Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. sausio 27 d., sekmadienis

2019 m. sausio 26 d., šeštadienis

Mes spausdiname tiek pat mokslo straipsnių, kiek mažesnė Estijos valstybė, bet mūsų straipsniai žymiai atsilieka svarba mokslui

Estai mus paliko dulkėse mokslo produktyvumo atžvilgiu. (Nature 565, 416-418 (2019))

Beždžionių ir žmonių smegenų palyginimas

"Mokslininkai ieškojo neuronų aktyvumo matavimuose dviejų savybių duomenų: jie apibrėžė patikimumą kaip neuronų sinchronizacijos lygį arba arti sinchronijos, tiek neuronų aktyvacijos metu, tiek dažnai pasikartojančius panašius aktyvumo modelius, ir efektyvumą kaip daugiau neuronų veiklos modelių derinių.

Jie nustatė, kad abiejose rūšyse signalai amygdaloje buvo patikimesni nei cingulinės žievės. Bet tie, kurie yra cingulinėje žievėje, buvo efektyvesni. Abu žmonių regionai buvo ne tokie patikimi ir žymiai efektyvesni, negu beždžionėse, todėl žmonės paaukojo tam tikrą
patikimumą, kad padidintų efektyvumą.

Tai prasminga, sako šių tyrimų autorius Paz. Kuo stipresnis signalas, tuo mažiau dviprasmiškas ar klaidingas. „Jei matau tigrą, aš noriu, kad visi mano amygdalos neuronai šauktų:„ Bėk greitai! “„ Tačiau aukštesnėse rūšyse, pvz., primatuose, smegenys išsivystė lankstesnėse srityse - žievėje -, kad būtų galima labiau apsvarstyti sudėtingus atsakymus į gyvūnų aplinka, sako Paz [1]."
1.  Nature 565, 410-411 (2019)