Pagaliau Vakarai pribunda: “konfliktas Viduriniuose Rytuose ir įvykiai Ukrainoje išryškino pigių, masiškai gaminamų, dronų svarbą, todėl dalis Vakarų investuotojų prarado entuziazmą tradicinei karinei technikai”

O pigių dronų Vakarai masiškai pagaminti negali, nes Kinija jiems karo poreikiams masiškai neparduoda, retosiomis žemėmis paremtų, technologijų, iš kurių svarbiausi yra magnetai. Ypač skauda Vokietijai, kuriai pasenusių tankų gamyba yra pagrindinis projektas, sukėlęs viltis atgaivinti pramonę. AfD jau laukia rinkimų, ruošiasi versti iš valdžios Merzą. AfD nori vėl prekiauti su rusais.

 

1. Masinės gamybos dronai ir karinės išlaidos

• Dronų problema: Tradicinės karinės įrangos nėra visiškai atsisakoma, tačiau Vakarų šalys (įskaitant JAV ir Vokietiją) smarkiai paspartino dronų gamybą. Vokietija ir Ukraina įsteigė 4 mlrd. eurų vertės bendrą įmonę, skirtą masiškai gaminti vidutinio ir ilgo nuotolio dronus, specialiai skirtus kovoti su asimetrinėmis grėsmėmis.

• Investuotojų nuotaikos: Nors kai kurie investuotojai nukreipia kapitalą į dvejopo naudojimo ir nepilotuojamas sistemas, senosios antžeminės kovos sistemos vis dar atnaujinamos, siekiant integruoti dirbtinį intelektą ir dronų spiečius, pavyzdžiui, planuojama Lietuvoje dislokuoti bendrą kovinių tankų ir atakos dronų brigadą.

 

2. Retųjų žemių ir magnetų kliūtis

• Kinijos kontrolė: Kinija išlieka dominuojančia retųjų žemių elementų, kurie yra gyvybiškai svarbūs, gaminant nuolatinius magnetus, naudojamus tiksliai valdomuose šaudmenyse ir dronų varikliuose, perdirbimo technologijų tiekėja.

• Licencijų trintis: Kinija taiko griežtus, kiekvienu atveju individualius licencijavimo reikalavimus konkretiems retųjų žemių eksportams, įskaitant sunkiuosius retuosius žemes elementus, ir ekstrateritorinį vykdymą, pagal kurį reikalaujama licencijų pasauliniams produktams, kuriuose yra net ir pėdsakų kiekių kiniškos kilmės medžiagų.

• Sąjungininkų bandymai: Siekdama tai neutralizuoti, sąjungininkų pramonės politika finansuoja vietinę retųjų žemių kasybą ir perdirbimą, kad gynybos tiekimo grandinės būtų izoliuotos nuo Pekino. Tai užims daug metų.

 

, Merzas ir AfD

• Pramonės politika: Vokietijos gynybos pramonės atgimimas labai priklauso nuo sunkiųjų šarvų, įskaitant pažangias „Leopard 2“ tanko versijas, gamybos.

• Politinė dinamika: Kancleris Friedrichas Merzas tvirtai Vokietiją įpareigojo NATO grupei ir aktyviai rėmė Ukrainos gynybos ir kiniškų dronų surinkinėjimo pramonę. Tačiau partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) toliau ragina sumažinti karinę pagalbą Ukrainai ir pasisako už grįžimą prie tradicinės ekonominės ir energetikos prekybos su Rusija.

 

“Atidėtas Prancūzijos ir Vokietijos tankų gamintojos KNDS pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) išryškino augantį nerimą dėl gynybos pramonės galimybių pasivyti spartų Europos persiginklavimą.

 

Tuo metu pagrindinių sektoriaus bendrovių, tokių kaip „Rheinmetall“ ir CSG, akcijos šiemet smuko, nors Europos vyriausybės spartina karinių išlaidų didinimą, skelbia „Reuters“.

 

„Leopard 2“ tankus ir „Caesar“ haubicas gaminanti bendrovė šią savaitę atidėjo IPO planus, motyvuodama tuo, kad dėl karo su Iranu rinkos tapo pernelyg nepastovios. Konkurentų – Vokietijos „Rheinmetall“ ir šių metų pradžioje į biržą išėjusios CSG – akcijos nuo metų pradžios atpigo atitinkamai daugiau kaip 30% ir 57%.

 

„Vertinant rinkos nuotaikas, dabar yra labai netinkamas metas IPO“, – sakė Michaelas Fieldas, „Morningstar“ akcijų strategas, pažymėdamas, kad dėl karo su Iranu susilpnėjo investuotojų susidomėjimas.

 

Konfliktas Viduriniuose Rytuose ir įvykiai Ukrainoje taip pat išryškino pigių, masiškai gaminamų, dronų svarbą, todėl dalis investuotojų prarado entuziazmą tradicinei karinei technikai.

 

Vos prieš savaitę KNDS buvo paskelbusi apie ketinimą žengti į biržą, o prekybą akcijomis Frankfurto ir Paryžiaus biržose planuota pradėti artimiausiomis savaitėmis. Dabar bendrovė nurodė, kad prie IPO plano grįš „susiklosčius palankesnėms rinkos sąlygoms“.

 

KNDS nenurodė, kada atnaujins IPO procesą. Analitikai mano, kad jis gali būti nukeltas į 2026 m. pabaigą arba net į 2027 metus.

 

2025 m. KNDS pajamos išaugo 16% ir pasiekė 4,4 mlrd. Eur. Bendrovės užsakymų portfelis praėjusių metų pabaigoje padidėjo iki 33,1 mlrd. Eur, palyginti su 23,5 mlrd. Eur metais anksčiau.”