2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis
Prognozes krizei Lietuvoje
Nekilnojamo turto kainu ir banko paskolu burbulai Lietuvoje yra didesni, negu Amerikoje. Kai jie sprogs, krizes pasekmes taip pat bus skaudesnes.
2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis
Kubilas su Kirkilu ir nacionalinis klausimas
Kirkilas darė tą patį, ką dabar daro Kubilas: tarnavo Leo monopolijai bei lenkų Mažeikių naftai, skandinavų bankams ir danų kiaulidėms. Bet Kubilas tai daro nesislapstydamas, neapgaudinėdamas ir dešimt kartų greičiau. Arba jis išlėks kartu su Kirkilu šiukšlynan, arba Lietuva neatsilaikys. Šiukšlyno variantas man labiau patinka.
Na ir šelmis tas Masiulis...
E. Masiulis Kinijos krovinius norėtų nukreipti į Lietuvą. Geriausia bus, jei ponas Masiulis savo proto jėga įtikins Kiniją brangiausias prekes krauti jo bute. Kiek pinigėlių galima būtų surinkti už tokias saugojimo paslaugas...
Ar supranta mūsų dešinieji, ką jie daro?
Trumpai drūtai: toks biudžeto "subalansavimas" atves prie didesnio ūkio nuosmukio, planuoti mokesčiai nebus surinkti. Tai atves prie Pietu Amerikos varianto. Į valdžią prasiverš kairieji populistai ir Putino draugai. Ar toks scenarijus patiktų mūsų dešiniesiems?
Estijos vaidmuo burbulo susidaryme Lietuvoje
"Ar ne kitos rūšies godumas su tos pačios kvailystės priemaiša liepia: pjaukimės kol galim, juk esam lietuviai, ir jokia krizė mūsų nesuvienys. Nebent visiškas badas.
Šioje srityje galima užmesti ir estams, jau aštuonerius metus siurbiantiems Baltijos sesių verslo pelną.
Baltijos pinigų plovykla arba tranzitinis jų pumpavimo Skandinavijos kryptimi taškas. Tokią reputaciją jiems pelnė nulinis pelno mokesčio tarifas.
Lengvata atliko savo darbą – skandinavams buvo lengva skverbis į Baltijos kraštus – ir dabar jau pradedama karpyti pagal ES reikalavimus. " (1)
1. Lėtapėdžiai estai bėgioja greičiau
Šioje srityje galima užmesti ir estams, jau aštuonerius metus siurbiantiems Baltijos sesių verslo pelną.
Baltijos pinigų plovykla arba tranzitinis jų pumpavimo Skandinavijos kryptimi taškas. Tokią reputaciją jiems pelnė nulinis pelno mokesčio tarifas.
Lengvata atliko savo darbą – skandinavams buvo lengva skverbis į Baltijos kraštus – ir dabar jau pradedama karpyti pagal ES reikalavimus. " (1)
1. Lėtapėdžiai estai bėgioja greičiau
2008 m. gruodžio 16 d., antradienis
Kas sukele krize Lietuvoje?
Kas kaltas del krizes Lietuvoje? Tie patys zmones, kaip ir Latvijoje. "Antroji pusė – straipsnis „Švedų pinigų politikos diktatūra Latvijoje“ iš „Neatkarigas Rita Avize“
„Kas pasaulyje nukentės labiausiai, jei Latvijos ekonomika ir valstybės biudžetas patirs visišką žlugimą, jeigu valstybė pasiskelbs esanti nemoki ir pasistengs patogiai įsitaisyti ant Europos sprando? Be abejo, tie vietos gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių nepanorės palikti šios šalies, o tarptautinei bendruomenei jie nelabai rūpės. Tegul renka grybus ir džiovina džiūvėsius. Tačiau jei Latvijos ekonomika žlugs, didžiausių nuostolių patirs Švedijos pensijų fondai. Bus prarastos švedų pensijos, taigi nukentės ir Švedijos valstybė. Į Latvijos ekonomiką investuota labai daug Švedijos pinigų, būtent šios šalies pensijų fondai prisidėjo prie to, kad Latvijoje būtų išpūstas finansinis burbulas. Būtent dėl švedų kilmės bankų kreditų politikos finansinis burbulas Latvijoje išsipūtė taip neregėtai, kad ėmė neatlaikyti savo paties svorio.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Švedijos bankai Baltijos šalių bankų sektorių išpūtė ne tam, kad jis sprogtų ir visus paskandintų. Tikslas buvo kitas. Tikėtasi šiuos peraugintus bankų aktyvus kaip didelę investiciją parduoti Vokietijos bankų gigantams. Vokietija istoriškai jaučia nostalgiją Baltijos šalims, ir švedų bankų savininkai neslėpė, kad į Latviją, kaip ir į visą Baltijos regioną, jie atėjo trumpam laikui.
Vis dėlto pasaulinis žlugimas šiuos planus suardė. Dabar visos finansinės problemos gulė ant Švedijos Vyriausybės pečių gerokai ilgesniam laikui nei iš pradžių tikėtasi. Švedų bankų spekuliacijos gali tapti Švedijos vidaus politikos problema. Net pagal skirtingus skaičiavimus Švedijos, o menkesniais mastais ir Suomijos bei Danijos, nuostoliai Latvijos biudžeto ir ūkio žlugimo atveju siektų maždaug 15 mlrd. eurų.
Latvijos politiniams juokdariams gerai tada, kai nieko nereikia daryti, bet Švedijos Vyriausybės pozicija nėra tokia lengvabūdiška. Matematika negailestinga: gavus pasiskolinti porą milijardų eurų, galima išvengti nuostolių, vertintinų keliolika milijardų.
Vis dėlto kaip atrodys, jei Švedijos Vyriausybė lieps Latvijos politinei klasei sutvarkyti šalies finansus ir liautis pervesti pinigus korumpuotiems politiniams projektams? Juk tai gali sužlugdyti Latvijos kaip nepriklausomos valstybės iliuziją. Tai atrodytų kaip Švedijos pinigų politikos diktatūra formaliai nepriklausomoje valstybėje. Kaip tam tikra finansinė okupacija.
Taigi siekiant priversti latvių politikus elgtis tinkamai, buvo pasitelktas Tarptautinis valiutos fondas (TVF), galintis skelbti ultimatumus ir kelti reikalavimus, taip pat pajėgus pasiekti, kad Vyriausybė laikytųsi įsipareigojimų. TVF pinigai (iš tiesų tai per Fondą perleisti Švedijos Vyriausybės pinigai) bus ne iškart pervesti, o dalijami nedidelėmis porcijomis prieš kiekvieną pervedimą įsitikinant, kad šiame etape numatyti darbai atlikti, pažadai ištesėti ir pinigai panaudoti tam, dėl ko iš anksto susitarta.
Tačiau Švedijos Vyriausybei nerūpi Latvijos gyventojų gerovė. Švedijai tik svarbu, kad Latvija turėtų finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus, kad valstybė nebankrutuotų. Latvių verslininkai nesupranta, kodėl mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas vadinamas Latvijos ūkio stabilizavimo ir augimo atgaivinimo programa. Tai Švedijos indėlių gelbėjimo planas, kuris stabdys Latvijos verslo vystymąsi. Latvijos Seimas jį patvirtino, pripažindamas, kad Švedijos pinigų politika jau įvesta Latvijoje.
Šiuo metu jaunų aktyvistų grupė pradėjo internete rinkti parašus, kviesdama Švediją okupuoti Latviją. Deja, jauni žmonės pavėlavo – finansiškai tai jau padaryta“. " (1)
1. Nuomonė. Finansinių sistemų spindesys ir skurdas
„Kas pasaulyje nukentės labiausiai, jei Latvijos ekonomika ir valstybės biudžetas patirs visišką žlugimą, jeigu valstybė pasiskelbs esanti nemoki ir pasistengs patogiai įsitaisyti ant Europos sprando? Be abejo, tie vietos gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių nepanorės palikti šios šalies, o tarptautinei bendruomenei jie nelabai rūpės. Tegul renka grybus ir džiovina džiūvėsius. Tačiau jei Latvijos ekonomika žlugs, didžiausių nuostolių patirs Švedijos pensijų fondai. Bus prarastos švedų pensijos, taigi nukentės ir Švedijos valstybė. Į Latvijos ekonomiką investuota labai daug Švedijos pinigų, būtent šios šalies pensijų fondai prisidėjo prie to, kad Latvijoje būtų išpūstas finansinis burbulas. Būtent dėl švedų kilmės bankų kreditų politikos finansinis burbulas Latvijoje išsipūtė taip neregėtai, kad ėmė neatlaikyti savo paties svorio.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Švedijos bankai Baltijos šalių bankų sektorių išpūtė ne tam, kad jis sprogtų ir visus paskandintų. Tikslas buvo kitas. Tikėtasi šiuos peraugintus bankų aktyvus kaip didelę investiciją parduoti Vokietijos bankų gigantams. Vokietija istoriškai jaučia nostalgiją Baltijos šalims, ir švedų bankų savininkai neslėpė, kad į Latviją, kaip ir į visą Baltijos regioną, jie atėjo trumpam laikui.
Vis dėlto pasaulinis žlugimas šiuos planus suardė. Dabar visos finansinės problemos gulė ant Švedijos Vyriausybės pečių gerokai ilgesniam laikui nei iš pradžių tikėtasi. Švedų bankų spekuliacijos gali tapti Švedijos vidaus politikos problema. Net pagal skirtingus skaičiavimus Švedijos, o menkesniais mastais ir Suomijos bei Danijos, nuostoliai Latvijos biudžeto ir ūkio žlugimo atveju siektų maždaug 15 mlrd. eurų.
Latvijos politiniams juokdariams gerai tada, kai nieko nereikia daryti, bet Švedijos Vyriausybės pozicija nėra tokia lengvabūdiška. Matematika negailestinga: gavus pasiskolinti porą milijardų eurų, galima išvengti nuostolių, vertintinų keliolika milijardų.
Vis dėlto kaip atrodys, jei Švedijos Vyriausybė lieps Latvijos politinei klasei sutvarkyti šalies finansus ir liautis pervesti pinigus korumpuotiems politiniams projektams? Juk tai gali sužlugdyti Latvijos kaip nepriklausomos valstybės iliuziją. Tai atrodytų kaip Švedijos pinigų politikos diktatūra formaliai nepriklausomoje valstybėje. Kaip tam tikra finansinė okupacija.
Taigi siekiant priversti latvių politikus elgtis tinkamai, buvo pasitelktas Tarptautinis valiutos fondas (TVF), galintis skelbti ultimatumus ir kelti reikalavimus, taip pat pajėgus pasiekti, kad Vyriausybė laikytųsi įsipareigojimų. TVF pinigai (iš tiesų tai per Fondą perleisti Švedijos Vyriausybės pinigai) bus ne iškart pervesti, o dalijami nedidelėmis porcijomis prieš kiekvieną pervedimą įsitikinant, kad šiame etape numatyti darbai atlikti, pažadai ištesėti ir pinigai panaudoti tam, dėl ko iš anksto susitarta.
Tačiau Švedijos Vyriausybei nerūpi Latvijos gyventojų gerovė. Švedijai tik svarbu, kad Latvija turėtų finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus, kad valstybė nebankrutuotų. Latvių verslininkai nesupranta, kodėl mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas vadinamas Latvijos ūkio stabilizavimo ir augimo atgaivinimo programa. Tai Švedijos indėlių gelbėjimo planas, kuris stabdys Latvijos verslo vystymąsi. Latvijos Seimas jį patvirtino, pripažindamas, kad Švedijos pinigų politika jau įvesta Latvijoje.
Šiuo metu jaunų aktyvistų grupė pradėjo internete rinkti parašus, kviesdama Švediją okupuoti Latviją. Deja, jauni žmonės pavėlavo – finansiškai tai jau padaryta“. " (1)
1. Nuomonė. Finansinių sistemų spindesys ir skurdas
Kiek mums kainuoja parama bankams ir kitoms monopolijoms
Lietuva – tarp sparčiausiai retėjančių ES šalių. Blogai, tikrai blogai, kad jaunimas sužinojo, jog, atėjus sunkmečiui, paskutinės solidarumo ir lietuvių šeimų palaikymo priemonės panaikinamos. Labai nelaiku išrinkome į valdžią politinius ekstremistus, prispaustus primityvios ideologijos. Graudu matyti atgimti bandančios Lietuvos išnykimą.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)