Tai, ką pinigų maišai (skandinavų bankai) siūlo lietuviams dabar, kaip papildymą Sodrai, nėra realistiška. O kas, jei išėjimo į pensiją metu bus didelė krizė? Visa pensininkų karta mirs nuo šalčio civilizuotame Europos Sąjungos krašte?
Švedija ir Latvija turi pensijinius planus, kuriuose kiekvienas darbuotojas gauna atskirą sąskaitą ir gali matyti, kiek maždaug pensijos jis galėtų gauti iš tos sąskaitos. Dalis tos pensijos yra garantuota, o dalis tos pensijos priklauso nuo gyvenimo trukmės ateityje ir kitų dalykų [1].
Gal komandiruojam mūsų valdančius ponus į Latviją pasimokyti? Tai, aišku, ne Australija, sekretorės neįdegs saulėje, bet šviežių aukštos kokybės latviškų saldainių, meiliai vadinamų Karvutėmis, ten jie tikrai nusipirktų. Tik, aišku, reikia vengti Maksimų...
1. http://www.economist.com/news/finance-and-economics/21590586-finding-better-way-deliver-pensions-get-big-or-die-trying
2013 m. lapkričio 26 d., antradienis
Tiesioginiai metano matavimai JAV atmosferoje duoda skaičius, kurie pusantro karto didesni, negu manyta iki šiol.
Ypač daug metano Amerikoje išskiria dujų ir naftos gavyba. Trys valstijos, kuriose ši gamyba išvystyta labiausiai ( Kansas, Oklahoma, Texas ) išskiria ketvirtadalį viso JAV žmonių išskiriamo į atmosferą metano. Kadangi metanas yra dešimtis kartų stipresnis globalinio atšilimo veikėjas, negu anglies dvideginis, tai JAV dar teks spręsti šią metano atmosferoje problemą. Gerai, kad žemaičių ir jų draugų dėka, Lietuva dar neimportavo šio galvos skausmo iš JAV kartu su skalūnų dujų technologija [1].
2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis
Juk nesugebate susitvarkyti su didele daržine, nes esate pernelyg gobšūs
Monopolijų palaižūnams Lietuvoje:
Ar jūs vis dar norite, kad tokie žmonės statytų [1] ir eksplotuotų atominę elektrinę mūsų kaimynystėje? O juk neseniai Maksima turėjo statyti Lietuvos atominę elektrinę bei jai vadovauti... Saujelės degtinės prekybininkų fantazijos polėkiai yra beribiai. Gerai, kad Baltijos šalių žmonės jau supranta, kas yra kas [2].
Kodėl Lietuvoje negali būti Maksimos boikoto? Ar latviai mums jau nebe broliai? Ar mus nenaikina tos pačios monopolijos?
Ar jūs vis dar norite, kad tokie žmonės statytų [1] ir eksplotuotų atominę elektrinę mūsų kaimynystėje? O juk neseniai Maksima turėjo statyti Lietuvos atominę elektrinę bei jai vadovauti... Saujelės degtinės prekybininkų fantazijos polėkiai yra beribiai. Gerai, kad Baltijos šalių žmonės jau supranta, kas yra kas [2].
Kodėl Lietuvoje negali būti Maksimos boikoto? Ar latviai mums jau nebe broliai? Ar mus nenaikina tos pačios monopolijos?
1. Veiksnys, kuris padėtų išvengti makabriškos kaimynų pamokos
2. Kokią pamoką gavome po tragedijos „Maximoje“?2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis
Kaip atiminėjama Lietuvos pilietybė iš emigrantų?
Tyliai, kad nekiltų pasipiktinimo tarp mūsų, likusių Lietuvoje. Šimtai žmonių, iš kurių kasmet atimama pilietybė, minimi tik straipsniuose anglų kalba. Mūsų neva tai nepriklausomoje, neva tai patriotinėje, spaudoje - tyla, nors šis skandalingas atiminėjimas kenkia gimtinei.
Kokia teisinė atiminėjimo priedanga? Naivi melo dūmų uždanga. Pagal Konstitucijos 12 str. 2 d. Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik įstatymo numatytais atskirais atvejais. Saujelė monopolijoms parsidavusių teisininkų nuolat tvirtina, kad atskiri atvejai negali būti paplitę, turi būti reti. Logika demaskuoja šiuos monopolijų melagius. Tarp emigrantų jau dabar yra du atskiri atvejai: tie, kurie, paimdami kitos valstybės pilietybę, atsisakė Lietuvos pilietybės, ir tie, kurie Lietuvos pilietybę brangina. Niekas negali įrodyti kad tai nėra du atskiri atvejai. Atsisakiusiųjų Lietuvos pilietybės yra dauguma. Tie, kurie brangina Lietuvą, užsitarnauja mūsų palankumo. Bent jau netrukdykime žmonėms, mylintiems Lietuvą, tarnauti Tėvynei.
Pokario metais emigravę lietuviai pilietybės nepraranda, nors jų yra daug. Kodėl? Nes tai yra privilegijuotas atskiras atvejis. Privilegiją šiuo atveju suteikia mūsų valdžia. Mūsų valdžia laužo Konstituciją ir, kai nori, pilietybę atima.
Ką galime padaryti praktiškai? Nebalsuoti už Dalią Grybauskaitę, jei ji vėl panorės tapti Prezidente. Ji dabar yra vienintelė kliūtis lietuvių vienybei. Klausinėkime ir kitų kandidatų, ar ir jie, mėgdžiodami Valdą Adamkų ir Dalią Grybauskaitę, taip pat vetuos įstatymus, draudžiančius iš lietuvių atiminėti Lietuvos pilietybę.
Kokia teisinė atiminėjimo priedanga? Naivi melo dūmų uždanga. Pagal Konstitucijos 12 str. 2 d. Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik įstatymo numatytais atskirais atvejais. Saujelė monopolijoms parsidavusių teisininkų nuolat tvirtina, kad atskiri atvejai negali būti paplitę, turi būti reti. Logika demaskuoja šiuos monopolijų melagius. Tarp emigrantų jau dabar yra du atskiri atvejai: tie, kurie, paimdami kitos valstybės pilietybę, atsisakė Lietuvos pilietybės, ir tie, kurie Lietuvos pilietybę brangina. Niekas negali įrodyti kad tai nėra du atskiri atvejai. Atsisakiusiųjų Lietuvos pilietybės yra dauguma. Tie, kurie brangina Lietuvą, užsitarnauja mūsų palankumo. Bent jau netrukdykime žmonėms, mylintiems Lietuvą, tarnauti Tėvynei.
Pokario metais emigravę lietuviai pilietybės nepraranda, nors jų yra daug. Kodėl? Nes tai yra privilegijuotas atskiras atvejis. Privilegiją šiuo atveju suteikia mūsų valdžia. Mūsų valdžia laužo Konstituciją ir, kai nori, pilietybę atima.
Ką galime padaryti praktiškai? Nebalsuoti už Dalią Grybauskaitę, jei ji vėl panorės tapti Prezidente. Ji dabar yra vienintelė kliūtis lietuvių vienybei. Klausinėkime ir kitų kandidatų, ar ir jie, mėgdžiodami Valdą Adamkų ir Dalią Grybauskaitę, taip pat vetuos įstatymus, draudžiančius iš lietuvių atiminėti Lietuvos pilietybę.
Mūsų ekonomika negali be burbulų arba didelės infliacijos?
Žymūs JAV ekonomistai Larry Summers [1] ir Paul Krugman atkreipia mūsų dėmesį, kad net statybų ir nekilnojamo turto spekuliacijų sukelto ekonomikos burbulo metu bedarbystė nebuvo pernelyg maža, o tik normali, ir ekonomika augo tik normaliai, bet ne pernelyg greitai. Išvados: mes gyvename ekonomikoje, kurioje, jei darbo jėgos dydis neauga, ir nėra burbulo, tai nėra nei pakankamos paklausos, kad būtų galima tikėtis normalaus ekonomikos augimo.
Todėl normali mūsų ekonomika yra depresinė. Todėl žemos palūkanos už terminuotus indėlius yra norma, nors A.Maldeikienė dar tikisi pagerėjimo [2]. Todėl aukšta bedarbystė yra norma. Perskirstymas yra vienintelis būdas palaikyti ekonomikos augimą bei politinį stabilumą, kaip bebūtų tai bjauru mūsų moralistams, užaugusiems ekonomikos burbuluose [3]. Mes galime lengvai pasiekti tokį perskirstymą, padidindami infliaciją iki keturių procentų per metus Vakarų pasaulyje [4].
1. The video of Mr Summers' talk.
Todėl normali mūsų ekonomika yra depresinė. Todėl žemos palūkanos už terminuotus indėlius yra norma, nors A.Maldeikienė dar tikisi pagerėjimo [2]. Todėl aukšta bedarbystė yra norma. Perskirstymas yra vienintelis būdas palaikyti ekonomikos augimą bei politinį stabilumą, kaip bebūtų tai bjauru mūsų moralistams, užaugusiems ekonomikos burbuluose [3]. Mes galime lengvai pasiekti tokį perskirstymą, padidindami infliaciją iki keturių procentų per metus Vakarų pasaulyje [4].
1. The video of Mr Summers' talk.
2. Kaip taupytų A. Maldeikien
3. Krugman: A Permanent Slump?
2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis
Skalūnų gavyba naktį
Štai kaip atrodys skalūnų dujų gavybos vaizdelis naktį, kai didieji sunkvežimiai nebevažinės. Parodykit Mazuroniui, juk jis yra mūsų aplinkos apsaugos ministras.
2013 m. lapkričio 16 d., šeštadienis
Maisto kainų keitimasis
Stiprios karščio bangos padažnėjo dėl globalaus atšilimo. Tai reiškia, kad mes negalime pasakyti tiksliai, kokia yra kiekvienos karščio bangos priežastis, bet galime pasakyti, kodėl karščio bangos darosi dažnesnės.
Įrodyta, kad tos karščio bangos nepatinka augalams ir gyvūnams, todėl pasirodo staigūs maisto kainų šuoliai į viršų.
Paskaičiuota, kad šiame šimtmetyje globalus atšilimas sumažina maisto gamybą iki dviejų procentų kiekvieną dešimtmetį, tuo tarpu poreikis maistui auga iki keturiolikos procentų per dešimtmetį [1].
Todėl maisto kainos auga. Maisto trūkumas kelia nestabilumus politikoje, todėl gyvenimas yra vis mažiau saugus ir įdomesnis.
Įrodyta, kad tos karščio bangos nepatinka augalams ir gyvūnams, todėl pasirodo staigūs maisto kainų šuoliai į viršų.
Paskaičiuota, kad šiame šimtmetyje globalus atšilimas sumažina maisto gamybą iki dviejų procentų kiekvieną dešimtmetį, tuo tarpu poreikis maistui auga iki keturiolikos procentų per dešimtmetį [1].
Todėl maisto kainos auga. Maisto trūkumas kelia nestabilumus politikoje, todėl gyvenimas yra vis mažiau saugus ir įdomesnis.
1.Panel Says Climate Change Poses Risk to Food Supplies
By JUSTIN GILLIS
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)