2019 m. liepos 7 d., sekmadienis
Laisvosios rinkos institutui trūksta logikos
Laisvosios rinkos institutas bando apspjaudyti valstiečius už tai, kad tie kelia oficialius atlyginimus Lietuvoje, taip mažindami vokelių dalį ekonomikoje. Laisvosios rinkos instituto propagandistė rašo:
"Juk padidėjęs atlyginimas Lietuvoje naudą atneša tik tiems, kurie vis dar turi darbo vietą. O kaip tie, kuriems dėl dirbtinai padidinto MMA taip ir nebuvo sukurta darbo vieta?"Gerai, jei jau meluoji, tai meluok nesustodama. Bet ne, straipsnio pabaigoje prisimena:
"Trūksta Lietuvoje darbo jėgos. Ne tik kvalifikuotų, bet tiesiog gerai dirbančių žmonių trūksta ir trūks."Va čia ir yra atsakymas į tariamą problemą, keliamą straispnyje. Kai taip trūksta darbo jėgos, tai visi tiesiog gerai dirbantys žmonės greitai randa kitą ir geriau apmokamą darbą. Nėra problemos. Valstiečiai teisūs.
Audio užrašas, kurį lengva analizuoti
Efektyviausia mokytis tada, kai informaciją perdirbame, padarome ją sava, pritaikome bendro vaizdo kūrimui ar problemų sprendimui. Audio užrašų informacijos perdirbimas užimdavo daug laiko, tačiau dabar atsiranda žymus pagerinimas. Pirmieji juo pasinaudoja žurnalistai:
"Mano kolegos kongreso žurnalistai ir aš taip pat girdime apie „Otter“, kuri techniškai yra balso įrašymo programa. Tai realiu laiku transkribuoja, kas yra įrašoma, ir siunčia tiek garsą, tiek transkriptą į debesį. Tada galiu prisijungti prie savo kompiuterio, lengvai surasti citatą iš transkripto ir patraukti tiesiai į istoriją."Studentai ir mokiniai galėtų irgi žymiai pagerinti paskaitų, seminarų ir pamokų informacijos apdorojimą šiuo būdu.
2019 m. liepos 6 d., šeštadienis
Migracijos pavojus interneto laikais
"Dabar jau turime keletą Europos ir Amerikos atvejų tyrimų, kaip globalizuotoje ir internetu susietoje pasaulio migracijoje gali staiga atsirasti lavinos, kaip lengvai suvokiamos atviros migrantams durys gali sukelti dramatišką skubėjimą įvažiuoti - ir tada, kaip greitai turtingiausios ir dosniausios visuomenės gali atsitraukti nuo atvirų durų politikos vykdymo ir peršokti į populizmą."Taip bus ir su ukrainiečiais Lietuvoje. Skubėkite džiaugtis, tie, kurie šia situacija sugebate džiaugtis.
Trečdalis vyrų ir dešimtadalis moterų Lietuvoje nesulaukia pensijos
"Iš visų mirusiųjų 2018 m. 22,3 proc. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų)." Aišku, kad šiems žmonėms raginimai taupyti pensijai yra pasityčiojimas. Pensijinio amžiaus didinimas Lietuvoje irgi yra pasityčiojimas iš tokių žmonių. Neveltui Lenkija sumažino pensijinį amžių.
Ateis iš miško Greta...
Tai, aišku, paauglė Greta, kuri pirmoji iš jaunimo pradėjo penktadieniais protestuoti prie parlamento dėl to, jog pernelyg daug teršiame gamtą ir nieko rimto nedarome, kad tą teršimą sumažinti. Lietuvoje irgi aktyvesnis jaunimas šaunisi imasi tokių protestų.
" Opiausia oro kokybės problema Lietuvos miestuose yra kietosios dalelės KD10 ir KD2,5. Kaip aiškina Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosioji specialistė V. Bimbaitė, šių teršalų, kurie galima sakyti, yra ir pavojingiausi žmonių sveikatai, koncentracijos kai kuriuose miestuose, pvz. Klaipėdoje ir Vilniuje, didėja. „Taip pat didelės yra vėžį sukeliančio policiklinio aromatinio angliavandenilio (benzo(a)pireno) koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ypač Kaune, Šiauliuose“, – pabrėžia specialistė. V. Bimbaitė sako, kad šių teršalų pagrindiniai šaltiniai yra transporto ir energetikos sektoriai: „Transportas oro kokybei turi įtakos ištisus metus ir laikomas didžiausiu teršėju. Tačiau kuro deginimas gaminant šilumos energiją katilinėse, namų ūkių šildymui šaltuoju metų laiku, taip pat yra labai svarbus šaltinis, ypač tokių, labai sveikatai pavojingų teršalų kaip smulkiosios kietosios dalelės KD2,5 ir benzo(a)pirenas.“
Prasčiausia oro kokybe pasižymi didieji miestai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais, vertinant pagal kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijas, prasčiausia situacija buvo Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. „2018 m. daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų fiksuota Klaipėdos Šilutės pl. stotyje (atspindi transporto įtaką) - 61 atvejis, kai per metus leidžiama 35. Vilnius buvo antroje vietoje pagal šį rodiklį ( 37 dienas viršyta taip pat transporto įtaką atspindinčioje stotyje Žirmūnuose, kai per metus leidžiama 35). Tuo tarpu Kauno Petrašiūnų stotyje, įsikūrusioje prie intensyvaus eismo gatvės pramoniniame rajone, nustatyti 32 KD10 paros normos viršijimo atvejai, t. y. neperžengta 35 d. per metus riba“, – informuoja V. Bimbaitė."V. Bimbaitė žino. Dar gali būti didelės Europos Sąjungos baudos už normatyvų viršijimą Klaipėdoje ir Vilniuje. Bet greičiausiai masinės informacijos laikais tokio jaunimo, kaip Greta, protestai gali pasiekti politinių permainų. Tada jūsų dyzeliukai tikrai nukentės.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)