Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. liepos 10 d., ketvirtadienis

Tuščias pozavimas: Prancūzija ir JK pratęsia branduolinę apsaugą


 

Prezidentas Trumpas kartą paklausė: „Jei kokia nors maža NATO šalis iš buvusio Sovietų Sąjungos bloko užpuls Rusiją, kas tada – Trečiasis pasaulinis karas su branduoliniais ginklais?“ Ar branduolinės apsaugos sutartys yra tik apgaulingos pozos?

 

Donaldas Trumpas, tiek savo prezidentavimo metu, tiek kaip kandidatas į prezidentus, iš tiesų abejojo ​​NATO 5 straipsnio pobūdžiu ir jo kolektyvinės gynybos įsipareigojimo pasekmėmis, ypač hipotetiniuose scenarijuose, kuriuose dalyvautų mažesnės narės ir Rusija.


Kalbėdamas apie hipotetinį mažos NATO šalies iš buvusio Sovietų Sąjungos bloko išpuolį prieš Rusiją ir platesnio konflikto, susijusio su branduoliniais ginklais, potencialą, Trumpas išreiškė tokias nuomones:

 

Abejojo ​​įsipareigojimu ginti NATO nares, kurios, jo manymu, nevykdo savo finansinių įsipareigojimų aljansui.

 

Teigė, kad jis ragins Rusiją „daryti ką tik nori“ su šalimis, kurios nevykdo savo išlaidų tikslų.

 

Šie pareiškimai sukėlė susirūpinimą tarp Europos sąjungininkų ir užsienio politikos ekspertų, suabejodami JAV įsipareigojimo NATO 5 straipsniui patikimumu.

 

Dėl klausimo, ar branduolinės apsaugos sutartys yra „apgaulingas pozavimas“

 

Platesnė jo pozicija ginklų kontrolės klausimu sukėlė diskusijas apie branduolinio ginklo neplatinimo ateitį ir tokių susitarimų veiksmingumą, teigia Vokietijos užsienio santykių taryba.

 

Apibendrinant galima teigti, kad Trumpo pareiškimai ir veiksmai iš tiesų sukėlė klausimų ir diskusijų dėl NATO 5 straipsnio įgyvendinimo ir branduolinės apsaugos sutarčių veiksmingumo. Dviprasmybė 5 straipsnyje ir ankstesni Trumpo pareiškimai ir toliau kursto diskusijas apie Aljanso ateitį ir tarptautinį saugumą.

 

Karo kurstytojai Vakarų Europoje vis dar žaidžia šiuos žaidimus, kad ir kas nutiktų. Jie tiesiog apgailėtini. Ar Londonas ir Paryžius bus paaukoti dėl Rygos Latvijoje?

 

„LONDONAS. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, dvi Vakarų Europos branduolinės valstybės, trečiadienį pareiškė, kad koordinuos savo branduolinių ginklų naudojimą ir kartu reaguos į bet kokią didelę grėsmę Europai. Šis žingsnis vertinamas kaip pastangos nuraminti sąjungininkus, kurie nerimauja dėl Vašingtono įsipareigojimo užtikrinti žemyno saugumą.

 

Šis žingsnis, apie kurį buvo paskelbta per Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybinį vizitą Jungtinėje Karalystėje, atrodo, siūlo abiejų šalių branduolinius ginklus kaip atgrasymo priemonę visai Europai, kartu užtikrinant didesnę nepriklausomybę nuo bet kokio saugumo tinklo, kurį teikia daug didesnis JAV arsenalas.

 

Nors abi šalys yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos dalis, kur išpuolis prieš vieną narę sukelia kolektyvinę gynybą, jų branduoliniai ginklai buvo laikomi nepriklausomais nuo šio įsipareigojimo.

 

Abi šalys vis dažniau viešai kalba apie savo branduolinius arsenalus, nerimaujant dėl ​​Rusijos agresijos ir prezidentui Trumpui abejojant JAV įsipareigojimu ginti Vakarų Europą po Antrojo pasaulinio karo.

 

„Tai atsiribojimas nuo JAV to nesakant“, – sakė Phillipsas O'Brienas, strateginių studijų profesorius Šv. Jono universiteto. Andrews mieste Škotijoje.

 

Prancūzija ir Didžioji Britanija kartu turi apie 515 branduolinių galvučių – tai tik dalis JAV ir Rusijos turimų daugiau nei 5000. Vis dėlto net vienos branduolinės galvutės niokojanti galia reiškia, kad Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atsargos yra patikima atgrasymo priemonė.

 

Kelios Europos šalys paragino išplėsti Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atgrasymo priemones į didesnę regiono dalį. Šie raginimai buvo ypač garsūs po 2022 m. įvykių Ukrainoje.

 

JK trečiadienį pareiškė, kad pasirašytoje deklaracijoje su Prancūzija pirmą kartą teigiama, kad abiejų šalių atitinkamos atgrasymo priemonės, nors ir nepriklausomos, gali būti koordinuojamos.

 

„Bet kuris priešininkas, keliantis grėsmę gyvybiškai svarbiems Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos interesams, gali susidurti su abiejų šalių branduolinių pajėgų galia“, – teigė Gynybos ministerija.

 

Susitarime dar labiau teigiama, kad jų vadinamasis branduolinis skėtis bus išplėstas visame regione. „Nėra jokios itin didelės grėsmės Europai, kuri nesukeltų abiejų šalių atsako“, – teigiama ministerijoje.

 

Pirmą kartą abi šalys įkurs karinę ir politinę grupę. kuri gali koordinuoti branduolinį atsaką. Nors staigus branduolinis smūgis suteiktų mažai laiko koordinavimui, tai galėtų įvykti didėjant branduolinei įtampai.

 

Macronas daugelį metų ragino Europos lyderius plėtoti strateginę autonomiją ir mažinti priklausomybę nuo JAV. Šis žingsnis žymi didesnį pokytį Jungtinei Karalystei, kurios gynybos sistema palaiko ypač glaudžius ryšius su JAV, o politikai atsargiai vertina Europos karinį koordinavimą.

 

Pasikeitė Trumpas, kuris suabejojo, ar JAV gins sąjungininkes, kurios nemoka savo lėšų, todėl kai kurios Europos šalys jaučiasi pažeidžiamos.

 

Neseniai vykusiame NATO viršūnių susitikime Europos šalys įsipareigojo didinti karines išlaidas iki 5 % BVP per 10 metų, o Trumpas pareiškė, kad aljansas nebėra „apgaulė“. Vis dėlto Europos sąjungininkai vis labiau supranta, kad gali nebegalėti pasikliauti JAV, ypač jei Vašingtonas nukreips savo dėmesį į Aziją ir agresyvesnės Kinijos keliamą grėsmę.

 

„Tai žymi didelę Prancūzijos ir JK (karinių) santykių ir Europos gynybos evoliuciją“, – sakė Jean-Louis Lozier, buvęs Prancūzijos karinio jūrų laivyno karininkas, vadovavęs balistinių raketų povandeniniams laivams ir vadovavęs armijos branduolinių pajėgų padaliniui.

 

Vis dėlto Prancūzija ir Didžioji Britanija, kaip svarbiausios Europos karinės valstybės, dažnai skelbia apie didesnį bendradarbiavimą, kuris retai kada veda prie platesnio bendradarbiavimo. Jos taip pat anksčiau yra susitarusios bendradarbiauti branduolinių ginklų srityje, tiriant naujas kovines galvutes.

 

Nickas Cunninghamas, gynybos analitikas iš „Agency Partners LLP“, teigė, kad naujasis paktas gali būti reikšmingas. „Bet ar tai tik šilti žodžiai, ar tai turės praktinę išraišką?“ [1]

 

Tai skirta jų pačių šalyse vykstančiai politinei ir ekonominei katastrofai pridengti tuščiaviduriais užsienio politikos pozavimais.

 

1. World News: France, U.K. Extend Nuclear Protection. MacDonald, Alistair; Bisserbe, Noemie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 July 2025: A16. 

Komentarų nėra: