„Automatica“, pirmaujanti tarptautinė robotikos prekybos paroda, atskleidžia, kas nori nustatyti toną ir ką Vokietija gali pasiūlyti.
Pramonės prekybos parodos Vokietijoje vilioja strateginio ir verslumo demonstravimu. Tai jau buvo balandžio mėnesį vykusioje Hanoverio mugėje, kai šis tarptautinis mechanikos inžinerijos ir elektrotechnikos pramonės susibūrimas aiškiau nei bet kada anksčiau atspindėjo Kinijos ambicijas. Ne kitaip yra ir Miuncheno „Automatica“ parodoje, kuri save apibūdina kaip pirmaujančią pasaulyje robotikos prekybos parodą. Čia „Estun Robotics“ demonstruoja savo didybės jausmą. Įspūdingas stendas daugeliui atrodo kaip pareiškimas. Tačiau to net nereikėjo: „Estun“ dabar turi savo gamyklą ir keletą filialų Europoje, o kinai neseniai įkūrė savo naują Vokietijos būstinę buvusioje „Bosch“ vietoje. Taigi ambicijos atlikti lyderio vaidmenį vietos ir Europos rinkose buvo pademonstruotos ne tik Miunchene. Nepaisant to, „Estun“ yra daugiau nei tik parodos dalyvis Miunchene. Įmonė taip pat yra simbolis, tapatinamas su tokiais geriausiais gamintojais kaip ABB iš Šveicarijos, „Fanuc“ iš Japonijos ir „Kuka“ iš... Vokietija.
Kinijos robotų puolimas paveikia pramonę, kuri kovoja su pasipriešinimu. Pasak Vokietijos mechanikos inžinerijos asociacijos (VDMA), tikimasi, kad bendri pardavimai robotikos ir automatizavimo srityje šiais metais pasieks 14,5 mlrd. eurų – dešimčia procentų mažiau nei 2024 m. Taip jau buvo 2017 m., o per pastaruosius dvejus metus jie viršijo 16 mlrd. eurų ribą. Asociacija teigia, kad silpna pardavimų tendencija, kuri buvo akivaizdi jau 2025 m. pradžioje, pasitvirtino. Iki metų pabaigos augimo perspektyvos visuose subsektoriuose – robotikos, mašininio matymo ir automatizavimo – yra miglotos. VDMA robotikos asociacijos generalinis direktorius Patrickas Schwarzkopfas tiesiai šviesiai teigia: „Šiuo metu pramonei sekasi ne itin gerai, robotikos sektoriuje numatomas penkių procentų nuosmukis, tačiau „Automatica“ turėtų pakelti nuotaiką.“
Juolab kad ten susijungia daug dalykų, kurie turėtų padėti atsakyti į pagrindinį pramonei kylantį klausimą: ar neišvengiama savotiška „ChatGPT“ akimirka, technologinis šuolis į priekį pasitelkiant dirbtinį intelektą. (DI). „DI sukels revoliuciją robotų mokymesi ir jų galimybių išplėtime – ir tai įvyks labai sparčiai“, – sako Schwarzkopfas.
Tai paveiks visą robotiką, bet ir įdomiausius jos veikėjus, kurie šiuo metu laikomi savotiška aukščiausiąja lyga: vadinamuosius humanoidus, kurie jau seniai žinomi iš mokslinės fantastikos filmų, o pastaruoju metu ir pramoniniuose pritaikymuose. Prieš kelerius metus „Automatica“ dominavo vadinamieji kobotai, lankstūs maži robotai, o dabar tai modeliai su rankomis, kojomis ir delnais. Jie kaip nedaugelis kitų užkariauja inžinierių, įmonių ir investuotojų vaizduotę. Sakoma, kad humanoidai yra tikrasis išbandymas, ką DI gali ir ko negali pasiekti robotikoje. Programavimas – robotikoje visada sunkus darbas ir sudėtinga, brangi bei daug laiko reikalaujanti kliūtis – yra geriausias to pavyzdys.
„Humanoidų galimybės iš tiesų yra ribotos“, – sako Schwarzkopfas, – „o atotrūkis nuo žmogaus galimybių yra milžiniškas. Tačiau pastaruoju metu šioje srityje padaryta neįtikėtina pažanga ir proveržiai. Ypač valdymo ir programavimo srityse.“ Ten dabar pakanka rodyti humanoidams judesių ar užduočių vaizdo įrašus, kad jie juos imituotų, arba maitinti juos duomenimis, kuriuos renka ant žmogaus kūno esantys jutikliai.
Tokios kompanijos kaip „Figure AI“ ar „Apptronik“ iš Jungtinių Valstijų atstovauja ambicijoms ir naujoms galimybėms toliau plėtojant humanoidinius robotus. Jie jau naudojami nusistovėjusioje pramoninėje aplinkoje, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ – dabar taip pat investuotojo į „Apptronik“ – gamyboje. Tokį įsipareigojimą nustelbia Elonas Muskas, kuris seniai atrado humanoidus kaip pagalbininkus savo pagrindinėje veikloje „Tesla“ ir laiko juos atskiru verslo modeliu kartu su elektromobiliais ir kosmoso technologijomis. Humanoidai vargu ar išstums tradicinius pramoninius robotus, kurių tūkstančiai naudojami įvairiose pramonės šakose, kaip ir kobotai, tačiau jie išplės robotų gamintojų produktų asortimentą.
Ir galbūt palengvins jų prieigą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kai programavimas ir valdymas nebebus raketų mokslas, mažos ir vidutinės įmonės taip pat galėtų tapti tikslinėmis grupėmis. Potencialas yra didžiulis, sako jie.
Optimistiniu scenarijumi mažos įmonės galėtų kurti savo produktus net ir neturėdamos specialios robotų patirties ir leisti jiems dirbti visą naktį, kad ryte pristatytų gatavus produktus savo klientams. Tai būtų galima pasiekti mažomis partijomis ir nepaveikiant bendro darbo jėgos trūkumo. Tai būtų robotikos demokratizavimas, kuriuo pramonė taip entuziastingai domisi.
Klausimas, kokį vaidmenį atliks Vokietija šiame drąsiame naujame robotikos pasaulyje? Čia vykstantys tyrimai laikomi pavyzdiniais. Miunchenas yra tarptautinio lygio robotikos klasteris ne tik kaip prekybos mugė ir universitetų vieta, bet ir kaip jaunų, perspektyvių įmonių, tokių kaip „Agile Robots“, namai, kuri netrukus tikisi gauti daugiau nei milijardą eurų pajamų iš kobotų. Tai apima ir Vokietijos robotikos institutą (RIG) – Federalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir kosmoso ministerijos iniciatyvą, kurioje dalyvauja daugiau nei dešimt universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir įmonių.
Tarp Vokietijos robotų gamintojų ir „Automatica“ parodoje Augsburgo „Kuka“ visada buvo etalonas, visos šalies flagmanas. Tačiau šalia tokių novatoriškų naujokų kaip „Agile Robots“ ar Metzingeno „Neura“, laikomų didžiausia Vokietijos viltimi humanoidų srityje, „Kuka“ dabar atrodo visiškai pasenusi. Pardavimai smarkiai krito žemiau keturių milijardų eurų ribos, pelnas ir darbuotojų skaičius taip pat mažėja, o kitas generalinis direktorius Peteris Mohnenas šiomis dienomis palieka pareigas – kaip ir jo pirmtakas Tillas Reuteris, tariamai dėl Kinijos savininkės „Midea“ strategijos, pagal kurią po 2016 m. perėmimo „Kuka“ mažinamas siekiant pelningumo, o tai, anot didžiausių kritikų, išsekiną „Kuka“. Tai priešinga istorija bendram optimizmui robotikos srityje šioje šalyje.“ [1]
Vokiečių „Kuka“ yra išvirusi. Ar Vokietija pralaimės robotikos lenktynėse?
Vokietija, istorinė pramonės automatizavimo lyderė, susiduria su iššūkiais pasaulinėse robotikos lenktynėse, ypač dėl konkurencingumo ir rinkos dalies.
Mažėjantys pardavimai ir konkurencingumas: Vokietijos robotikos ir automatizavimo pramonė 2024 m. patyrė didelį apyvartos sumažėjimą ir prognozuoja tolesnį mažėjimą 2025 m. Ekspertai nurodo pernelyg didelę priklausomybę nuo automobilių pramonės ir silpną konkurencingumą kaip veiksnius, teigia „Automation.com“. Vokietijos tiekėjai susiduria su didėjančia konkurencija iš Azijos, ypač Kinijos, konkurentų, kurie plečiasi į Europos rinką.
Intensyvi konkurencija: Kinija aplenkė Vokietiją pagal pramoninių robotų tankį ir 2023 m. užėmė trečią vietą pasaulyje, pirmaujanti Pietų Korėjai, o antrąją – Singapūrui. Tai pabrėžia iššūkius, su kuriais Vokietija susiduria, siekdama išlaikyti savo pozicijas sparčiai besikeičiančioje pasaulinėje aplinkoje.
Struktūriniai iššūkiai: Vokietija kovoja su struktūrinėmis problemomis, darančiomis įtaką perdirbimo pramonei, įskaitant lėtėjančią vidaus paklausą ir didelį sąnaudų spaudimą. Didelė pradinė robotikos technologijų kaina ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas dar labiau apsunkina pažangių robotikos sistemų integraciją ir priežiūrą, teigiama gruodžio mėn. ataskaitoje. 2024 m. „MarketsandMarkets“ ataskaita. Ekonominis neapibrėžtumas ir reguliavimo kliūtys taip pat didina sudėtingumą.
Galimybės ir iniciatyvos: Nepaisant iššūkių, Vokietija gali pasigirti tvirta robotikos ekosistema, turinčia stiprią akademinę infrastruktūrą, vyriausybės paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai bei tokias iniciatyvas kaip „Industrie 4.0“. „Germany Trade & Invest“ (GTAI) pabrėžia šalies stipriąsias puses inžinerijos tradicijų, technologinės lyderystės ir didelio pramoninių robotų diegimo Europoje srityse. Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi, bendradarbiaujančių robotų (kobotų) ir humanoidinių robotų augimas atveria potencialias ateities augimo galimybes, teigiama „LinkedIn“ straipsnyje. Be to, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas skatina įmones ieškoti automatizavimo ir robotikos kaip sprendimo, kaip išlaikyti efektyvumą ir konkurencingumą, praneša „Reuters“.
Reikalingi strateginiai veiksmai: Ekspertai teigia, kad Vokietija turi paspartinti inovacijas, didinti lankstumą reaguojant į klientų poreikius ir mažinti išlaidas, kad pagerintų savo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. „VDMA robotikos veiksmų plane Europai“ siūloma padidinti rizikos kapitalą startuoliams, parengti konkurencingumo planą ir sutelkti dėmesį į Europos inovacijų plėtrą, praneša „Business Wire“.
Vokietijos elito viltis blokuoti Rusijos draugystę su Ukraina, atsisakant pirkti pigią rusišką energiją, lėmė Vokietijos deindustrializaciją. Visa pramonės ekosistema nyksta. Todėl vokiečių robotikos perspektyvos niūrios.
1. Chinesische Roboteroffensive in München. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 24 June 2025: 21. Von Uwe Marx, Frankfurt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą