"Ekonomistai
padėjo sukelti reguliavimo panaikinimo bangą nuo 1970-ųjų iki 1990-ųjų
ir pateikė intelektualų siekį dėl mokesčių mažinimo nuo 1960-ųjų iki
1980-ųjų. Visa tai davė daug pranašumų: oro susisiekimo bendrovių
reguliavimo panaikinimas, pateikiant tik vieną pavyzdį, bilietai tapo
pigesni ir prieinamesni. Tačiau bendras augimas niekada nepakilo, kaip
kai kurie ekonomistai pažadėjo. Nelygybė plėtėsi. Darbuotojai ir
bendruomenės kovoje už uždirbto pyrago dalį vis labiau pralaimi turtingiesiems.
Ekonomistai didžiuojasi
savo vaidmeniu, nugalint dviženklę infliaciją devintojo dešimtmečio
pradžioje. Vis dėlto monetarizmo sukelti nuosmukiai padarė didžiulę
žalą. Padidėjo nedarbas, o daugelį gamybos miestelių skaudino
ekonomistai, nuvertindami valiutas, kurios niekada neatsigavo.
Ekonomistai dažnai klaidingai atmeta galimybę, kad infliacija galų gale sumažėjo,
nes sumažėjo aukštų naftos kainų ir sunkiai pakeliamų gynybos išlaidų
poveikis.
Ar tikrai ekonomistai - socialinių mokslininkų grupė -
gali taip smarkiai nukraujuoti bendruomenes? Ekonomistai tikrai yra tos
istorijos centre, tačiau jie dažnai buvo tik platesnio konservatorių
judėjimo, pasiryžusio atšaukti valstybės galią, bendrininkai. Laisvosios
rinkos ekonomistai gavo finansinę paramą iš turtingiausių verslo lyderių, kurie
aistringiau svajojo naikinti mokesčius ir reguliavimą, o ne apie aukštus
mokslinius tyrimus.
Nativizmo ir protekcionizmo amžiuje dabar vyrauja kiti pasaulio matymo būdai." [1]
Tik ne Lietuvoje. Pažiūrėk, kaip ekonomistas
Nausėda skaniai mūsų pyragą ...
.
1. From: The Economist (Vol. 432, Issue 9158.) Date: Aug. 31, 2019