Vokietijos vyriausybe, vadovaujama Scholzo, atsisakė atsargios pirmtakės Merkel politikos, puolė įvesdinėti katastrofiškas Vakarų Europai sankcijas pigiai rusų energijai, nebaudžia Zelenskio už Rusijos dujotiekių į Vakarų Europą uždarymą ir naikinimą (neduok jam ginklų ir pinigų, kaip tuoj padarys Trumpas Amerikoje), neatidaro išlikusio, Merkel pastatyto, dujotiekio iš Rusijos Baltijos dugnu į Vokietiją (Nordstream 2), nebaudžia Vokietijos statytinės Ursulos von der Leyen už automobilių prekybos su Kinija naikinimą, švaisto pinigus pasiruošimui branduoliniam pasauliniam karui, kurio vis nėra.
„Vokietija vėl yra Europos ligonis. Ekonomika laviruoja ant recesijos slenksčio, klimato kaita išlieka mišri. Šviesoforų koalicijos balansas skaičiais yra katastrofiškas.
Kancleris Olafas Scholzas (SPD) kadaise žadėjo rinkėjams savotišką žaliąjį ekonomikos stebuklą, kurio augimo tempai panašūs į tuos, kurie buvo geriausiais Federacinės Respublikos ekonomikos laikais šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose.
Tačiau per beveik trejus raudonai-žalia-geltonos koalicijos metus nieko neišėjo iš klimato politikos sukelto augimo spurto. Vietoj to, SPD, žalieji ir FDP įvedė šalį į ekonominį nelankstumą ir sąstingį. Tikėtina, kad ekonomikos apimtys šiemet nežymiai susitrauks antrą kartą iš eilės. Federacinėje Respublikoje taip nutiko tik vieną kartą – prieš gerus du dešimtmečius.
Visas šviesoforų koalicijos metų vargas atsispindi viename skaičiuje. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, šiemet sieks 42 622 eurus, mažesnis, nei 2021 metais, kai koalicija norėjo drąsiai daryti didesnę pažangą. Šiame skaičiavime taip pat atsižvelgiama į tai, kad infliacijos ir energijos kainų šuolis po entuziastingai Scholzo paremtų sankcijų Rusijai labai sumažino pajamas ir santaupų Vokietijoje realia verte. Tačiau dėl trijų krypčių aljanso įmonėms ir žmonėms buvo sunkiau išbristi iš infliacijos šoko.
Tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo įstatymas ir kiti reglamentai pabrangino verslą, kaip ir, Ekonomikos reikalų ir klimato apsaugos ministerijos kontroliuojama, klimato kaitos politika, kėlė nerimą žmonėms. Planavimo mąstymas kulminaciją pasiekė šildymo įstatymo projekte, kuriuo ministras Robertas Habeckas (žalieji) įsikišo į žmonių šildymo suverenitetą. Habeckas padarė meškos paslaugą klimato kaitai. Šilumos siurblių [1] pardavimai, kurie dabar siekė 360 000 vnt. per metus, žlugo ir šiemet, greičiausiai, pasieks tik šiek tiek daugiau, nei prieš šviesoforus. Koalicija niekada nepasiekė jos tikslo – 500 000 naujai sumontuotų šilumos siurblių per metus.
Apskritai koalicijos klimato politikos rezultatai yra nevienareikšmiai. Šviesoforo metais fotovoltinių sistemų skaičius išaugo beveik 60 proc., vėjo jėgainių sausumoje – tik 1,6 proc. Atsinaujinančių energijos šaltinių dalis elektros suvartojime išaugo nuo 44 iki 57 proc.
Akumuliatorių varomų elektrinių automobilių skaičius Vokietijos keliuose išaugo beveik trigubai – iki 1,5 mln. Iš viso 49 milijonų lengvųjų automobilių tarpe – tai nedidelė dalis. Staigiai pasibaigus finansinei paramai 2023 m., bet ir dėl didelių pirkimo išlaidų, pirkėjų susidomėjimas elektromobiliais smarkiai sumažėjo.
Koalicijai taip pat nepasisekė pastangos paskatinti būsto statybą. Koalicinėje sutartyje numatytas 400 000 naujų butų tikslas per metus taip ir nebuvo pasiektas. Šiais metais naujų gyvenamųjų namų statyba susitrauks iki kiek mažiau, nei 260 tūkst. Čia vyriausybei kliudė augančios palūkanų normos, bet ir vykstanti stagnacija.
Pastaraisiais metais Vokietijos ekonominė plėtra buvo daug prastesnė, nei kitų didelių Vakarų pramoninių šalių. Antraštės, kad Vokietija neša raudoną žibintą, yra šviesoforų koalicijos palikimas. Britų žurnalas „Economist“ vėl paskelbė Vokietiją „Europos ligone“.
Mažesnį, nei vidutinį augimą ekonomistai dažniausiai aiškina ypač dideliu Vokietijoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, neapibrėžtumu, dėl kurio įmonės vengia investuoti, o vartotojai – vengia vartojimo.
Nežinomybė kyla ne tik dėl techninių koalicijos klaidų, pavyzdžiui, šildymo įstatymo, ar blogos nuotaikos. Neapibrėžtumas yra prastesnių ekonominių sąlygų šioje šalyje atspindys. Vienetinės darbo sąnaudos per koalicijos metus išaugo 14,8 proc., o pastaruoju metu augo greičiau, nei kitur.
Energijos kainos apleido 2022 ir 2023 m. aukštumas, tačiau pagal tarptautinius standartus vis dar yra aukštos.
Socialinio draudimo įmokos padidėjo nuo 40 iki 40,9 proc., tikimasi, kad netrukus pasieks 44 proc. Koalicija nesuteikė nuolatinės mokesčių lengvatos, įmonės ir toliau bus apmokestinamos beveik 30 proc.
Nacionalinės reguliavimo kontrolės tarybos duomenimis, dėl naujų įstatymų kylančios sąnaudos ir našta pasiekė rekordinį lygį.
Dėl to per trejus koalicijos metus pramonės gamyba sumažėjo apie 8,8 procento.
Valstybės ir įmonių bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo maždaug 6 procentais. Paslaugos gerėjo, ypač valstybei padidinus užimtumą viešajame sektoriuje su daugiau, nei 170 000 darbo vietų. Tai nėra našta tik mokesčių mokėtojams, bet ir augimui, nes privačios įmonės ieško gerai apmokytų specialistų ir darbuotojų. Iš viso dirbančiųjų skaičius išaugo iki 46,1 mln., nors pastaruoju metu augimo tendencija žlugo. Darbo rinkoje pastebimas užsitęsęs ekonomikos sąstingis, nedarbo lygis šviesoforų koalicijos pabaigoje yra 6 proc., t.y. didesnis, nei 5,1 proc., kurie buvo iki šviesaforo. Prie to prisideda ir minimalios algos padidinimas iki 12,41 euro.
Kalbant apie finansų politiką, šviesoforų koalicija pasiekė tam tikrų sėkmių, pertvarkydama valstybės finansus, spaudžiama finansų ministro Christiano Lindnerio (FDP). Federalinis Konstitucinis Teismas padėjo sustiprinti skolų stabdį 2023 m. ir darydamas federalinei vyriausybei spaudimą prisitaikyti. TVF prognozėmis, nacionalinis deficitas sumažėjo nuo 3,2 iki 2 procentų ekonomikos produkcijos. Koalicija iširo, nes kancleris norėjo išsiveržti iš griežto finansų politikos korseto prieš kitus federalinius rinkimus. Lindneris nebenorėjo to remti.“ [2]
Įdomesnis klausimas, ne kodėl Vokietiuja miršta, bet kodėl ji rinkos ekonomikoje yra dar gyva?
1. Įprastas šilumos siurblio įrengimas gali kainuoti nuo 4 000 iki 8 000 USD, o vidutinė kaina yra apie 5 500 USD, tačiau tiksli kaina priklauso nuo įrenginio dydžio, įrengimo sudėtingumo ir vietos klimato, o didesni įrenginiai ir sudėtingesni įrenginiai kainuoja 9 000 USD. ar daugiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą