Gal jau užtenka mums tokio elito? Gal išrinkime dirbti sugebančius žmones?
2014 m. kovo 30 d., sekmadienis
Kai buvo karas, suomiai su Rusija kariavo.
Kai taika, suomiai su Rusija prekiauja. O mūsų elitas visa tai daro atvirkščiai. Kai buvo karas, pardavė Rusijai Lietuvą. Kai dabar taika, tai prekiauti su Rusija nenori, žodžiais kariauja [1].
Gal jau užtenka mums tokio elito? Gal išrinkime dirbti sugebančius žmones?
Gal jau užtenka mums tokio elito? Gal išrinkime dirbti sugebančius žmones?
2014 m. kovo 29 d., šeštadienis
Kaip gauti daug gerų atsiliepimų internete?
Jei jūsų verslas yra skalbykla, tai atsiliepimų bus kiekvieną kartą, kai sudeginsit kieno nors apatinius.
Ką daryti?
Prašyti atsiliepimų. Kai kurie naudoja ipad ar panašius įrenginius, kai klientas moka už patarnavimą, kad būtų proga iškart parašyti atsiliepimą [1].
Jokiu būdu negalima fabrikuoti atsiliepimus. Išeis aikštėn, bus liūdna.
Ką daryti?
Prašyti atsiliepimų. Kai kurie naudoja ipad ar panašius įrenginius, kai klientas moka už patarnavimą, kad būtų proga iškart parašyti atsiliepimą [1].
Jokiu būdu negalima fabrikuoti atsiliepimus. Išeis aikštėn, bus liūdna.
1. Dealing With Online Reviews: ‘You Can’t Take This Personally’
2014 m. kovo 28 d., penktadienis
Amerikiečiai ką tik aptiko, kad uolienų skaldymo dėka į atmosferą patenka penkiasdešimt kartų daugiau metano, negu manyta anksčiau
Ir tas metanas yra dvidešimt kartų kenksmingesnis klimatui, negu anglies dvideginis. Žala gamtai yra milžiniška. Obama bando sukontroliuoti situaciją, bet galingi lobistai priešinasi [1]. Vieną didelį praeities kataklizmą, išnaikinusį daugumą gyvybės Žemėje galėjo sukelti mikroorganizmai, išskyrę daug metano. Dabar mes galime tapti tais organizmais, išskiriančiais pernelyg daug metano, mūsų energetikos pramonės įmonių savininkų beatodairiškos veiklos dėka [2].
Amerikiečiai jau sugeba aiškiai išdėstyti ne tik anglies dvideginio, bet ir metano pavojų, perkaitinant Žemę. Markas Bittmanas, pavyzdžiui, siūlo įsivaizduoti, kad atmosferos teršimas dujomis turi ateivių iš kosmoso veidą. Taip mes greitai visi sukiltume kovon [3].
Priminkime ponui Mazuroniui, kad skalūnų dujos yra metanas su šiek tiek priemaišų. Aš norėčiau iš bet kur ištrūkosioms metano dujoms suteikti pono Mazuronio veidą. Bet nežinau, ar visoje Lietuvoje yra toks cirkininkas, kuris galėtų išpūsti Mazuronio veidą metano dujomis. Nors tas veidas yra šiaip sau, nieko ypatingo.
Jei rimčiau, tai dabar mūsų eilė nustoti žaisti parapijinę politiką. Dabar mūsų eilė taip pat susirūpinti Žemės likimu. Jeigu ne Žygaičiai, tai Grybauskaitės ir Mazuronio dėka būtume ir mes pirmaujantys Žemės naikintojai skalūnų dujomis. Laikykimės, monopolijų godumas yra mūsų nuolatinis priešas.
Kaip veikia mūsų karą kurstanti propaganda?
Pastangų dydžiu lenkia Putino propagandą. Štai Delfis skelbia:
_Į padangę Ukrainoje pakilo 60 zenitinių raketinių kompleksų divizijų [1]._
Vienas iš dviejų. Arba tos divizijos susprogo, nes bešveisdamos lašinius Maidane, pamiršo zenitinių raketų mokslus, arba tiek prisivalgė tų lašinių su šaltu vandeniu, kad visi, įskaitant storus virėjus, pakilo į padangę raketiniu principu.
_Į padangę Ukrainoje pakilo 60 zenitinių raketinių kompleksų divizijų [1]._
Vienas iš dviejų. Arba tos divizijos susprogo, nes bešveisdamos lašinius Maidane, pamiršo zenitinių raketų mokslus, arba tiek prisivalgė tų lašinių su šaltu vandeniu, kad visi, įskaitant storus virėjus, pakilo į padangę raketiniu principu.
1.Kyla nerimas: Rusų kariai juda link Charkovo
2014 m. kovo 26 d., trečiadienis
Ką tyrinėja mokslininkai Lietuvoje?
JAV vyksta skalūnų dujų gamyba ir brangūs tokios gamybos paveikio aplinkai bei žmonių sveikatai tyrimai. Žmonės nekantriai laukia dar nepaskelbtų šių tyrimų rezultatų.
O Lietuvoje? Lietuvoje skalūnų dujų gamyba nevyksta. Tyrinėjimų todėl jokių nėra. Bet Lietuvos parsidavę naivūs mokslininkai jau pareiškia, kad skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai [1]. Tai tikras skandalas.
Ką tie Lietuvos mokslininkai tyrinėja? Juk skalūnų dujos Lietuvoje yra giliau, negu pasiekia bet koks lietuvis mokslininkas, lazdele maišantis ežero dumblą. O gal mūsų mokslininkai tyrinėja dujas, kurios išsiskiria iš tų jų vietų, kuriose jų kūno dalys nesueina? Didžkukulių prisivalgius, tos dujos yra tikrai gana nemalonios. Gal pauostykite dar kartą, gerbiamieji mokslininkai?.
Kur jūsų gėda?
1. Lietuvos mokslininkų išvada: skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai
O Lietuvoje? Lietuvoje skalūnų dujų gamyba nevyksta. Tyrinėjimų todėl jokių nėra. Bet Lietuvos parsidavę naivūs mokslininkai jau pareiškia, kad skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai [1]. Tai tikras skandalas.
Ką tie Lietuvos mokslininkai tyrinėja? Juk skalūnų dujos Lietuvoje yra giliau, negu pasiekia bet koks lietuvis mokslininkas, lazdele maišantis ežero dumblą. O gal mūsų mokslininkai tyrinėja dujas, kurios išsiskiria iš tų jų vietų, kuriose jų kūno dalys nesueina? Didžkukulių prisivalgius, tos dujos yra tikrai gana nemalonios. Gal pauostykite dar kartą, gerbiamieji mokslininkai?.
Kur jūsų gėda?
1. Lietuvos mokslininkų išvada: skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai
Kaip lengviausiai išmokti mintinai?
Profesionalo gyvenime dažnokai tenka mokytis mintinai, ypač kalbas.
Lengviausias būdas išmokti mintinai gerai ir greitai yra paprastas: reikia pakartoti, kai tik pradedame užmiršti. Taigi, kartojimo atvejai turi būti atskirti laike (išskirstytas kartojimas, spaced repetition (angl.)). Intervalai pakartojimui, pavyzdžiui, gali būti tokie:
penkios sekundės, dvidešimt penkios sekundės, dvi minutės, dešimt minučių, viena valanda, penkios valandos, viena diena, penkios dienos, dvidešimt penkios dienos, keturi mėnesiai ir du metai.
Aišku, jei medžiagos kartojimui paskiriame tiek pastangų ir laiko, tai toje medžiagoje turi būti labai kruopščiai atskirta tai, ką kartosime ir įsiminsime, nuo tos medžiagos, kuri yra neverta tokio pasišventimo. Yra kompiuterinių programų, tame tarpe ir nemokamų, kurios padeda taip išmokti mintinai [1].
Taip pat gana naudinga yra pakartoti prieš chirurginę operaciją, egzaminą ar kitą žinių patikrinimą, paskaitą, svarbų susitikimą ir kitais panašiais atvejais, nes neseniai pakartotos žinios ypač gerai atsimenamos.
1.http://www.economist.com/blogs/prospero/2014/03/language-learning-tools
Lengviausias būdas išmokti mintinai gerai ir greitai yra paprastas: reikia pakartoti, kai tik pradedame užmiršti. Taigi, kartojimo atvejai turi būti atskirti laike (išskirstytas kartojimas, spaced repetition (angl.)). Intervalai pakartojimui, pavyzdžiui, gali būti tokie:
penkios sekundės, dvidešimt penkios sekundės, dvi minutės, dešimt minučių, viena valanda, penkios valandos, viena diena, penkios dienos, dvidešimt penkios dienos, keturi mėnesiai ir du metai.
Aišku, jei medžiagos kartojimui paskiriame tiek pastangų ir laiko, tai toje medžiagoje turi būti labai kruopščiai atskirta tai, ką kartosime ir įsiminsime, nuo tos medžiagos, kuri yra neverta tokio pasišventimo. Yra kompiuterinių programų, tame tarpe ir nemokamų, kurios padeda taip išmokti mintinai [1].
Taip pat gana naudinga yra pakartoti prieš chirurginę operaciją, egzaminą ar kitą žinių patikrinimą, paskaitą, svarbų susitikimą ir kitais panašiais atvejais, nes neseniai pakartotos žinios ypač gerai atsimenamos.
1.http://www.economist.com/blogs/prospero/2014/03/language-learning-tools
2014 m. kovo 25 d., antradienis
Kur rasti pinigų tyrimams?
Sugebantys gerai dirbti žmonės emigruoja, nes lengvai uždirba žymiai daugiau emigracijoje ir gyvena ten geriau. Dirbančiųjų trūkumas Lietuvoje kelia atlyginimus tiems, be kurių pagalbos apsieiti sunku. Todėl kuo toliau, tuo mažiau galime konkuruoti pasaulyje mažų atlyginimų dėka (kaip mes darome iki šiol).
Turime išmokti konkuruoti naujais produktais bei patarnavimais. Tam reikia tyrimų. Pinigų tyrimams Lietuvoje yra mažai. Bet tai nėra užburtas ratas. Galime sukurti valstybinius fondus, kurie investuotų į reikalingus tyrimus. O praktiniai tokių tyrimų rezultatai (išradimai, komercinės paslaptys, know-how) galėtų būti perduodami į tuos fondus. Fondai perduotų tai verslininkams už dalį pajamų, gautų panaudojant tyrimų rezultatus praktikoje. Reikia tik suvienyti atsakingų už tai biurokratų, mokslininkų bei sunkesnio darbo nebijančių verslininkų, pedagogų bei besimokančio jaunimo pastangas. Jei tyrimai atliekami privačiai, naudojant valstybinių grantų lėšas, tai galima sutarti, kad dalis pelno iš tytrimų rezultatų taip pat pereitų valstybei [1].
Jei valstybė nesiims finansuoti rizikingiausius tyrimus, tai tikrai svarbių naujovių mūsų ekonomikoje ilgai nesulauksime, nes visos naujovės išmaniajame telefone Iphone yra išrastos valstybės finansuotuose tyrimuose. Kitaip, deja, nebūna.
Turime išmokti konkuruoti naujais produktais bei patarnavimais. Tam reikia tyrimų. Pinigų tyrimams Lietuvoje yra mažai. Bet tai nėra užburtas ratas. Galime sukurti valstybinius fondus, kurie investuotų į reikalingus tyrimus. O praktiniai tokių tyrimų rezultatai (išradimai, komercinės paslaptys, know-how) galėtų būti perduodami į tuos fondus. Fondai perduotų tai verslininkams už dalį pajamų, gautų panaudojant tyrimų rezultatus praktikoje. Reikia tik suvienyti atsakingų už tai biurokratų, mokslininkų bei sunkesnio darbo nebijančių verslininkų, pedagogų bei besimokančio jaunimo pastangas. Jei tyrimai atliekami privačiai, naudojant valstybinių grantų lėšas, tai galima sutarti, kad dalis pelno iš tytrimų rezultatų taip pat pereitų valstybei [1].
Jei valstybė nesiims finansuoti rizikingiausius tyrimus, tai tikrai svarbių naujovių mūsų ekonomikoje ilgai nesulauksime, nes visos naujovės išmaniajame telefone Iphone yra išrastos valstybės finansuotuose tyrimuose. Kitaip, deja, nebūna.
1.America’s Underappreciated Entrepreneur: The Federal Government
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)