Laikas nustoti pervesti mūsų pinigus į pensijų fondus, nes tai tampa nuostolinga

"Bet taip pat krito ir obligacijų pajamingumai, o nuo maždaug 2007 metų į pensijų sistemas investuojantys žmonės realiai investuoja į obligacijas, kurios per metus generuoja iki 5 proc. grąžos. Vertinant visą pokrizinį laikotarpį ir prognozuojant realistišką ateitį, labai tikėtina, kad nuo 2007 iki 2020 metų į pensijų fondų nukeliavusių pinigų vidutinė metinė grąža bus maždaug 2-4 proc. ribose.

Ką tai reiškia? Ogi tai, jog tokia grąža yra mažesnė, nei ilgalaikė vidutinė infliacija. Kitaip sakant, atsiranda labai elementari problema – didžioji dalis per 10-13 metų į pensijų fondus nukeliavusių investicijų generuos realią neigiamą grąžą.

Arba dar buitiškiau, Jūsų dalis investicijų ne uždirbs, o garantuotai pradirbs pinigų."

Kodėl taip yra? Nes bankai kovoja su defliacinio sąstingio galimybe, laikydami mažus procentus nauja norma. Jei tie procentai yra pastoviai mažesni už infliacją - mes prarandame pinigus, vietoje to kad uždirbtume.

Katastrofiškai silpni pažadai yra bloga politika

Nepaisant gerų žodžių apie rūpestį Žeme, kaip mūsų bendrais namais, Paryžiaus pasaulio valstybių  pasitarimai prie nieko gero neatves (žiūrėk čia). Juk valstybės prisiėmė nepakankamus įsipareigojimus, kad sumažinti anglies taršą ore iki kaitros Žemėje pakėlimo dviem Celsijaus laipsniais [1]. Idėja, kad reikia surašyti biudžetą kiek mes dar galime leisti išmesti į orą kenksmingos anglies ir paskirstyti tą oro anglies biudžetą pasaulio valstybėms yra atmesta dar prieš pasitarimus Paryžiuje. Nagrinėjant  valstybių pažadus mažinti griaunantį oro anglies poveikį, matyti, jog turtingiausios pasaulio šalys plius Kinija nori išskirti į orą visą likusią šiame biudžete oro anglį, nepalikdamos silpnesnėms šalims nieko.

Tik studentai, kviečiantys atsisakyti investicijų į iškastinio kuro naudojimą, pradeda keisti pasaulio politiką reikiama linkme. Paremkime juos.  Politika gali ir turi keistis.

1. "The objective of climate change policy is to curb greenhouse gas emissions enough to avoid a global average temperature increase of 3.6 degrees Fahrenheit. Beyond that threshold, scientists say, there will be devastating effects. Research shows the globe has already warmed about 1.5 degrees since the Industrial Revolution.Together the more than 170 national plans for Paris would still allow the planet to warm by as much as 6 degrees, according to several independent and academic analyses. Scientists say that that level of warming is still likely to cause food shortages and widespread extinctions of plant and animal life."

Kiaušiniai, kuriuos sudeda ganykloje besiganančios vištos

JAV yra ir tokių kiaušinių parduotuvėse. Tokie kiaušiniai turi polineprisotintų riebalų rūgščių (omega-3 ir omega-6), kurios būtinos mūsų smegenų darbui ir apsaugo nuo kraujagyslių ligų. Aišku, tokie kiaušiniai turi ir dar daug ko, ko mums reikia, bet mes net nežinome, kad tai gamtoje egzistuoja.

Vištos išleidžiamos kiekvieną antradienį ir penktadienį į naują ganyklą po karvių, išdrasko karvių bandeles ir maitinasi musių lervomis. Po vištų lieka labai nedaug žolės, todėl ganykla turi ataugti mėnesį. Penkiems tūkstančiams vištų reikia 5 hektarų ganyklos.

Slogus Dalios Grybauskaitės ir jos kompanijos vadovaujamas politinis spektaklis baigiasi

Lietuvos deleguotas eurokomisaras  Vytenis Andriukaitis solidarizuojasi su Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išreikšta parama gilesniems ryšiams tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos Ekonominės Sąjungos.

Tai ne tik taikos mūsų kaimynystėje klausimas (kuris yra ypatingai svarbus). Tai ir galimybės išgyventi lietuviams Lietuvoje klausimas. Gėda užsižaidusiems karu kitiems mūsų politikams. Imkite pavyzdį iš Vytenio Andriukaičio ir Jeano Claude'o Junckerio.

Ar migrantai yra Trojos arkliai?

Taip, jie yra. Bet ne tiems, apie kuriuos pagalvojote. Lietuvos jėgos struktūros nori prisišaukti emigrantų, kad panaudoti mūsų baimę migrantų atžvilgiu ir žymiai padidinti elektroninį sekimą Lietuvoje, panaudojant gautas žinias, kad laimėti politinę valdžią rinkimuose. Apie tai papasakojo naivuolis ministras Skvernelis (žiūrėk čia).

Nereikia mums migrantų tokia kaina.

Kas darosi su nauju Darbo kodeksu?

Yra neblogas straipsnis, lyginantis socdemų stumiamą per Seimą naujajį Darbo kodeksą su tuo, kas yra konkuruojančiose dėl darbo jėgos su mumis šalyse ir su tuo, ką turime dabar. Išvada šiame straipsnyje: Naujasis socdemų darbo kodeksas žymiai pablogina darbuotojų sąlygas, lyginant su šalimis, į kurias mes emigruojame (žiūrėk čia). 

Tai reiškia, kad mūsų stambusis kapitalas nori išspausti iš lietuvių dar truputį trumpalaikio pelno. Tam stambusis kapitalas naudoja parsidavusius niekingus šliužus socdemus su jų supuvusiu Darbo kodeksu, kad prispausti dirbančiuosius, priversti toliau arti už vienus iš žemiausių atlyginimų Europoje. Kadangi tai dar labiau paskatina emigraciją, tokia politika yra pražūtinga Tėvynės išlikimui. Stambųjį kapitalą tai nejaudina, jų pinigai greitai bus Vietname, kur dar yra daug tokių durnių, kokių daygybė buvo neseniai Lietuvoje.

Sustabdykime socdemus ir jų sėbrus konservatorius. Užtenka parsidavusiems kiaulėms karaliauti Seime ir naikinti mūsų tautą.

Kaip JAV priima pabėgėlius?

Norintys gauti prieglobstį JAV, turi pateikti prašymą, gyvendami užsienyje. Tokie prašytojai yra kruopščiai patikrinami, tik maždaug pusė iš turinčių norą prašyti prieglobsčio įleidžiami į JAV po patikrinimų [1].

Europos Sąjunga turi sukurti panašią sistemą. Pabėgėliai Libane, Jordanijoje ir Turkijoje yra, palyginus, saugūs. Galima skirti daugiau pinigų jų išlaikymui ten. Pabėgėlius reikia tikrinti ten pat, nepraleidžiant nekontroliuojamas minias per išorines Europos Sąjungos sienas.

JAV sienų kontrolę vykdo federalinė valdžia pagal vieningus visoms JAV kriterijus. Mūsų sienų saugumą pabėgėlių problemoje sprendžia daugiausia graikai, su kuriais mūsų, lietuvių, daugumos nuomonė šiuo atveju nesutampa. Mes norėtume daugiau tvarkos, negu graikai gali ir nori įsivesti. Svarbu ir, kad JAV geriau integruoja pabėgėlius į savo visuomenę, negu tai daro, pavyzdžiui, Prancūzija (apie kurią tiek daug naujienų šiuo klausimu), Belgija ar Vokietija. Mums vertėtų pasimokyti iš JAV.

1. "Unlike the refugees in Europe, those seeking resettlement in the United States must apply from abroad. They don’t arrive until formally admitted, and about half of those seeking refugee status are approved."