„Paryžius – Didžioji Britanija ir Prancūzija šlubuoja savo kampanijoje, siekdamos įtikinti kitas Europos sąjungininkes siųsti karius į Ukrainą, kad būtų užtikrintas bet koks taikos susitarimas, didėjant abejonėms dėl JAV noro garantuoti jų saugumą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Eliziejaus rūmuose sukvietė dešimtis lyderių, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, siekdamas sudaryti susitarimą dėl Europos dislokavimo sausumos, oro ir jūrų pajėgų, kurios galėtų vykti į Ukrainą.
Tačiau Prancūzijos lyderis iškilo po kelias valandas trukusių derybų, įskaitant pokalbį su prezidentu Trumpu, be kitų Europos šalių viešo įsipareigojimo siųsti karius. Macronas per spaudos konferenciją sakė, kad kelios šalys privačiai išreiškė norą nusiauti ant žemės. Pasak jo, kol kas JK ir Prancūzija planuoja išsiųsti komandą į Ukrainą, kad nustatytų, kiek Europos karių reikia Kijevui ir kur juos dislokuoti. Macrono teigimu, patarėjai taip pat dirbs su Ukrainos kariuomene, siekdami užtikrinti, kad jie būtų apmokyti ir aprūpinti atgrasyti Rusiją.
Svarbiausias Europos šalių susirūpinimas yra tai, ar JAV suvaidintų kokį nors vaidmenį, remdama Vakarų Europos dislokavimą, jei ji susilauktų Rusijos kritikos.
Vašingtonas iki šiol nesiūlė jokių įsipareigojimų, o D. Trumpo vyriausiasis derybininkas su Rusija Steve'as Witkoffas praėjusią savaitę atmetė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iniciatyvą kaip „pozą ir maivymąsi“.
„Mano noras, kad amerikiečiai būtų mūsų pusėje“, – sakė Macronas. „Tačiau turime būti pasirengę situacijai, į kurią jie galbūt neprisijungs“.
Visame žemyne kyla klausimas, ar Europos sostinės kada nors bus pasirengusios užpildyti Vašingtono batus, kaip regioninio saugumo garantą. Europos vyriausybės didina karines išlaidas. Vokietija neseniai patvirtino 1 trilijono eurų (maždaug 1,08 trilijono JAV dolerių) gynybos ir infrastruktūros paketą, o Briuselis siūlo planą, pagal kurį iki 2030 m. prides 800 mlrd. eurų.
Vis dėlto konfliktas Ukrainoje atskleidžia nuolatinius nesutarimus, kaip nukreipti Vakarų Europos išteklius į mūšio lauką. „Svajotoja iš ES“, estė Kalas, tikėjosi 2025 m. suteikti 40 mlrd. eurų Ukrainai, bet prancūzai, ispanai ir italai atsisakė duoti.
Europos Sąjungos šalys Paryžiaus susitikime susitarė tiekti Ukrainai du milijonus šovinių, sakė ES pareigūnas, o tai yra dalis iš 17 milijardų eurų naujos karinės pagalbos, kurią šiais metais surinko bloko valstybės narės Ukrainai.
Vokietijos parlamentas šią savaitę patvirtino papildomus 3 milijardus eurų karinei pagalbai Ukrainai, o E. Macronas trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija šiemet skirs 2 milijardus eurų papildomos karinės pagalbos. ES nepriklausančios šalys, tokios, kaip Didžioji Britanija ir Norvegija, taip pat įsipareigojo teikti milijardų dolerių vertės karinę pagalbą.
Macronas ketvirtadienį sušaukė susitikimą, į kurį susirinko 31 šalis, įskaitant Kanadą ir Australiją iš ne Europos šalių, siekiant suteikti karinę pagalbą Ukrainai ir apibrėžti, kokias saugumo garantijas Europos šalys yra pasirengusios pasiūlyti Kijevui.
Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pareigūnai šį planą laiko priemone užsitikrinti vietą prie derybų stalo po to, kai D. Trumpo administracija derybose su Rusija Vakarų Europos sostines iš esmės nustūmė į šalį.
Prancūzijos pareigūnai teigia esantys įsitikinę, kad Europos šalys suteiks jūrų ir oro išteklius, kuriuos planuoja papildyti antžeminiais kariais. Kyla didesni klausimai, kaip rasti pakankamai karių, kuriuos būtų galima dislokuoti sausumoje.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad labai svarbu, kad Vašingtonas palaikytų bet kokį dislokavimą, ir neaišku, ar bus sudarytos paliaubos, kad būtų galima dislokuoti karius.
Gilėjant JAV ir Rusijos deryboms, Europos pareigūnus suneramino ženklai, kad Vašingtonas nusileidžia Rusijos reikalavimams, nes Rusija turi gana geras kortas.
Antradienį JAV sutiko padėti Maskvai didinti žemės ūkio ir trąšų pardavimą – žingsnius, dėl kurių, pasak Rusijos, Europa turėtų sušvelninti finansinius apribojimus, kurie yra sankcijų Rusijai režimo pagrindas. Tie apribojimai priklauso nuo europinių sprendimų.
Macronas per spaudos konferenciją po susitikimo sakė, kad lyderiai sutarė, jog „dabar ne laikas panaikinti sankcijas“.
Nepaisant to, Europos Sąjungos diplomatai nerimauja, kad Maskva ir Trumpo administracija juos vaizduoja, kaip kliūtis užbaigti konfliktą – kaltinimas, kurį Rusijos pareigūnai jau pateikė, turėdami tam akivaizdžią priežastį.” [1]
Klestinti pramonė gali gaminti tankus vietoj automobilių, kaip parodė amerikiečiai Antrojo pasaulinio karo metais. Negyvos pramonės šakos, tokios, kaip Vokietijoje ir Prancūzijoje, gali gaminti tik dvoką. Nustokite svajoti, vaikinai…
1.World News: France, U.K. Struggle to Get Kyiv Aid --- Paris and London are unable to expand coalition without U.S. security commitment. Meichtry, Stacy; Norman, Laurence; Bisserbe, Noemie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Mar 2025: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą