Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. liepos 18 d., penktadienis

Kodėl Vokietija dabar vis laimi (ir futbole), o mes vis kertame sau į koją

Teisūs yra tie, kurie sako, kad mums reikia daugiau gerų pavyzdžių. Panagrinėkime Vokietijos pavyzdį. Kodėl Vokietija laimi ekonomikoje, galų gale, yra sėkminga futbole? Ar mes galime tikėtis tokios sėkmės?

Pirmiausia, tikėjimas greita sėkme Vokietijai yra svetimas. Todėl jie nesiekia greito didelio pelno, nepuola kelti rytdienos akcijų kainų, nesiekia greito pasitenkinimo, negalvoja apie trumpo laikotarpio sėkmę. Todėl jie yra taupūs. Žmonės, valdantys milijardus vertas bendroves, posėdžiauja patalpose, kuklumu primenančiose mokyklas. Todėl jie nekenčia skolinimosi, nes tai trukdytų stabiliam verslo augimui, nekenčia finansinės inžinierijos, pinigų darymo iš pinigų.

Neprasiskolinę, tvirti, verslai nėra priversti atleisti aukštos kvalifikacijos darbuotojų krizės laikotarpiais, kai paklausa sumažėja. Krizės metu ir Vokietijos valstybė padeda. Krizės metu Vokietija, vietoje to, kad (kaip daro Lietuva) mokėti bedarbių pašalpas, moka darbuotojams dalį atlyginimo, kad darbdaviams nereikėtų tuos darbuotojus atleisti. Todėl darbdaviai sukuria krizės metu darbuotojams galimybę išsaugoti sugebėjimus, bei toliau kelti ir taip jau aukštą kvalifikaciją.

Užtat krizei pasibaigus, kai tik mes ieškome kvalifikuotų darbuotojų tarp rusų ir baltarusių (ir viena vietnamietė jau pasirodė!), Vokietijos pramonė jau dirba pilnu pajėgumu. Aukšta kvalifikacija padeda gaminti daiktus, kurie yra geriausios kokybės pasaulyje. Bet kas, kas pabando uždaryti langą Vokietijoje, pajunta, koks tas langas yra sunkus, ir kaip maloniai hermetiškai jis užsidaro.

Kaip konkuruoti su Kinija, Indija, Afrika, kitomis pasaulio vietomis?
Matome, kad konkuruoti reikia darbo kokybe: valstybės, gamyklos ir asmeniniame lygiuose.

Kas muša, ir kas rėkia?

_D. Grybauskaitė: tai brutalus teroro aktas._

Kas yra daugiausiai kalti dėl šio pilietinio karo kurstymo? Tokie, pavyzdžiui, Lenkijos atstovai su ponu Sikorskiu priešakyje išstumiami iš derybų dėl Ukrainos ateities.

Niekas nenori daugiau konfrontacijos. Nepraleiskime ir mes progą patylėti.  


2014 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

Australija panaikina mokestį už atmosferos teršimą anglies dvideginiu.

Australija yra tarp 20 didžiausių atmosferos teršėjų pasaulyje, skaičiuojant taršą vienam gyventojui. Mokesčio panaikinimo politika yra pamokanti mums visiems. Demagogai tarp politikų pasinaudojo žmonių abejonėmis.

2014 m. liepos 16 d., trečiadienis

Aš pats nieko negaliu galvoti, tik apie Ukrainą.

 Jau rusų tankai ten. Ne, dar ne. Jau rusai šaudo per sieną. Ne, dar ne. Jau mes kariaujame prieš Rusiją. Ne, dar ne. Jau rusai valgo krokodilus Kuboje. Ne, dar ne. Jau mes lipam ant tanko. Ne, dar ne. Mus ten tik už rankų užtraukia, pavežioja ir paleidžia. Jau nupirkome šovinių už du procentus bendrojo nacionalinio produkto. Ne, dar ne.

Labai įdomu.

Dar apie žemės pardavimą stambiam užsienio verslui

Pardavę žemę tokiu būdu, turėsime daug pigaus nesveiko maisto, kuris bus labai populiarus tarp nuskurdintų lietuvių. Toks maistas bus pigus tik pirkimo metu, bet nuostoliai dėl kenkimo sveikatai, gamtai ir visuomenei bus didžiuliai. Blogai nubalsavome referendume, tikrai blogai.

Lakštingala negali nečiulbėti

Paukštė negali patylėti. Ir ką pasiūlo Paukštė? Surinkti emigrantų vaikus iš visos Lietuvos į dideles koncentracijos stovyklas. Mokyti ten juos lietuvių kalbos ir istorijos. Tik kad tie vaikai neišvažiuotų su tėvais ir neišmoktų užsienio kalbos. Kokia čia logika? Jauniems emigrantams trūksta pinigų, todėl galima suvilioti nemokamu vaikų išlaikymu.

Ar tai nauja? Ne. Nuvarėme žmones į skurdą. Padarėme kiniškų prekių pardavėjais už minimumus. Padarėme aukštąjį mokslą brangiausiu Europoje, lyginat pagal kokybę ir su atlyginimais. Dabar išsirikiavo minios norinčių pasinaudoti žmonių skurdu. Štai Andriukaitis svajoja gydytojus priversti atidirbti už išsilavinimą Lietuvos provincijoje, kur tas išsilavinimas nepritaikytinas, nes nėra su kuo dirbti. Andriukaitis yra ne lakštingala, net ne stačiokiškas Paukštė. Andriukaitis apdairiai vadina jo planą reforma. O štai ir  įmonės „Starnita“ direktorius Mindaugas Milinavičius siūlosi vargšams apmokėti studijas, tik kad jie pasirašytų sutartį, jog iškart atiduos tas didžiules sumas, jei nenorės vergauti už grašius.

Šaunuoliai. Dantingi grobuonys, nors vadinasi lakštingalomis ir kitokiomis Paukštėmis. Ir momentą pasirenka gerą. Kol mes visi susikaupę žiūrim, kas darosi Ukrainoje, čia pas mus įvedama vergovės gadynė. Puiku. Turime inovatorių galų gale.

2014 m. liepos 15 d., antradienis

Kiek mes prarasime talentų (šimtukininkų) šiais metais?

_ Maždaug trečdalis abiturientų pakėlė rankas po klausimo, ar ruošiasi studijuoti užsienyje._

Lietuvai reikia tikro verslo, už kurio atlyginimus galima normaliai gyventi. Lietuvai reikia nustoti atidavinėti valstybės pinigus universitetams - bedarbių kalvėms. Valstybė gali daryti su valstybės pinigais, ką nori. Jei nustotume finansuoti bedarbių kalvėmis pavirtusius universitetus, tai gal vienas ar kitas lietuviškas universitetas persitvarkytų ir taptų normaliu. 


O realiai kas? Biotechnologijos Lietuvoje duoda vieną nacionalinio produkto procentą, o kai bankrutuos Mažeikių nafta, tas biotechnologijos indėlis pasidarys du procentai. Tai progresas lietuviškai. Greitai tampame debilų tauta, jei kasmet trečdalis gabiausių išvažiuoja. 


Yra ir gerų naujienų: 


Sostinėje – dramatiška katino gelbėjimo operacija.


Kam gerai sostinėje? Katinui.