams.

Ką tai reiškia verslui? Norint naudoti DI sistemas yra būtina laikytis Dirbtinio intelekto akto nuostatų, nes jų nepaisymas gali užtraukti itin dideles finansines sankcijas. Pavyzdžiui, už draudžiamų DI sistemų naudojimą gali būti skiriama iki 35 mln. Eur siekianti administracinė bauda, o jei pažeidimą padarė įmonė, tai ši suma gali siekti iki 7% jos bendros pasaulinės praėjusių finansinių metų metinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri baudos suma yra didesnė.

Taigi, ką svarbiausia žinoti verslui, norinčiam neatsilikti ir įveiklinti DI sistemas, tačiau siekiančiam išvengti itin griežtų sankcijų?

Dirbtinio intelekto sistemų atpažinimas

Dirbtinio intelekto aktą daugiau nei 3 metus rengė profesionaliausi Europos teisėkūros ekspertai, tačiau per tą laikotarpį nepavyko atsakyti į  pagrindinį klausimą – kas yra dirbtinis intelektas? Dėl šios priežasties akte yra naudojama sąvoka „dirbtinio intelekto sistema“, kuri aprašoma taip:

 „Dirbtinio intelekto sistema - mašina grindžiama sistema, suprojektuota veikti įvairiais autonomijos lygiais, kuri po diegimo gali veikti prisitaikydama ir kuri, siekiant aiškių ar numanomų tikslų, iš gautos įvesties duomenų daro išvadą, kaip generuoti išvedinius, pavyzdžiui, predikcijas, turinį, rekomendacijas ar sprendimus, kurie gali turėti įtakos fizinei ar virtualiai aplinkai.“

Tai labai platus apibūdinimas, apimantis ir tas sistemas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodytų yra nesusijusios su DI (pavyzdžiui, tai gali būti įmonėse jau plačiai naudojamos duomenų analizės sistemos).

Taigi, pirmasis ir svarbiausias žingsnis kiekvienam verslui – peržiūrėti savo įstaigoje naudojamas sistemas ir nustatyti, kurios naudojamos ar planuojamos naudoti sistemos šią sąvoką atitinka.

Dirbtinio intelekto akte DI sistemos skirstomos į keturias pagrindines kategorijas, atsižvelgiant į jų keliamą riziką. Principas paprastas: kuo didesnė rizika, tuo daugiau apribojimų taikoma sistemos naudojimui ir griežtesni reikalavimai bei įpareigojimai nustatomi šias sistemas kuriantiems ar naudojantiems verslams.

Pagal šį principą būtina nustatyti, kuriai rizikos grupei jūsų DI sistema priklauso.

DI sistemų rizikos grupės:

Nepriimtina rizika – sistemos, kurių absoliučiai negalima naudoti. Tai – DI sistemos, kurių tikslas yra apgauti ar manipuliuoti žmonėmis, socialinių balų skaičiavimo sistemos ir kitos akte nurodytos sistemos, kurių keliamos rizikos pagrindinėms žmogaus teisėms yra per didelės, todėl visos tokio pobūdžio sistemos yra uždraustos.

Aukšta rizika – sistemos, kurias galima naudoti Dirbtinio intelekto akte ir nacionalinėje teisėje numatytais tikslais, tačiau privaloma vadovautis griežtais šiame akte numatytais apribojimais ir įpareigojimais. Iš dalies galima teigti, kad pats Dirbtinio intelekto aktas daugiausiai skirtas aukštos rizikos DI sistemų reguliavimui, taigi šioms sistemoms skiriama daugiausiai dėmesio ir gausiai numatyta reguliacinių priemonių. Aukštos rizikos sistemos taip klasifikuojamos, nes gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai, saugumui ar pagrindinėms teisėms.

Ribota rizika – sistemos, kurioms yra taikoma pakankamai nedaug ribojimų ar įpareigojimų, dažniausiai tai nurodo smulkaus pobūdžio prievoles, pavyzdžiui:  informuoti žmones, kad jie bendrauja su DI sistema arba stebi, klauso turinį, suformuotą DI.

Minimali rizika – šioms sistemoms galioja tik bendro pobūdžio nuostatos, kurios taikomos absoliučiai visoms DI sistemoms. Minimalios rizikos DI sistemos yra visos sistemos, kurios nepatenka prie aukščiau išvardintų sistemų apibrėžimo, pavyzdžiui elektroninių laiškų šlamšto filtrai.

Pabrėžtina, kad absoliučiai visoms DI sistemoms, nesvarbu kokiai rizikos grupei priklausytų, galioja Dirbtinio intelekto akte numatyti raštingumo įpareigojimai. Tai reiškia, kad įstaigos privalo imtis priemonių kuo geriau užtikrinti visų su DI sistemomis dirbančių asmenų raštingumą, atsižvelgiant į tai, kur ir kokiems tikslams atitinkamos DI sistemos bus naudojamos.

3. Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo plano sudarymas

Dirbtinio intelekto akto įsigaliojimas numatomas keliais etapais. Pats aktas iš dalies jau įsigaliojo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Pilnai aktas bus taikomas dar po 2 metų, t.y. nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Tiesa, įsigaliojimui yra taikomos ir kelios išimtys.

 Taigi, nors didžioji Dirbtinio intelekto akto reglamentavimo dalis įsigalios po daugiau, nei metų, ekspertai rekomenduoja kuo anksčiau pradėti formuoti šio akto įgyvendinimo planus. Kodėl?

Kaip jau, tikriausiai, aišku, DI reguliavimas Europoje yra vertinamas labai rimtai ir anksčiau ar vėliau ateis ta diena, kai įpareigotos institucijos vertins DI sistemų panaudojimo teisėtumą ir jūsų įstaigoje.

Pradėkite žymėtis paprastus dalykus – kodėl jūsų įstaiga naudoja konkrečią DI sistemą ir kokie jos tikslai, nes tai duos aiškią žinutę vertintojams, kad teisėtumas yra jums svarbi sritis.

Tai neturi būti sudėtingi dokumentai – pakanka trumpai aprašyti esamas ar planuojamas diegti DI sistemas, jų pasirinkimo priežastis ir tikslus.

Pavyzdžiui, svarbu aiškiai nurodyti, kokia informacija kaupiama ar apdorojama, kokiems tikslams ir kodėl pasirinktas konkretus metodas. Toks trumpas dokumentavimas gerokai palengvins DI sistemos vertinimo procesą ateityje.

Plano mastas priklauso nuo įstaigos dydžio ir naudojamų DI sistemų sudėtingumo. Didesnėms įmonėms, ypač diegiančioms aukštos rizikos DI sistemas, rekomenduotume vadovautis tarptautiniais standartais.

4. Plano įgyvendinimas ir kiti susiję patarimai

Plano įgyvendinimas atrodo savaime suprantamas žingsnis, tačiau siekiant visapusiškai atsižvelgti į Dirbtinio intelekto aktą yra svarbu patiems įstaigų atstovams išsamiai išnagrinėti teisinę bazę arba konsultuotis su šios srities ekspertais. Kodėl?

Dirbtinio intelekto aktas yra sudėtingas dokumentas su daugybe išimčių ir niuansų – galbūt, kai kurios jų išskirtinai svarbios jūsų verslui. Kadangi kiekviena organizacija DI sistemas taikys skirtingai, svarbu sukurti individualų įgyvendinimo modelį, pritaikytą jūsų unikaliai veiklai.

Pavyzdys: Aukštos rizikos DI sistemas diegiančioms ar svarbiems sprendimams priimti DI sistemas naudojančioms įmonėms itin svarbu atsižvelgti į neseniai atnaujintą Europos Atsakomybės už gaminius direktyvą. Nauji pakeitimai supaprastina žalos atlyginimo procesą DI sistemų sukeltos žalos atvejais, palyginti su kitais produktais. Nukentėję asmenys gali lengviau pareikšti pretenzijas, o direktyvoje numatyti svarbūs pokyčiai dėl žalos ir įrodymų naštos.

Tokio pobūdžio niuansų yra daugybė, todėl svarbu įvertinti juos atsižvelgiant į savo įmonės unikalią specifiką. Kiekvienas verslas turėtų ieškoti jam aktualiausių sprendimų ir galimų išlygų, užtikrinant ir teisės aktų laikymąsi.

Yra ir gerų žinių – siekiant palengvinti Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimą sukurti keli techniniai sprendimai, padedantys nustatyti, ar jūsų įstaigos sistemos laikytinos DI sistemomis, kokiai rizikos grupei jos priklauso ir kokius reikalavimus privalo atitikti. Šiuos įrankius nesunkiai galima rasti internete – jame pilna ne vien DI sistemų, bet ir jas įteisinti padedančių įrankių.

Linkime veržliems verslams ne tik išnaudoti visas įmanomas DI galimybes, bet ir pasirūpinti jų teisėtumu – kad vėliau neskaudėtų galvos!

Komentaro autorius – Matas Tamošaitis, Kriminologas, Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos narys, DI teisės ekspertas”

Gerai, kad kriminologas domisi DI problemomis Europos Sąjungoje. Sunaikinti galimybes vystyti DI ir juo remiamą ekonomiką Europos Sąjungoje yra kriminalinis nusikaltimas. Kada nors už tai reikės nubausti tokių įstatymų kūrėjus ir vykdytojus.