Keldami importo muitus rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms, naikiname mūsų ūkininkus ir keliame kainas visiems, silpnindami visa mūsų ekonomiką kritiškos ir brangios transformacijos metu

 

"Neslūgstanti įtampa ir kainų šuolio laukimas. Ko gero, taip galima apibendrinti nuotaikas, kurios šiuo metu vyrauja pasaulio trąšų rinkoje.

 

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino importo muitus rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms – atsidursime padėtyje, kuri verčia gerokai suklusti ir žemės ūkio sektoriaus dalyvius, ir vartotojus. Tad žvilgtelėkime atidžiau į trąšų rinkos padėtį ir jos reikšmę ūkininkams bei vartotojams.

 

Rinką analizuoti derėtų vertinant tris pagrindines jos kategorijas: azoto, fosforo ir kalio trąšas. Kiekvienos iš jų kainodarą veikia skirtingi globalūs ir regioniniai veiksniai.

 

Pagrindinis faktorius, kuris šiuo metu daro įtaką azoto trąšų kainoms iš pasiūlos pusės, yra minėtas Europos Sąjungos (ES) sprendimas įvesti papildomus importo muitus trąšoms. Nuo liepos 1 d. iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą importuojamoms azotinėms trąšoms bus pradėta taikyti 40 Eur/t, o fosforo trąšoms 45 Eur/t muitai. Kalio trąšoms muitai kol kas nebus taikomi.

 

Tikėtina, kad šis sprendimas padidins trąšų kainas Europoje. Pagrindinis to tikslas – sustiprinti Europos gamintojų pozicijas, sumažinant konkurenciją ir leidžiant jiems dirbti pelningiau. Pastebėtina, kad bendras trąšų importas iš Rusijos ir Baltarusijos į ES pastaraisiais metais augo: 2022 m. jis sudarė apie 2 mln. tonų, o 2024 m. pasiekė beveik 3 mln. tonų, grįždamas į lygį, buvusį prieš karą Ukrainoje.

 

Didžiausią poveikį naujieji muitai turės nitratinėms trąšoms – amonio salietrai ir kalcio amonio salietrai. Šių trąšų Rusijoje pagaminama itin daug, o alternatyvių tiekėjų Europai nėra gausu. Importas iš JAV yra ribotas dėl kiekių ir brangios logistikos. Turkijoje eksportas yra valstybės kontroliuojamas, todėl pirkimo galimybės limituotos. Nors trąšų galima įsigyti Uzbekistane, Kazachstane ar Sakartvele, logistika iš šių šalių taip pat brangi ir sunkiai prognozuojama. Europos gamintojai, tikėtina, išlaikys aukštą kainų lygį dėl brangios energijos, taršos leidimų kaštų ir sumažėjusios konkurencijos po muitų įvedimo.

Lemiamas Kinijos vaidmuo

 

Kitų azoto trąšų, pavyzdžiui, karbamido, pasiūlos alternatyvų yra daugiau: Afrikos, Vidurio Rytų, Azijos, Amerikos gamintojai neleis Europos gamintojams pernelyg atsipalaiduoti. Vis dėlto, kaip pastebėta Tarptautinės trąšų gamintojų asociacijos konferencijoje, didelę įtaką karbamido rinkai daro Kinija – didžiausia pasaulyje gamintoja, galinti eksportuoti apie 18 mln. tonų per metus.

 

Pastaruosius dvejus metus Kinija ribojo eksportą, siekdama apsaugoti vidaus rinką. Nuo tolimesnės Kinijos eksporto strategijos priklausys pasaulinės karbamido kainos. Nors Kinija oficialiai paskelbė atnaujinanti eksportą, jis bus vykdomas su papildomais reikalavimais ir apribojimais, todėl kontrolė išlieka. Ši žinia kol kas nesumažino karbamido kainų; priešingai, dėl stiprios paklausos ir gamtinių dujų trūkumo Egipte (kur sustabdytos penkios karbamido gamyklos) kainos praėjusią savaitę netgi šiek tiek pakilo, viršydamos 400 USD/t ribą.

 

Baltijos šalims aktualus amonio sulfatas patiria netiesioginį spaudimą iš prekybos karo tarp JAV ir Kinijos. Kadangi ši trąša – šalutinis produktas tekstilės ir metalurgijos pramonėje, o šios šakos sumažino apimtis dėl JAV muitų automobilių sektoriui, trąšų gamyba taip pat mažėja. Tuo pačiu metu – didėja paklausa, ypač Brazilijoje. Rezultatas – per vieną mėnesį šių trąšų kaina Kinijos uostuose pakilo 15–20 procentų.

Europos žemdirbiams teks trigubas išbandymas

 

Kitų muitų paliestų trąšų, fosforo, kainas aukštai laiko didelė paklausa ir ribota pasiūla. Jau dabar aišku, kad rudens sezoną pigesnių kompleksinių mineralinių trąšų tikėtis neverta.

 

Kalio trąšų kainos, kurios kurį laiką buvo sąstingyje, taip pat rodo atsitiesimo ženklus. Didžiausią poveikį joms turi didžiųjų rinkų, tokių kaip Kinija, Indija, Pietryčių Azijos valstybiniai pirkimai – jie artėja prie pasirašymo, o kainų lygis prognozuojamas 20–30 proc. aukštesnis nei praėjusiais metais.

 

Apibendrinant galima įvardinti, kad trumpalaikėje perspektyvoje trąšų kainos išliks aukštos ir jos turi potencialo dar didėti dėl rinkos dalyvių noro užsitikrinti reikalingus trąšų kiekius artėjančiam rudeniui. Situaciją keistų karbamido eksportas iš Kinijos ir dėl labai aukštų kainų mažėjanti fosforo trąšų paklausa. Tačiau visą tai yra tik ilgalaikės ateities perspektyvos.

 

Kalbant apie artimiausią, Europos, rinką, jos ūkininkams teks nuryti net trigubą piliulę. Kaip minėta, padėtis pasaulyje artimiausiu metu liks nepalanki; įvesti muitai rusiškoms trąšoms turėtų pakelti trąšų kainas Europoje; nuo 2026 m. sausio bus pradėtas skaičiuoti anglies dvideginio emisijos mokestis importuojamoms trąšoms iš trečiųjų šalių, kas vėl brangins trąšas.

 

Europos gamintojams mokestiniai pokyčiai ir rinkų dinamika turės teigiamą poveikį, apsaugant jų rinkas, tačiau visa tai nuguls ant ūkininko – ir galiausiai galutinio vartotojo – pečių. Baltijos šalys ir Europos Sąjunga taps brangios savikainos šalimis ir ūkiams dar labiau reiks skaičiuoti ir rasti aukso vidurį tarp brangių trąšų ir pigių grūdų.

 

Komentaro autorius – Marius Vasiliauskas, „Scandagra“ generalinis direktorius.”