"Žiniasklaidoje šiomis dienomis
pasirodė ekonomisto Mariaus Dubnikovo pateikta bei
pakomentuota „Grand View Research“ analitinio centro statistika,
remiantis kuria, Europos pramoginės laivybos rinka iki 2030 metų turėtų
pasiekti 27 mlrd. eurų pajamų lygį (kituose analitiniuose šaltiniuose šie
skaičiai kiek mažesni). 2023 metais (vertinant dabartiniu euro ir JAV dolerio
kursu) šios rinkos pajamos siekė daugiau kaip 15 mlrd. eurų. Suma atrodo išties
didelė, tačiau ką šie skaičiai sako iš tiesų ir ar tikrai galime juos
ekstrapoliuoti Lietuvos vidaus vandens kelių laivybos potencialui vertinti?
Kodėl
skaičius svarbu vertinti atsakingai, arba kaip klaidinama visuomenė
Reikia paminėti, kad „Grand View
Research“ duomenys yra bendro pobūdžio ir pasirodžiusioje informacijoje
detaliau neskaidoma, kokio tipo pramoginė laivyba generuoja tokias pajamas, ar į pateiktą
statistiką (skaičius) įtraukta pramoginė laivyba tik vidaus vandens keliuose,
ar ir jūros priekrantėje generuojamos pajamos, kokio segmento laivyba
(būriavimas (jachtos) ir prabangių „luxury“ klasės laivų statyba bei
aptarnavimas, žvejybos, vandens sporto segmentai, žemos, vidutinės ar aukštos
vertės laivų statyba ir kiti klausimai) generuoja didžiausias pajamas, kokiose
konkrečiai Europos šalyse skaičiai yra didžiausi ir, galų gale, kodėl?
Taip pat atskirai reikėtų paminėti,
kad statistiniai duomenys „Grand view Research“ portale imti iš jūrų transporto
statistikos skilties (šis momentas svarbus).
Kitas šaltinis – rinkų tyrimo
kompanija „Mordor Intelligence“ pateikia panašius į „Grand View Research“
skaičius. Tačiau čia duomenys paaiškinti kiek detaliau ir tai yra itin svarbu
siekiant suprasti esamą situaciją ir tų „mistinių“ 500 mln. sugeneravimo mūsų
šalies upių sąskaita potencialą.
Taigi
keli itin svarbūs šios temos aspektai
Europos laivybos rinką bendrąja
prasme sudaro 32 tūkst. įmonių, kurios užsiima laivų, jų dalių gamyba,
aptarnavimu, su laivyba susijusioms paslaugoms. Vyrauja smulkiosios ir
vidutinės įmonės, tačiau pramoginės laivybos lyderiai ir flagmanai,
generuojantys didžiausias pajamas Europoje, yra įmonės, orientuotos į „luxury“
klasės segmento laivų statybą bei paslaugas, susietas su šiuo segmentu (nuoma,
aptarnavimas ir kt.). Jų yra ne tiek daug, tačiau, kaip ir minėta, jos
generuoja didelį pelną. Tarp tokių įmonių paminėtinos „Azimut-Benetti Group“
(superjachtų ir prabangių kitų tipų pramoginių laivų statytojai iš Italijos),
„Sunseeker“ (Britų prabangių „luxury“ klasės jachtų ir kito tipo prabangių
pramoginių laivų statytojai / gamintojai), „Ferreti Group“ (tarptautinė
prabangių „luxury“ klasės pramoginių laivų statytojų / gamintojų įmonė), „Feadship“
(danų prabangių „luxury“ klasės jachtų statytojai).
Minimi „luxury“, arba prabangaus
segmento, laivai įprastai apima dideles ir prabangias jachtas bei didelius
prabangius pramoginius laivus, kuriamus pagal individualius klientų užsakymus
ir atsižvelgiant į jų poreikius. Toks pramoginės laivybos segmentas labiausiai
išplėtotas jūrų priekrantės ir didelių stovinčio vandens telkinių (labai
didelių ežerų, lagūnų ir pan.) akvatorijose. Europoje tai yra Viduržemio jūros
regionas, Atlanto vandenyno pakrantės juosta, kai kurie kiti vandens telkiniai
ar jų dalys, tačiau niekaip ne vidaus vandens keliai. Su upių laivyba, juolab
Nevėžio (Nevėžis irgi yra valstybės reikšmės vandens kelias) ar Neries dydžio upių analogais,
šis segmentas neturi nieko bendro.
Šią išvadą taip pat puikiai
iliustruoja ir statistiniai duomenys, pateikiami pagal šalis (Prancūzija – 3,49
mlrd., Italija – 2,95 mlrd., Vokietija – 1,44 mlrd., Didžioji Britanija – 1,88
mlrd., Ispanija – 1 mlrd. eurų). Europoje lyderiauja šalys, turinčios ilgą
jūros pakrantės juostą ir išvystytą uostų bei priekrantės laivybos
infrastruktūrą: Prancūzija (vandens turizmo), Italija, Vokietija, Ispanija,
Didžioji Britanija.
Analizuojant esamą situaciją dar
giliau aiškėja, kad pramoginės laivybos potencialas tiesiogiai siejasi su
jūrine / priekrantės (angl. maritime) laivyba (tai pateikiama ir „Mordor
Intelligence“ šaltinyje) bei giliomis jūrinio paveldo tradicijomis (kaip tą
iliustruojantis pavyzdys pateikiama Italija).
Kodėl
pateikti Lietuvos upių (vidaus vandens kelių) ekonominio potencialo skaičiai
yra klaidingi ir neatitinka realybės
Kaip atsirado 500 mln. pajamų per
metus, kuriuos generuotų laivyba upėse? Pabandykime dekonstruoti turimą situaciją.
Ekonomistas Marius Dubnikovas paima Europoje pramoginės
laivybos generuojamas pajamas ir padalija jas iš Europos vidaus vandens kelių
ilgio. Taip gaunama 500 tūkst. eurų kasmet iš vieno kilometro vandens kelio
atkarpos. Logiška? Nelabai. Tą perteikia ir pirmiau pateikta informacija bei
faktas, kad pramoginės laivybos pajamos generuojamos daugiausia iš laivybos
jūrų priekrantės zonoje (Viduržemio ir Atlanto pakrantės regionai), o
didžiausias pajamas generuoja būtent prabangios „luxury“ klasės jachtos ir
laivai bei šalys, turinčios ilgas laivybos tradicijas bei gerai išvystytą
priekrantės infrastruktūrą. Tokios klasės laivams, beje,
įplaukti į mūsų vidaus vandens kelius (net ir Nemuno žemupį) sąlygų, įskaitant
gylį, šiuo metu tiesiog nėra (dar derėtų pridėti, kad nėra ir kur švartuotis,
kur atlikti aptarnavimo darbus ir t. t.).
Iš kitos pusės, tokios pramoginės laivybos
vystymas Nemuno žemupyje, Kuršių mariose, galų gale, Baltijos jūroje ir jos
priekrantėje, matyt, tikrai būtų realus, nors ir reikalaujantis didelių
investicijų.
Kas
dažnai nutylima
Esama situacija rodo, kad pramoginė
laivyba priekrantėje generuoja nemažas pajamas, tačiau tam turi būti išpildyta
eibė sąlygų, kurių pagrindinė – tinkama infrastruktūra (uostai, prieplaukos,
aptarnavimo centrai ir kt.). Kokybiškai infrastruktūrai įrengti reikalingos
didelės investicijos, šioje vietoje ekonomistai galėtų paskaičiuoti, kokio
dydžio bei kiek dešimčių ar šimtų milijonų reikėtų infrastruktūrai įrengti ir
jai palaikyti.
Kiek
iš tiesų tuomet generuoja pramoginė laivyba vidaus vandens keliais?
Teisybės dėlei, reikėtų paminėti,
kad laivyba vidaus vandens keliais Europoje generuoja pajamas (tokio tipo
laivyba yra tam tikra prasme populiari nuo seno rezervuarais sureguliuotų upių
ir kanalų tinklą turinčiose šalyse, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje,
Nyderlandų Karalystėje ir pan.). Tačiau pajamų dydžio iš pateiktų šaltinių
tiksliai nustatyti galimybės nėra. Teigti, kad tai yra apčiuopiamos pajamos,
yra neracionalu ir subjektyvu. Aišku tik tai, kad pramoginė laivyba
priekrantėje ir Europos jūrinėje zonoje yra gerokai pelningesnė (būtent dėl to,
matyt, atskirai laivybos vidaus vandens keliuose, konkrečiai – upėse, segmentas
nėra išskiriamas) ir dominuoja pramoginės laivybos rinkoje per generuojamų
pajamų prizmę.
Kaip
dėl nepamatuotų ekonominių interesų ignoruojamos mokslininkų išvados ir
argumentai
Dėl laivybos plėtojimo grėsmių ir
neigiamų (neatkuriamų) pasekmių Lietuvos upėms (Neries ir Nemuno vidurupio
atvejai), taip pat tokios veiklos neracionalumo klimato kaitos ir mažėjančio
upių nuotėkio sąlygų kontekste aiškiai pasisakė bei viešas savo pozicijas
pareiškė didžiausi ir aukščiausią autoritetą turintys mokslo tyrimų centrai bei
mokslo institucijos (ne atskiri mokslininkai, o ištisos mokslininkų
bendruomenės). Už Neries ir Nemuno vidurupio išbraukimą iš vandens kelių sąrašo
vienareikšmiškai pasisakė Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto
bei Gyvybės mokslų centro mokslininkų bendruomenės. Aiškią neigiamą poziciją
pateikė ir Lietuvos gamtos tyrimų centras. Apie neigiamas laivybos pasekmes
gilinant upes (ir tik už laivybą plokščiadugnėmis priemonėmis) bei būtinybę
išsaugoti upių ekosistemas nepakeistas viešai išplatintoje rezoliucijoje
nuomonę pateikė ir Lietuvos mokslų akademija (Lietuvos mokslo elitą vienijanti
įstaiga).
Pabaigai, retorinis klausimas: kodėl
bandomoje kurti gerovės valstybėje nėra įsiklausoma ir atvirai ignoruojama
aukščiausių bei didžiausią prestižą turinčių mokslo institucijų nuomonė bei
kodėl egoistiniai netvarūs mažos grupės atstovų interesai stumiami
neatsižvelgiant į didžiosios visuomenės dalies poreikius bei šalies
nacionalinius ir Europinio lygmens aplinkosauginius įsipareigojimus?"
Kokią vietą reikia užminuoti, kad Lietuvoje galų gale atsirastų žadėta gerovė? Kiek tos minos kainuoja?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą