"Kinijos aviacijos reguliatorius keleivių salono įgulai užsakomųjų skrydžių į didelės rizikos „Covid-19“ zonas metu rekomenduoja mūvėti sauskelnes ir vengti naudotis tualetu, kad sumažėtų infekcijos perdavimo rizika.
Nuostabu, kaip gerai Azijos gyventojai supranta apsaugos nuo koronaviruso problemas.
Kodėl į netikrą Lietuvos kariuomenę? Nes Lietuvos šiandieninė kariuomenė niekuo nesiskiria nuo be šūvio komunistams pasidavusios Smetonos kariuomenės. Smetonos laikais pagrindinė jėga buvo tankai. Smetona jų neturėjo, todėl pasidavė. Dabar pagrindinė jėga yra branduoliniai ginklai, karinės oro pajėgos ir raketos. Mes šių gynybos elementų neturime ir neturėsime, todėl ir vėl mūsų kariuomenė yra tik paradams. Lietuva žino, kad tie paradai mums kainuoja milijardą eurų per metus ir pasiruošusi tai tinkamai įvertinti.
O iš kur tie netikri šaukimai? Niekas nežino.
"The U.S. Food and Drug Administration cleared LabCorp's mail-in Covid-19 test for use without a prescription on Wednesday, marking the first authorization of a direct-to-consumer test kit.
The test enables any individual aged 18 or above to self-swab a sample and ship it to LabCorp for analysis without signoff from a medical provider. It is currently available online, and the clearance also enables the company to potentially distribute the kit in retail stores.
LabCorp's kit had previously been authorized for at-home sample collection with a doctor's prescription and was available to order online, similar to other at-home collection kits available on the market.
Out of pocket, the test costs $119 with a credit card."[1]
1. U.S. News: Direct-to-Consumer Test Kit Is Cleared
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]10 Dec 2020.
"JAV maisto ir vaistų administracija trečiadienį leido naudoti „LabCorp“ paštu siunčiamą testą „Covid-19“ ligai aptikti, kad jį būtų galima naudoti be recepto. Testas suteikia galimybę bet kuriam 18 metų ir vyresniam asmeniui paimti mėginį ir išsiųsti jį į „LabCorp“ analizei, nepateikiant gydytojo pasirašymo įrodymų.
Šiuo metu testas yra prieinamas internete, o leidimas taip pat suteikia galimybę įmonei platinti rinkinį mažmeninės prekybos parduotuvėse. „LabCorp“ rinkiniui anksčiau buvo leista rinkti mėginius namuose pagal gydytojo receptą ir jį buvo galima užsisakyti internetu, panašiai kaip ir kitus rinkoje esančius testų namuose rinkinius.
Iš savo kišenės testas kainuoja 119 JAV dolerių, perkant su kreditine kortele." [1]
1. U.S. News: Direct-to-Consumer Test Kit Is Cleared
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]10 Dec 2020.
"Ketvirtadienį popiet LSMU Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis papasakos daugiau apie jauniausią dėl COVID-19 ligos mirusį pacientą. Sunkiai tramdydamas jaudulį profesorius V. Pilvinis pranešė: „Man šiandien sunku kalbėti, nes turiu pripažinti faktą, kad mūsų ligoninėje vakar 27 metų vaikinas, sirgęs COVID-19 pneumonitu, su ryškiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, po ilgalaikio gydymo, deja, mirė“.
Pasak prof. V. Pilvinio, vyrui buvo taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija. Kurį laiką gyvybinės žmogaus funkcijos buvo užtikrintos taikant plaučių ventiliaciją ir kitais būdais. Tačiau ir tai vyro neišgelbėjo, būklė tik blogėjo, kvėpavimo nepakankamumas didėjo.
Vėliau prisidėjo ir kitos infekcinės komplikacijos. „Pacientas visada buvo stebimas ir gydomas iki vakar dienos. Tačiau kvėpavimo funkcijos nepakankamumas progresavo ir audiniai, ląstelės, organizmo funkcijos triko. Iro plaučio audinys, vystėsi nesandarumas. Veiksmai, kurie buvo nukreipti norint išgelbėti paciento gyvybę, buvo nesėkmingi“, – ketvirtadienį jautriai kalbėjo medikas."
Naudojant taimerį, apsiriboti 10 minučių klausimui. Greitai praeinant klausimus, kiekviena tema pakartojama su gana mažu, tinkamu intervalu. Lieka laiko kartoti tai, ką sunkiausia įsiminti, su specialia nemokama kartojimo programa Anki.
Tokiu būdu daugiausia laiko paskiriama ne skaitymui apie tuos faktus, o savęs tikrinimui, kas jau įsiminta, o kas - dar ne, bei kartojimui.
Ką nors kitą Lietuva keisti negali, nes nieko kito neturi, tik komunikaciją. O komunikacija lietuviškai reiškia pliurpalynė. Estai ir latviai turi Astravo elektrą, o mes tęsiam pliurpalynę.
Ji yra dabar svarbiausia ir gali išgelbėti daug gyvybių. Valgykite daugiau žirnių ir pupelių. Jei pasirodantis kvapas ilgai jaučiamas, reiškia, vėdinimas nepakankamas. Koronavirusas pirmiausia perduodamas su oro srovėmis blogai vėdinamose patalpose. Todėl Lietuvos spaudos raginimai skamba naiviai. Pvz., Delfyje rašoma:
"Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apsaugos priemones, paisyti fizinės distancijos ir kita."
Geriau šie žurnalistai ir sveikatos specialistai patys tyliai sau bezdėtų kampelyje. Prie ko čia rankų higiena, jei virusas sklando ore?
"Ekonomistai pirmiausia sutelkia dėmesį į kritinį įvykį: urbanizuojančios Kinijos - taip pat kitų, mažesnių šalių, ypač Azijos ir Rytų Europos, - atvėrimą ir daugelio milijonų mažai apmokamų darbuotojų įterpimą į globalaus pasaulio prekybos sistemą. Dėl šios padidėjusios darbo jėgos staigiai išaugo prekių ir paslaugų gamyba, o tai darė spaudimą žemyn pasaulinėms kainoms. Tačiau išsivysčiusių šalių darbuotojų atlyginimai dar labiau sumažėjo, kai darbdaviai perkėlė gamybą į užsienį arba iškėlė patikimą grėsmę tai padaryti, todėl kvalifikuoti darbuotojai patyrė didžiausią darbo užmokesčio kritimo naštą, o pajamų nelygybė atitinkamai padidėjo.
Šio teigiamo tiekimo šoko pasekmės, kaip rodo p. Goodhartas ir Pradhanas, buvo plataus masto. Kai vidaus darbo užmokestis stovėjo vietoje ar sumažėjo, o investicijos į užsienį išaugo, vietinės investicijos į naujas įmones ir įrenginius stagnavo, o pajamos pasiskirstė dar labiau nevienodai. Didėjančios pasaulinės pasiūlos ir mažėjančios vidaus paklausos derinys taip pat turėjo finansinių padarinių: nuslopinus infliaciją, palūkanų normos nukrito iki istorinių žemumų. Tai yra pasaulis, kurį dabar matome aplink save.
JAV šiuo metu 10 metų iždo obligacijų pajamingumas yra mažesnis nei 1%; Europos centrinis bankas ima mokestį iš komercinių bankų už indėlių laikymą jame; ir dabar visame pasaulyje yra apie 17 trilijonų dolerių obligacijų, siūlančių neigiamą grąžos normą. Kad ir koks įtikinamas būtų jų praeities tendencijų portretas, šie ekonomistai, ponai Goodhartas ir Pradhanas knygoje „Didysis demografinis apsisukimas“ ketina teigti, kad viskas vėl keisis.
Iš tiesų jie pastebi, kad naujos tendencijos jau akivaizdžios. Kinijoje urbanizacija lėtėja, o darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja. Išsivysčiusiose šalyse „išlaikomų asmenų“ ir darbuotojų santykis smarkiai auga, kai kūdikių bumo karta išeina į pensiją. Pensininkai ne tik gyvena ilgiau, bet vyresniame amžiuje vis labiau linkę į demenciją. Didėjant globėjų poreikiui, bus mažiau darbuotojų, galinčių dirbti kitą darbą. Didėjantis išlaikytinių priklausomybės santykis, aiškina p. Goodhartas ir Pradhanas, savaime yra infliacinis, nes „išlaikytiniai“ vartoja, bet negamina. Tuo tarpu darbuotojai greičiausiai suvartos daugiau, nes darbo jėgos trūkumas pakels atlyginimus, o pažengusiose šalyse padidės investicijos, kai įmonės pakeis kapitalu brangesnę darbo jėgą. Trumpai tariant, paklausa augs, net krentant pasiūlos potencialui. Nors naujoji technologija galėtų pakankamai padidinti produktyvumą, kad būtų kompensuotas darbuotojų trūkumas, šie autoriai (cituodami prieštaringas žinomų ekspertų nuomones) atsisako manyti, kad taip bus.
Ekstrapoliuodami šiuos būsimus pokyčius, p. Goodhartas ir Pradhanas numato pajamų nelygybės mažėjimą - infliacijos ir palūkanų normų didėjimą. Kai kuriems, pavyzdžiui, vargingesniems darbuotojams ir netrukus į pensiją išeinantiems taupytojams, šios permainos akivaizdžiai bus gera žinia. Tačiau jos gali sukelti rimtų problemų vyriausybėms, taip pat privataus sektoriaus agentams, kurie, veikiami žemų palūkanų normų, prisiėmė didesnes skolas. Ponai Goodhartas ir Pradhanas svarsto įvairius požiūrius į skolų viršijimą nepritardami vienai politikai: pvz., skolų restruktūrizavimą ir vyriausybėms didesnius ar naujus mokesčius (pvz., mokesčius už žemę ir angles dvideginį). Sunku nepadaryti išvados, kad autoriai tikisi, kad infliacija bus reikšminga sprendimo dalis, nes lengviau grąžinti paskolas pinigais, kurių vertė yra mažesnė.
Gali atsitikti ir priešingai. Pastaraisiais metais centriniai bankai, užuot leidę kainoms „natūraliai“ kristi, reaguodami į demografinius pokyčius, priešinosi tokiam kainų kritimui vis agresyviau plėtodamiesi pinigų leidime. Be to, skolinimasis buvo nukreiptas į vartojimą, o ne į produktyvias investicijas. Skolos, tiek valstybinės, tiek privačios, dar prieš pandemiją pasiekė rekordiškai aukštą lygį ir buvo pripažintos „priešpriešiniu vėju“, varžančiu ekonomikos plėtrą. Ekonominiai pandemijos padariniai turėjo skolas dar labiau išplėsti, prisidedant prie skolos perviršio problemos. Blogesni, lengvi pinigai ir lengva galimybė gauti kreditą ilgainiui gali kelti grėsmę finansų sektoriaus stabilumui, nes „pajamingumo paieškos“ pritraukia investuotojus prie rizikingesnių kreditorių. Jei šios sąlygos baigsis kita finansine krize, gali įvykti skolos ir defliacijos spiralė, o ne infliacija "[1].
1. The Perils Of Aging
White, William. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]08 Dec 2020: A.17.
"The authors begin by focusing on a critical event: the opening up of an urbanizing China -- as well of other, smaller countries, especially in Asia and Eastern Europe -- and the insertion of many millions of low-paid workers into the global trading system. This increased workforce sharply increased the production of goods and services, which put downward pressure on global prices. But the wages of workers in advanced countries fell even more as employers moved production offshore or made credible threat to do so. Unskilled and semi-skilled workers bore the brunt of the wage shift, and income inequality rose accordingly.
The ramifications of this positive supply shock, as Messrs. Goodhart and Pradhan show, were wide-ranging. With domestic wages flattened or lowered, and offshore investment beckoning, domestic investment in new plant and equipment stagnated, and income was distributed ever more unequally. The combination of rising global supply and falling domestic demand also had financial effects: With inflation suppressed, interest rates fell to historic lows. This is the world we see around us now. In the U.S., at the moment, the 10-year Treasury yield is less than 1%; the European Central Bank charges commercial banks for holding deposits with it; and there are now around $17 trillion of bonds world-wide offering a negative rate of return.
As convincing as their portrait of past trends may be, Messrs. Goodhart and Pradhan, in "The Great Demographic Reversal," are intent on arguing that things are going to change again. Indeed, they note that the new trends are already becoming evident. Urbanization in China is slowing, and its working-age population is shrinking. In advanced countries, the ratio of "dependents" to workers is rising sharply as baby boomers retire. Retirees are not only living longer but are increasingly prone to dementia at older ages. As the need for caregivers intensifies, there will be fewer workers available for other work.
A rising dependency ratio, Messrs. Goodhart and Pradhan explain, is inherently inflationary, since "dependents" consume but do not produce. Meanwhile, workers are likely to consume more as a shortage of labor pushes up wages, and investment will rise in advanced countries as companies substitute capital for more expensive labor. In short, demand will rise even as supply potential falls. While new technology could increase productivity enough to offset the shortage of workers, the authors (quoting conflicting views by respected experts) refuse to assume that it will.
Extrapolating from these prospective developments, Messrs. Goodhart and Pradhan foresee income inequality narrowing -- and inflation and interest rates going up. To some, like poorer workers and soon-to-retire savers, these shifts will obviously be good news. But they could well cause severe problems for governments as well as for agents in the private sector that, under the influence of low interest rates, have taken on outsize debt. Messrs. Goodhart and Pradhan ponder various approaches to a debt overhang without endorsing any one policy: e.g., debt restructuring and, for governments, higher or new taxes (e.g., taxes on land and carbon). It's hard not to conclude that the authors expect inflation to be a significant part of the solution, since it is easier to pay back loans in dollars that are worth less.
In recent years, central banks, instead of letting prices fall "naturally" in response to demographic shifts, have resisted such a price decline with ever more aggressive monetary expansion. Moreover, the resulting borrowing has gone toward consumption more than productive investments. Debt, both public and private, had hit record high levels even before the pandemic and had been recognized as a "headwind" constraining economic expansion. The economic effects of the pandemic had to be met with still more expansion, adding to the debt-overhang problem. Worse, easy money and easy access to credit can, over time, threaten the stability of the financial sector as the "search for yield" draws investors to riskier creditors. Should these conditions culminate in another financial crisis, a debt-deflation spiral might follow -- not inflation." [1]
" Iki šiol Lietuvoje labai mažai moka biotechnologijų, biechemijos, molekulinės biologijos studijas baigusiesiems.“ Žurnalo „Reitingai“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės teigimu, gyvybės mokslų studijos yra labai sunkios, į jas įstoja šimtukininkai, patys gabiausi žmonės, bet jiems po studijų siūlomi atlyginimai yra neadekvatūs. „Kai po sunkių bakalauro studijų gauni tik 600 eurų, o po magistro – 800, tai tikrai nėra tas atlyginimas, dėl kurio vertėtų plėšytis. Kas tada atsitinka? Arba tie žmonės išeina į kokią nors farmaciją, arba, jeigu iki studijų baigimo nespėja sukurti šeimos – emigruoja.“
Lietuvos valstybiniai universitetai nemoka specialistams pragyvenimui reikalingo atlyginimo. Lietuvos verslininkai nėra verčiami konkuruoti dėl gabiausių, todėl taip pat "taupo" atlyginimų sąskaita. Lietuvoje lieka tetukės, ištekėjusios už programistų arba Anušausko, ir užsiimančios daugiausia šeimos reikalais. Gyvybės mokslų technologijose Lietuva tampa užsistovėjusia bala.
Nes Arūno Valinsko siūlomas sušaudymas yra labai humaniškas ir švelnus veiksmas. Tikras smurtavimas turėtų būti kažkas drastiško, pavyzdžiui, pririšti prie traktorių ir gyvą suplėšyti į gabalus.
„Pietų pertraukos tapo Jasono Alfonso nuoboduliu. Dėl pandemijos plieno gamykla, kurioje jis dirba Pitsburge, Kalifornijoje, sumažino pertraukų kambarių talpą nuo šešių iki dviejų žmonių, visą laiką įpareigojo dėvėti kaukes ir paragino darbuotojus po valgio purkšti stalus baliklio mišiniu. Ne pati atsipalaidavusi vieta, kur galima atsipūsti, praleidus valandas patalpų sandėlyje. "Paprastai ten vienu metu būna tik vienas žmogus. Jei yra kažkas kitas, mes nesėdime kartu, būtinai 6 pėdų atstumu. Man tai tas pats, kas valgyti vienam", - sako jis. Ponas Alfonso, praradęs du šeimos narius Covid-19, supranta, kodėl reikia imtis atsargumo priemonių.
Šalies darbo vietose pertraukų kambariai buvo susieti su „Covid-19“ paplitimu. Jie dažnai būna mažos uždaros patalpos, kuriose žmonės nuleidžia savo atsargumą, kad pabendrauti. Net tie, kurie atsargiausiai prižiūri kaukes, privalo jas pašalinti, kad pavalgytų. Tai palieka darbuotojus pažeidžiamus ligai, kuri pirmiausia plinta per artimą, tiesioginį kontaktą.
Mayo klinikoje Ročesteryje, Minn., lapkritį koronavirusu buvo užsikrėtę daugiau nei 900 darbuotojų, sako ten esanti darbo medicinos specialistė Laura Breeher, padedanti stebėti koronaviruso plitimą tarp jos darbuotojų ir pacientų. Kai Mayo kontaktiniai atsekamieji pradėjo tirti didelį infekcijų skaičių, jie nustatė, kad su darbu susijusis užkrėtimas dažniausiai vyksta pertraukų kambariuose ir pietų kambariuose. (Be to, rolę suvaidino ir bendruomenės išplitimas už ligoninės ribų.)
Holyoke, Massake, esančiame „Holyoke“ medicinos centre, 15 darbuotojų grupė, iš jų 10 dirbo greitojoje pagalboje, spalio viduryje susirgo su „Covid-19“, sako atstovė spaudai Rebecca MacGregor. „Mes tikime, kad tai buvo atsekti, kai jie kartu valgė poilsio kambaryje“, - sako ji. Floridos sveikatos departamento, esančio Orindžo apygardoje, direktorius Raulas Pino šią vasarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad apskrities kontaktiniai atsekamieji aparatai taip pat nustatė viruso plitimą Orlando rajone per darbo vietų pertraukų kambarius. “[1]
1. Careers & Leadership -- At Work: The Rise of The New, Drearier Break Room
Varagur, Krithika. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 Dec 2020: A.12.
"Lunch breaks have become a drag for Jason Alfonso.
Due to the pandemic, the steel mill where he works in Pittsburg, Calif., has reduced the capacity of break rooms from six to two people, mandated wearing masks at all times and encouraged employees to spray down tables with a bleach mixture after they eat. Not the most relaxed place to take a break after spending hours in an indoor warehouse.
"Usually there's only one person in there at a time. If there is someone else, we don't sit together, definitely 6 feet apart. To me it's the same as eating by myself," he says. Mr. Alfonso, who has lost two family members to Covid-19, understands why the precautions are necessary.
At workplaces across the country, break rooms have been linked to the spread of Covid-19. They're often small, indoor spaces where people let their guard down to socialize. Even those most careful about masks must remove them to scarf down lunch. That leaves workers vulnerable to a disease that's primarily spread through close, person-to-person contact.
At the Mayo Clinic in Rochester, Minn., over 900 staff members were infected with the coronavirus in November, says Laura Breeher, an occupational medicine specialist there who helps track the spread of the coronavirus among its staff and patients.
Once Mayo's contact tracers started looking into the high number of infections, they found work-related exposures mostly happening in break rooms and lunchrooms. (Community spread outside the hospital also played a role.)
At the Holyoke Medical Center in Holyoke, Mass., a cluster of 15 employees, including 10 who worked in the ER, came down with Covid-19 in mid-October, spokeswoman Rebecca MacGregor says. "We believe it was traced back to them eating together in a break room," she says. Raul Pino, director of the Florida Department of Health in Orange County, said in a press conference this summer that the county's contact tracers had also traced the spread of the virus in the Orlando area to workplace break rooms." [1]
1. Careers & Leadership -- At Work: The Rise of The New, Drearier Break Room
Varagur, Krithika. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 Dec 2020: A.12.
„Po vėlyvo rudens infekcijų priepuolio, dėl kurio padaugėjo hospitalizacijų ir mirčių, Švedijos vyriausybė atsisakė savo bandymo - unikalaus tarp Vakarų tautų - kovoti su pandemija savanoriškomis priemonėmis. Kaip ir kiti europiečiai, švedai eina į žiemą, susidurdami su apribojimais, pradedant didelių susibūrimų draudimu, baigiant alkoholio pardavimo ribojimu ir mokyklų uždarymu - visa tai siekiama užkirsti kelią pacientų pertekliui šalies sveikatos sistemoje ir apriboti tai, kas jau yra tarp aukščiausių tenkančių žuvusiųjų vienam gyventojui pasaulyje.
Praėjusį mėnesį prasidėjęs keblumas nutraukė laisvų rankų požiūrį, kuris skandinavų tautą pavertė puikiu pavyzdžiu dažnai karštose pasaulinėse diskusijose tarp oponentų ir pandemijos karantinų remėjų. Švedijos metodo gerbėjai iki pat JAV gyrė naudą ekonomikai ir pagarbą pagrindinėms laisvėms. Kritikai tai pavadino žaidimu su žmonių gyvybėmis. Pasikeitus strategijai, vyriausybė dabar stoja su tais, kurie pasisako už bent kai kuriuos privalomus apribojimus.
Kai kovos sukėlėjas kovo mėnesį apėmė visą Europą, Švedija išsiskyrė su didžiule žemyno dalimi ir nusprendė netaikyti kaukių ir paliko žinomus viruso perdavimo būdus, tokius kaip barai ir naktiniai klubai, veikti. Dar praėjusį mėnesį švedai mėgavosi masiniais sporto ir kultūros renginiais, o sveikatos apsaugos pareigūnai reikalavo, kad savanoriškų priemonių pakaktų, kad šalis atsigautų nuo Europą plintančių infekcijų atgimimo. Praėjus kelioms savaitėms, kai iš viso su Covid-19 susijusių mirčių skaičius siekė beveik 700 milijonui gyventojų, infekcijos augo eksponentiškai ir ligoninių palatos pavojingai užpildomos, vyriausybė padarė U - apsisukimą.
Lapkričio 22 d. emocingame televizijos pranešime ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas paprašė švedų atšaukti visus neesminius susitikimus ir paskelbė draudimą rinkti daugiau, nei aštuonis žmones.
Praėjusią savaitę bendras Švedijos koronaviruso mirčių skaičius viršijo 7000. Kaimyninės Danija, Suomija ir Norvegija, visos panašaus dydžio šalys, nuo pandemijos pradžios užregistravo atitinkamai 878, 415 ir 354 mirtis.
Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Švedijos kaimynai uždarė savo sienas su Švedija.
Viena iš priežasčių, kodėl Švedija taip ilgai laikėsi savo požiūrio, yra didelis nepriklausomumas ir autoritetas, kurį sveikatos agentūra ir kitos panašios valstybės įstaigos turi pagal Švedijos įstatymus. Šalies pandemijos strategijos viešas veidas buvo vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellas. Daktaras Tegnellas atsisakė interviu šią savaitę, tačiau ankstesniuose pokalbiuose su „The Wall Street Journal“ ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis jis teigė, kad karantinas yra netvarus ir nereikalingas. Jo agentūra ir toliau neskatino kaukių, kaip jas rekomenduoja nešioti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras - Europos Sąjungos agentūra, kurios būstinė yra netoli dr. Tegnello biuro Stokholme. Pastaraisiais mėnesiais daktaras Tegnellas prognozavo, kad švedai, kontroliuodami ekspoziciją, palaipsniui sukurs imunitetą virusui, kad vakcinos užtruks ilgiau, nei tikėtasi, ir kad mirtingumo lygis visur Vakaruose sutaps.
Vietoj to, pirmoji Vakarų koronaviruso vakcina buvo patvirtinta Didžiojoje Britanijoje praėjusią savaitę, Švedijos mirtingumas tebėra neįprastas tarp jos kaimynų, ir dr. Tegnell lapkričio pabaigoje pripažino, kad naujas infekcijų antplūdis parodė, kad bandos imuniteto šalyje nėra.
Tuo tarpu Švedijos laissez-faire pandemijos strategija nesuteikė ekonominės naudos, kurią prognozavo jos šalininkai.
Pirmąjį pusmetį Švedijos bendrasis vidaus produktas sumažėjo 8,5%, o prognozuojama, kad nedarbas 2021 metų pradžioje išaugs iki beveik 10%, praneša centrinis bankas ir keli ekonomikos institutai.
Viruso baimė ir vyriausybės patarimai vengti socialinės sąveikos slėgė vidaus paklausą, pakenkė verslui ir investuotojų pasitikėjimui, sakė ekonomistas, Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys Larsas Calmforsas. „Šalims, kurios turėjo privalomus apribojimus, sekėsi geriau nei mums.“ „ [1]
Prieš vėją nepapūsi. Kol žmonės bijo viruso, ekonomika smunka. Čia tik Lietuvoje, neišsilavinusių buvusių ir dabartinių kaimiečių minia nieko nebijo, perka, kaip pašėlę, miršta, kaip musės rudenį. Gerai, kad jie dabar negali pasiteisinti švedų kvailu elgesiu.
1. U.S. News: Holdout Sweden Ends Its Covid-19 Experiment
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 Dec 2020: A.6.
"After a late autumn surge in infections led to rising hospitalizations and deaths, the government has abandoned its attempt -- unique among Western nations -- to combat the pandemic through voluntary measures.
Like other Europeans, Swedes are heading into the winter facing restrictions ranging from a ban on large gatherings to curbs on alcohol sales and school closures -- all aimed at preventing the country's health system from being swamped by patients and capping what is already among the highest per capita death tolls in the world.
The clampdown, which started last month, put an end to a hands-off approach that had made the Scandinavian nation a prime example in the often heated global debate between opponents and champions of pandemic lockdowns.
Admirers of the Swedish way as far as the U.S. hailed its benefit to the economy and its respect for fundamental freedoms. Critics called it a gamble with human lives. With its shift in strategy, the government is now siding with those advocating at least some mandatory restrictions.
When the pathogen swept across Europe in March, Sweden broke with much of the continent and opted not to impose mask-wearing and left known avenues of viral transmission such as bars and nightclubs open. As late as last month, Swedes enjoyed mass sporting and cultural events and health-care officials insisted that the voluntary measures were enough to spare the country the resurgence in infections that was sweeping Europe.
Weeks later, with total Covid-19-related deaths reaching nearly 700 per million inhabitants, infections growing exponentially and hospital wards filling up, the government made a U-turn. In an emotional televised address on Nov. 22, Prime Minister Stefan Lofven pleaded with Swedes to cancel all nonessential meetings and announced a ban on gatherings of more than eight people.
Last week Sweden's total coronavirus death count crossed 7,000. Neighboring Denmark, Finland and Norway, all similar-sized countries, have recorded since the start of the pandemic 878, 415 and 354 deaths respectively.For the first time since World War II, Sweden's neighbors have closed their borders with the country.
One reason Sweden stuck to its approach for so long is the high degree of independence and authority the health agency and other similar state bodies have under Swedish law.
The public face of the country's pandemic strategy was Anders Tegnell, Sweden's chief epidemiologist.
Dr. Tegnell declined to be interviewed this week, but in earlier conversations with The Wall Street Journal and other media he said lockdowns were unsustainable and unnecessary. His agency has continued to discourage mask-wearing just as the European Center for Disease Prevention and Control, a European Union agency whose headquarters are located near Dr. Tegnell's office in Stockholm, recommends wearing them.
In recent months, Dr. Tegnell predicted Swedes would gradually build immunity to the virus through controlled exposure, that vaccines would take longer than expected to develop, and that death rates across the West would converge.
Instead, the West's first coronavirus vaccine was authorized in Britain last week, Sweden's death rate remains an outlier among its neighbors, and Dr. Tegnell acknowledged in late November that the new surge in infections showed there was "no sign" of herd immunity in the country.
Meanwhile, Sweden's laissez-faire pandemic strategy has failed to deliver the economic benefits its proponents had predicted. In the first half of the year, Sweden's gross domestic product fell 8.5% and unemployment is projected to rise to nearly 10% in the beginning of 2021, according to the central bank and several economic institutes.
Fear of the virus and the government's advice to avoid social interactions have weighed on domestic demand, damaging business and investor confidence, said Lars Calmfors, an economist and member of the Royal Swedish Academy of Sciences. "Countries that had mandatory restrictions have done better than us."" [1]
You won't pee against the wind. As long as people are afraid of the virus, the economy is in decline. Here only in Lithuania, the crowd of uneducated former and current villagers is not afraid of anything, buys like crazy, dies like flies in autumn. It is good that they cannot justify their stupid behavior using example of the Swedes now.
1. U.S. News: Holdout Sweden Ends Its Covid-19 Experiment
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 Dec 2020: A.6.
"„Vakarietiškas universitetų valdymo, taip vadinamas „valdžios pasidalijimo“, modelis buvo įsišaknijęs dar viduramžių Europoje. Jame teigiama, kad patikėtinių taryba turi galutinį žodį, kaip valdomas universitetas, tačiau daugiausia akademinius klausimus taryba deleguoja administratoriams ir profesoriams, kurie dalijasi valdžia. Ši sąranga ir profesorių darbo vietų apsauga kontraktu visam karjeros laikotarpiui (angliškai: tenure) skatina sutarimo ir svarstymo poreikį, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl universitetai dažnai ištveria šimtmečius.
Tačiau ši valdžios struktūra taip pat gali sutrukdyti universitetų gebėjimams priimti griežtus personalo sprendimus arba greitai reaguoti į pokyčius darbo rinkoje ar ekonomikoje “[1].
1. U.S. News: Professor Tenure Is Scaled Back at Hard-Hit Schools
Belkin, Douglas. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 Dec 2020: A.3.
"The "shared governance" model for running universities has roots in Medieval Europe. It holds that a board of trustees has final say on how a school is run but largely delegates academic issues to administrators and faculty who share power.
This setup, and the job protection of tenure, promote a need for consensus and deliberation that is one reason why universities often endure for centuries. But this power structure can also hamper an institution's ability to make tough personnel decisions or react quickly to changes in the labor market or economy." [1]
""This is a crucial area for the competitiveness of the European Union," said Germany's Federal Economics Minister Peter Altmaier after a video conference of the EU ministers responsible for digitization. In Germany alone there will be funding requirements of several billion euros in the coming years. It is also about "a considerable number of jobs," said Altmaier. The CDU politician presented a joint declaration by 17 EU states, which is intended to support a so-called IPCEI (Important Project of Common European Interest) on microelectronics and communication technologies. This is a project of European interest "which, through state funding, makes an important contribution to growth, employment and the competitiveness of European industry and economy". There is a similar project in the area of battery cell production. EU Internal Market Commissioner Thierry Breton spoke of an "important step for Europe's digital sovereignty". So far, Europe is too dependent on suppliers from third countries."
In Lithuania, this idea has not even been translated into Lithuanian language. We in Lithuania are creating a prosperity state hung in the air without any real basis for that prosperity to emerge. We are already finalizing lists of conscripts who will serve in barracks in the heat of a pandemic. And what more is needed? After all, the Good Soldier Schweik did the same. True, he lost the war ...
"„Tai yra nepaprastai svarbi Europos Sąjungos konkurencingumo sritis“, - sakė Vokietijos federalinis ekonomikos ministras Peteris Altmaieris po vaizdo konferencijos, kurioje dalyvavo ES ministrai, atsakingi už skaitmeninimą. Vien Vokietijoje ateinančiais metais reikės kelių milijardų eurų finansavimo. Taip pat kalbama apie „nemažą darbo vietų skaičių“, - sakė Altmaieris. CDU politikas pristatė bendrą 17 ES valstybių deklaraciją, kuria siekiama paremti vadinamąjį IPCEI (svarbų bendro Europos intereso projektą) dėl mikroelektronikos ir ryšių technologijų). Tai yra europinės svarbos projektas, „kuris, pasinaudodamas valstybės finansavimu, svariai prisideda prie Europos pramonės ir ekonomikos augimo, užimtumo ir konkurencingumo“. Panašus projektas yra ir baterijų elementų gamybos srityje. ES vidaus rinkos komisaras Thierry'as Bretonas kalbėjo apie „svarbų Europos skaitmeninio suvereniteto žingsnį“. Iki šiol Europa buvo per daug priklausoma nuo tiekėjų iš trečiųjų šalių."
Lietuvoje net neišversta į lietuvių kalbą šios idėjos. Kuriame gerovės valstybę, pakabintą ore, be jokio realaus pagrindo tai gerovei atsirasti. Jau baigiame sudaryti sąrašus šauktinių, kurie tarnaus kazarmose pandemijos įkarštyje. O ko daugiau reikia? Juk ir kareivis Šveikas taip darė. Tiesa, jis karą pralaimėjo...
"Pasirodžius informacijai apie suskystintų gamtinių dujų įsigijimą 30-50% brangiau už rinkos kainą, pagalvoti, kad tai darantys Lietuvos Vyriausybės nariai turi debilišką supratimą apie tokius sandorius, būtų naivu. Tai yra arba nusikaltimo, arba visiškos nekompetencijos įrodymas, kuris turėtų visam laikui užkirsti kelią žmogui dalyvauti politikoje, o juolab – būti Vyriausybės nariu arba premjeru.
Sakyti, kad sudarant ilgalaikę pirkimo sutartį joje buvo numatytas įsipareigojimas pirkti SGD pagal anų laikų įkainius, galima tik bobutei kaime, kuri visą gyvenimą kūrena savo pečiuką malkomis. Nors ir tuomet būtų naivu tikėtis, kad ji patikės. Net bobutė nepirks malkų 50% brangiau, kaip tai daro mūsų valdžios žmonės. Kiekviena šalis, sudarydama ilgalaikę energijos pirkimo sutartį, taiko formulę, pagal kurią turi būti perskaičiuojamos kainos. Nesigilinant į tikslius skaičiavimus, visas pasaulis, perkantis gamtines dujas, prisiriša prie naftos kainos ir skaičiuoja apytiksliai 0,8 tonos naftos = 1 000 kubinių metrų dujų. Todėl jeigu keičiasi naftos kainos, atitinkamai kinta ir dujų kaina.
Toleruojami nusikaltimai? O gal jie organizuoti Grybauskaitės prezidentūros ir Kubiliaus bei Butkevičiaus Vyriausybių?"Kodėl konservatoriai ir socdemai nekenčia lietuvių tautos? Kodėl, nepaisant to, lietuvių tauta juos renka į valdžią, lipdama ant to paties grėblio?
Būtum pasakiusi, kad Tau rūpi tik Tavo šunys ir gėlės prie Tavo namo, mūsų kvadratinės galvos nebūtų balsavusios už Tavo koaliciją.
Šimonytės Vyriausybės tikslai jos valdymo kadencijai yra visiškas nulis, nes tie tikslai yra skirti ne Vyriausybei, o kitiems žmonėms, tame tarpe visoms socialinės rizikos šeimoms (ką, jūs atiminėsite jų vaikus kiekvieną rytą ir vežiosite į darželį, o vakare parvešite?). Juk esame laisvi žmonės, net jei patekome į jūsų rizikos grupę, beje, daugiausia jūsų vagysčių dėka.
Vyriausybės mokslo finansavimui tikslas skirtas mūsų verslininkams, kurie taip pat yra laisvi žmonės, gali toliau leisti pinigus, kaip nori (brangioms mašinoms Vilniaus gatvėse). Vyriausybė realiai ruošiasi sumažinti savo mokslo finansavimo indėlį nuo 0,88 BVP proc. Vyriausybės indėlio valstiečių valdymo laikais iki 0,75 proc. BVP ateityje. Kai darbo jėgos pigumu Lietuva konkuruoti jau nebegali, toks Vyriausybės tikslas yra vertas tik pasipiktinimo ir griežtos kritikos. Bent 35 proc. bendrojo lavinimo absolventų turės profesinį išsilavinimą? Bent 80 proc. darbuotojų dirbs kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą? Kaip Tu juos priversi, laisvus žmones? Pasodinsi į kalėjimą? Ištrauksi iš emigrantų pilnų lėktuvų jėga?
Eitum Tu, Šimonyte, Tavo šunis šerti...
Valstybė skatina gabų ir norintį dirbti žmogų dirbti mažiau? Kokia nesąmonė.
