Lietuva neturi strategijos.

Kaip mes konkuruosime su rusais? Rusai stato atomines. Mes irgi statome. Jei subsidijų dėka technologijos sustiprės Japonijoje, Vokietijoje bei kitur, ir todėl „žalioji“, saulės ar vėjo energija atpigs, rusai atsidurs prie sudužusios geldos, ir mes prie jos atsidursime. Ar taip konkuruojama?

Kur mūsų nuojauta? Kur mūsų logika? Neapykanta lenkams ir rusams užliejo mūsų akis.

Intelektualesnio rinkėjo vargingi pasiekimai

Sako, kad mūsų parlamentą tik "bobukės" renka, tai išrenka į save panašius. Intelektualesnis rinkėjas "rinkimuose" nedalyvauja.

Todėl intelektualesnis rinkėjas gauna pagal nuopelnus: vagiančius kreivius ir degučius bei kitą smulkmę, parsiduodančius teisėjus, vis augančius mokesčius, sugriautą ekonomiką, katastrofišką bedarbystę ir to pagrindu juokingus uždarbius, jei palyginsim juos su vis naujai kuriamų monopolijų kainomis.

Pridėkim dar užnuodytus ekonominius santykius ne tik su rusais, bet ir su lenkais.

Nereikia nei krizės,kad įsitikinti, jog vagių valdomi privatūs fondai tik atneša nuostolį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas Seime pristatydamas reformą pripažino, kad 2004 m. „Sodros“ pensija išaugo dešimtadaliu, o privačių pensijų fondų – apie tris procentus.

Jeigu pevedėte pinigus iš „Sodros“, tai netekote septynių procentų pajamų tuo metu, kai perkaitusi pasaulio ekonomika augo, kaip ant mielių.

Sustabdykime atominį projektą

Be kelių davatkų dauguma supranta šio projekto nepagrįstumą. Teisingiausiai galvoja tie, kurie primena, jog per 18 metų, kol atidavinėsime skolas, ši technologija beviltiškai pasens.

Sustabdykime naivių idealistų bandymus užkrauti mums tokią skolų kuprą.

Ar norime, kad Lietuva vėl atsigautų?

Atominės elektrinės statybos pasirinkimas leistų ir toliau siauram žmonių rateliui, galinčiam semti iš šio radioaktyvaus bet didelio pinigų katilo, klestėti mūsų visų sąskaita. Daugumai būtų tik grynas nuostolis, nes brangiai mokesčiais apmokama elektra naikintų mūsų konkuravimo pasaulyje galimybes.

Galų gale mums reikia pasirinkti: ar mes leisime daugumai lietuvių produktyviai ir kūrybingai dirbti, ar tik toliau penėsime Kreivių, Degučių ir dar keletą panašių šeimynų. Mūsų tautos, mūsų kalbos ir kultūros klestėjimas priklauso nuo šio pasirinkimo.

Kas svarbiausia, ką mums duoda emigrantai?

Neatspėjote, tai ne siunčiami į Lietuvą pinigai. Išvykstant paties gabiausiems ir kvalifikuotiems. kyla geros darbo jėgos kaina Tėvynėje, todėl gerėja mūsų visų gyvenimas. Jeigu žmonės į užsienį nevažiuos, tai darbo užmokestis Lietuvoje liks prasivogusios Bulgarijos lygio.

Masiulis atvirai sako, kad mes mokėsime brangiai už atominę politiką

Nuostabu, kokie primityvūs Lietuvos politikai. Kartais jie pasako tiesą:

_Būdamas naujos atominės elektrinės šalininku, suprantu, jog labiausiai visuomenę gąsdina galimai didelė naujos elektrinės statybų ir jos pagamintos elektros kaina. Tai, kad pastatę savo elektrinę mažiau importuosime, tai yra, išvešime pinigų iš Lietuvos, daugybei žmonių kol kas lyg ir nėra svarbus argumentas.
Taigi labai įdomu, už ką ir kaip žmonės balsuotų referendumuose (jei jie vyktų šį rudenį), jei derybos su elektrinę statysiančiais japonais dar nebus pasibaigę ir galutinė projekto kaina bus nežinoma?
Žmonių susirūpinimas suprantamas, nes elektra jau ir dabar yra brangi. Greičiausiai daugelis nežino, kad, pavyzdžiui, jau dabar žiūrėdami televizorių jie moka ne tik už sunaudotos elektros pagaminimą, tiekimą, bet ir už dalinę šalies energetinę nepriklausomybę. Apie šeštadalį elektros kainos – maždaug 7 centus – sudaro mokestis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Už šiuos pinigus valstybė superka brangiau gaminamą lietuvišką elektrą, remia atsinaujinančią energetiką. Greičiausiai ateityje jie bus naudojami ir naujos atominės elektrinės statybai.

Analizuojant kelių pastarųjų metų tendenciją matome, jog VIAP mokestis yra linkęs didėti. Dar visai neseniai jis sudarė mažiau nei 5 centus. Jei šis mokestis ir toliau augs, pavyzdžiui, vien dėl būtinybės pastatyti naują atominę elektrinę, žmonės turės mokėti daugiau už lūkesčius, kad kažkada vėl turėsime galingą savo jėgainę.
Tuo tarpu elektra pastačius naują atominę vargu ar labai atpigs. Juk iš pradžių reikės išmokėti jos pastatymui paimtus kreditus. Po to tikėtis stebuklų taip pat neverta. Kaip pripažino energetikos ministras, integravus Lietuvą į bendrą Šiaurės Europos, Lenkijos elektros sistemą, elektrą pirksime už rinkos kainą.
Tikras patriotas pasakytų: „Energetinė nepriklausomybė kainuoja ir dėl to nereikia skųstis“. Tai yra šventa teisybė. Tačiau gyvenimiška tiesa liudija ką kitą: jei už energetinę nepriklausomybę bus mokama ne iš daug kam mistinio valstybės biudžeto, o gyventojai pradės gauti didesnes sąskaitas - kalta bus valdžia. Panašių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – kai tik energetikos ministras visai neseniai nurodė padidinti šalyje parduodame dyzeline esančių biodegalų (kurie gaminami iš Lietuvoje išaugintų rapsų) dalį ir kuras dėl to pabrango, niekas garsiai nesidžiaugė, kad dabar iš Rusijos naftos pirksime mažiau.

Žinoma, būtų geriausia, jei VIAP mokesčio apskritai nebūtų, o valstybė statydama naują atominę elektrinę nelystų į žmonių kišenę. Tačiau taip greičiausiai nebus [1]._

1. http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/emasiulis-naujos-atomines-seimininkas-gali-buti-kiekvienas-lietuvis.d?id=57769148#ixzz1rB0O9RZa