Žvalgybai naudojamos priemonės

Jos yra brangios, todėl jų sukūrimas priskiriamas valstybėms:

Kodėl Ukraina niekada nebus NATO nare?

Nes tokia Ukrainos narystė NATO nėra naudinga daugumai didžiųjų NATO narių, išskyrus Lenkiją.

Šiuolaikinėje visuomenėje yra tik dvi klasės:

I. Pirmoji klasė turi tokius požymius:

1. Kiekvienas, kurį sutinki kaimynystėje turi bent universitetinį išsilavinimą.

2. Sugeba atidėti momentą, kai gaunamas malonumas, ir toks sugebėjimas yra aukštai vertinamas.

3. Šeimos ryšiai taip pat yra aukštai vertinami.

II. Antroji klasė turi tokius požymius:

1. Kiekvienas, kurį sutinki kaimynystėje, neturi universitetinio išsilavinimo.

2. Nesugeba atidėti momentą, kai gaunamas malonumas, ir toks sugebėjimas yra niekinamas.

3. Šeimos ryšiai taip pat yra nevertinami, todėl išlieka minimalūs arba visai neegzistuoja (žiūrėk čia) [1].


1. "Skyrybos yra dažnos tarp neturinčių universitetinio išsilavinimo, bet skyrybų dažnis vis greičiau krenta tarp išsilavinusių."

Dujos Turkijai, o turkiškas maistas išstumia lietuvišką

Pietinė dujotiekio iš Rusijos atšaka, kuri turėjo perduoti pigų rusišką kurą Europai, neš tas dujas Turkijai. Na o turkai atsidėkos maistu, kuris rusams pakeis lietuvišką. Ačiū Prezidentei Grybauskaitei. Kiekviena Prezidentės Grybauskaitės pergalė yra kiekvieno lietuvio pralaimėjimas. Kam tarnauja Prezidentė Grybauskaitė?

Kodėl nebedirba Lietuvos slėniai ir kalnai?

Paprastai  jei Mahometas neina pas kalną, kalnas ateina pas Mahometą. Lietuvoje jiems abiems tai nebeapsimoka.

"Viena iš priežasčių dėl nesusiklosčiusių mokslo ir verslo santykių bei izoliuotumo yra palyginus nedidelė šalies rinka. Daugumai tyrimų krypčių nėra potencialių verslo partnerių Lietuvoje. Kita vertus, tų mokslinių tyrimų krypčių yra tarsi ir labai daug, tačiau tuomet, kai verslui konkrečiai ko nors reikia, pasirodo, nėra ar netinka. Lietuvos verslui su užsienio mokslininkais ar mūsų mokslininkams su verslu užsienyje efektyviai bendradarbiauti dar trūksta įgūdžių, nors yra ir sėkmingų, bet retų pavyzdžių. Tik išmokę veikti kartu artimoje aplinkoje Lietuvoje, galime tikėtis lygiavertiško bendradarbiavimo ir su užsienio partneriais."

Taigi, Lietuvos mokslo slėniai tėra įmantrus būdas prichvatizuoti mūsų pinigus.

Namų apšiltinimas, kuriam mūsų valdžia tiek skiria mūsų pinigų, žymiai padidina gaisro pavojų

Bandymuose apšiltinta didelė, 60 kvadratinių metrų, siena per 15 minučių yra apimta gaisro su karšta ugnimi ir daug dūmų (žiūrėk čia) [1].

1. "Darin werden die Ergebnisse einer Versuchsreihe wiedergegeben, bei der Experten eine Holzkrippe vor einer 60 Quadratmeter großen Wand mit Polystyrol-Dämmplatten entzündet hatten. Dabei habe sich der Brand bereits "15 Minuten nach Entzünden der Brandquelle zum Vollbrand entwickelt und über die gesamte Wandfläche, verbunden mit massiver Flammen- und Rauchentwicklung ausgebreitet", heißt es in der Expertise."

Kokie verslai Lietuvoje dar apsimoka?

Dauguma lietuviškų verslų dar bando konkuruoti mažais atlyginimais.

"Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc. siūlomas atlyginimas tesiekė 1000 Lt neatskaičius mokesčių."

Deja, darbo jėgos pigumas lietuviškoje gamyboje beveik neturi prasmės:

"„Dabar tai nebeaktualu, nes jei įmonė konkuruoja pasaulyje ir jai reikia masiškai pigiai gaminti prekes, tikrai rinksis ne Lietuvą, o ieškos dar pigesnių šalių – investuos Kinijoje ar kitose Pietryčių Azijos valstybėse – Indijoje, Pakistane. Dėl šios priežasties Lietuvos lengvoji pramonė pasaulyje užima tik nišines vietas, kur reikia specifinės, aukštesnės kokybės, kur svarbu ne tik pigiai pagaminti“, – sako N. Mačiulis. Pasak jo, pigia darbo jėga Lietuva pajėgi konkuruoti nebe gamybos, o tik paslaugų sektoriuje, kuris į šalį pritraukia daugiausia tiesioginių užsienio investicijų – mūsų programuotojai pigesni nei kitų euro zonos šalių ar JAV darbuotojai, bet kvalifikacija jiems nenusileidžia."

„Dabar tai nebeaktualu, nes jei įmonė konkuruoja pasaulyje ir jai reikia masiškai pigiai gaminti prekes, tikrai rinksis ne Lietuvą, o ieškos dar pigesnių šalių – investuos Kinijoje ar kitose Pietryčių Azijos valstybėse – Indijoje, Pakistane. Dėl šios priežasties Lietuvos lengvoji pramonė pasaulyje užima tik nišines vietas, kur reikia specifinės, aukštesnės kokybės, kur svarbu ne tik pigiai pagaminti“, – pastebi N. Mačiulis. Anot jo, pigia darbo jėga Lietuva pajėgi konkuruoti nebe gamybos, o tik paslaugų sektoriuje, kuris į šalį pritraukia daugiausia tiesioginių užsienio investicijų – mūsų programuotojai pigesni nei kitų euro zonos šalių ar JAV darbuotojai, bet kvalifikacija jiems nenusileidžia.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/816670/pigios-darbo-jegos-epocha/4