Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Taip norisi nemokamų pietų...

Sunku susilaikyti. Mes taip užsidegėm remti Ukrainos oligarchus Porošenką ir Achmetovą, bandančius atimti valdžią Donecko ir Luhansko žemėse iš Ukrainos rusų separatistų, kad visa kita mums atrodo nesvarbu. Seniai bandau atkreipti dėmesį, kad, pagal Vakarų ekspertų nuomonę,  mūsų aktyvumas prieš rusus (Ukrainoje) ir kinus (Honkonge) stumia Rusiją ir Kiniją suvienyti jėgas. Dauguma komentuojančių tikina, kad rusai ir kinai būtinai susibars, kad čia jokio bendradarbiavimo ir būti negali.

Faktai neatitinka tokioms svajonėms.   Rusai su kinais sudarė ilgalaikę, tridešimties metų gamtinių dujų tiekimo sutartį, vertą 400 milijardų dolerių. Praeitą mėnesį Maskvoje kinai pasirašė dar 38-nias sutartis, įskaitant dėl apsikeitimo valiuta ir dėl mokesčių. Praeitą savaitę Putinas pareiškė, kad jis susitarė su kinais dėl dar vienos didelės gamtinių dujų tiekimo kinams sutarties. Jau 2010 metais Kinija tapo stambiausia Rusijos prekybos partnere. 2014 metais ši prekyba dramatiškai išaugo, kai sankcijos sumažino rusų prekybą su mumis [1]. Išvada: sustiprėjusiems nacionalistams ir Rusijoje, ir Kinijoje rusų bei kinų bendradarbiavimas atrodo tinkamas ginklas atsispirti mūsų įtakai.



1. "In May, as the United States and Europe were imposing sanctions on Moscow over Ukraine, Mr. Putin sealed a $400 billion, 30-year deal providing natural gas to China. Last month, China’s premier, Li Keqiang, signed a package of 38 deals in Moscow, including a currency swap and tax treaty. Last week, Mr. Putin said the two countries had reached an understanding for another major gas deal.
The two had already bolstered economic ties. China surpassed Germany in 2010 to become Russia’s largest trading partner, with nearly $90 billion in trade last year, a figure surging this year as business with Europe shrinks."

2014 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Melagiai nupirko mums brangų saugumą

"Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, gamtinių dujų prognozuojamų kainų vidurkis 2015 metais didėja iki 1558 litų už tūkst.kub. metrų.
Rugsėjį į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką tiekiamų gamtinių dujų vidutinė svertinė importo kaina buvo 1175 litai už tūkst.kub. metrų.
Į dujų kainą nuo kitų metų įtraukiamos SGD terminalo statybos ir laivo-saugyklos nuomos išlaidos, oficialiai įvardijamos kaip "gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamoji". Jas vartotojai turės dengti ne mažiau kaip 10 metų...

SGD terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ skelbia, kad terminalo statybos, laivo-saugyklos nuomos, laivo išpirkimo sąnaudos per 10 metų sudarys 2,1 mlrd. litų be PVM."


Už ką mes saugesni? Už vokiečius, kurie irgi perka rusų dujas? Ir šventesni už patį Popiežių? Ir kodėl toks brangus tas saugumas?

2014 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Kur mes atvažiavome su mūsų entuziastingu karu Ukrainoje?

Ten, kur Rusija tikėjosi būti. Po visos vasaros beatodairiškų ir nuolatinių Lvovo berniukų artilerinių salvių Donetsko ir Luhansko sričių gyventojai nekenčia Lvovo berniukų, valdančių Kijeve [1]. Ta neapykanta yra svarbiausias pagrindas konflikto užšaldymui, kuris užkerta Ukrainai kelią į NATO. Sveikiname mūsų valdžios viršūnėlę. Jūs esate tikros Napaleonės bei Napaleonaitės ir tikri Napoleonai.

  1. "The Ukrainian government lost the population’s hearts and minds during the summer’s relentless shelling."

Kaip mums spausti Rusiją?

Kaip aš jau minėjau keletą kartų, šis klausimas yra nelengvas. Kuo labiau spaudžiame, tuo daugiau mums skirtų pigių gamtinių dujų tampa skirtomis Kinijai. 400 mlrd vertės dujotiekis tarp Rusijos ir Kinijos yra nelauktas ir rimtas mūsų spaudimo rezultatas. Bet JAV specialistų analizė rodo dar daugiau: kuo labiau mes spaudžiame, tuo labiau Rusija darosi technologiškai nuo mūsų nepriklausoma. Išvertus į kasdienę kalbą, tai reiškia, kad rusai pirks mažiau rūmų pietinėje Prancūzijos pakrantėje, o daugiau pirks savų technologijų desantiniams laivams ir atsparesnėms gynybinėms priemonėms branduolinėms raketoms. Ar tikrai mes to norime?

Reikia baigti mano apžvalgą teigiama mintimi. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius siūlo dar stipriau paspausti Rusiją. Tai yra geniali idėja. Juk ponas Linkevičius turi diplomatinį pasą. Gal jis tyliai nusigautų į Rusijos Arkties regionus, atsisėstų, pašokinėtų ir paspaustų rusišką žemelę. Gero pono Linkevičiaus apetito dėka rusams taptų žymiai sunkiau ieškoti naftos ir dujų. Jei jau spaudžiame, tai spauskime, kur tikrai skaudės. Beje, tarp pono Linkevičiaus vyresnybės yra daugiau žmonių su geru apetitu. Palikime tuos žmones kolkas rezerve.

2014 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Kam dar reikalingas dvigubos pilietybės draudimas?

Kam turime atstumti nuo Tėvynės bet vieną lietuvį, įskaitant ir Lietuvos geriausius, kaip mūsų sporto žvaigždė Ilgauskas? Ar Lietuva jau galutinai saugi? Ar tauta neišmiršta? Tai Prezidentės Grybauskaitės klaida, kad egzistuoja toks kenksmingas draudimas, laikas ją ištaisyti.

Norvegija kartoja Šveicarijos klaidą

Ilgą laiką Šveicarija taip pat atiminėjo vaikus iš neturtingųjų ir todėl, valdžios manymu, netinkamai vaikus auginančių, šeimų. Naujose šeimose vaikai kentėjo priespaudą, įskaitant seksualinį išnaudojimą. Dabar Šveicarija išmoka tiems vaikams kompensacijas už nežmonišką vaikų atskyrimą nuo tėvų.

Tą patį teks kada nors daryti ir Norvegijai, kompensuojant nežmoniškumą, kurį Norvegija kartoja dabar.