Airijos rinkimai ir mes

"Airijos rinkėjai atidavė daugiau balsų kairiosioms partijoms, nei jie atiduodavo bent kada pastaraisiais dešimtmečiais, perorientuodami sunkiai keičiamą politinę sistemą pagal klasinę ir ideologinę linijas.

Ir rinkėjai pranešė elitui naujieną, kad, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po 2008-ųjų finansinio kracho, to įvykio padariniai Airijoje vis dar buvo jaučiami, todėl rinkėjai nubaudė Airijos didžiasias partijas už griežtą taupymo ir be atodairos verslui palankią politiką.

„Tai keičia Airijos politikos turinį ir formą“, - sekmadienį Dublino konferencijų centre žurnalistams sakė „Sinn Fein“ vadovė Mary Lou McDonald. '' Tai nėra trumpalaikis dalykas - tai tik ilgalaikio proceso pradžia. ''

Balsavimo rezultatai buvo preliminarūs. Galutinių rezultatų tikimasi pirmadienį arba antradienį." [1]

Priminkime, kad 2008-ųjų finansinio kracho   metu Lietuvą valdė konservatoriu ir liberalu koalicija, taip pat kovojusi  už griežtą taupymo ir be atodairos verslui palankią politiką. Jie taip pat yra išmesti iš valdžios Lietuvoje, bet galutinai nesutriuškinti ir vis dar drumsčia vandenį, trukdo valdyti Lietuva. Laikas ir mums, Lietuvos rinkėjams, atsilyginti šiai koalicijai už visas jos nuodėmes.

1. Mueller, Benjamin. "Irish Elections Put Party Tied to the Troubles on the Verge of Power." New York Times, 10 Feb. 2020, p. A10(L)

Kam ir kaip saugoti komercinę paslaptį?

"Komercinės paslapties požymiai yra trys: vertė, slaptumas ir protingos savininko pastangos apsaugoti tą informaciją. Jei tenkinamos visos trys sąlygos, konfidenciali informacija laikoma komercine paslaptimi.

Ši informacijos apsaugos rūšis svarbi ir tuo, kad ji nėra ribota laiko požiūriu, kaip, pavyzdžiui, patentas, – informacija turi komercinės paslapties statusą tol, kol tenkinami formalieji požymiai. Taigi teoriškai ji gali būti saugoma kaip komercinė paslaptis neribotai. Vertingą informaciją saugoti kaip komercinę paslaptį gali būti pigiau, lyginant su kitomis pramoninės nuosavybės rūšimis. Tai ypač svarbu startuoliams, smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Darbdavys turėtų atlikti tam tikrą inventorizavimą. Jis turėtų pasitikrinti, kokia jo verslo informacija yra vertingiausia, kokia atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Darbuotojams turi būti suprantamai paaiškinama, kokia informacija įmonėje yra komercinė paslaptis. Tam nereikia atskleisti pačios informacijos turinio, tik nurodyti, kokios informacijos negalima atskleisti. Dažnai įmonėse būna komercinių paslapčių sąrašai. Juose nurodama, kas įmonėje laikoma komercine paslaptimi.

Darbdavys turėtų imtis organizacinių, techninių ir teisinių priemonių, kad tą informaciją apsaugotų ir išlaikytų slapta. Įmonei greičiausiai nepavyks prisiteisti nuostolių atlyginimo, jeigu ceche prie staklių mėtosi slaptas brėžinys arba ant vadybininko stalo guli klientų sąrašas su per daug metų sukauptomis pastabomis ir bet kuris atsitiktinai užėjęs žmogus gali su tokia informacija susipažinti, – teismas greičiausiai nuspręs, kad savininkas pats nesaugojo informacijos. Turėtų būti sukurta informacijos apsaugos sistema. Pavyzdžiui, duomenų bazė saugoma slaptažodžiu, apribota galimybė kopijuoti tam tikrus duomenis, su tam tikrais dokumentais susipažįstama pasirašytinai ir kt. Darbdavys turi sudaryti sąlygas su informacija susipažinti tik tiems, kam to reikia pagal atliekamas pareigas ir funkcijas."

Nepaisant retorikos, Lietuvoje tyrimai ir inovacijos nėra vertinama. Todėl pinigų inovatoriams Lietuvoje dažnai trūksta. Todėl komercinės paslapties išsaugojimo pigumas yra mums svarbiausia savybė.

 

Kodėl amerikiečiai svarsto galimybę nupirkti europietiškas 5G kompanijas Švedijos „Ericsson“ ir Suomijos „Nokia“

"Prezidentas Trumpas labai aiškiai pasakė, kad jam nerimą kelia pagrindinis „Huawei“ vaidmuo kuriant 5G belaidę technologiją. Dabar jo generalinis prokuroras Billas Barras pasiūlė radikalų sprendimą: įpareigoti JAV investuoti į Europos bendroves.

Vakar JAV kalboje JAV ponas Barras pažymėjo, kad JAV nėra stiprių konkurentų „Huawei“. Vieninteliai perspektyvūs konkurentai yra Švedijos „Ericsson“ ir Suomijos „Nokia“.

„Rizikoje yra mūsų ekonominė ateitis“, - sakė p. Barras. „Rizika prarasti 5G kovą su Kinija turėtų iš esmės viršyti kitus sumetimus“.

Taigi jis turi idėją: „Kai kurie siūlo, kad šias problemas galėtų išspręsti Jungtinės Valstijos, suderindamos savo veiklą su „Nokia “ir (arba) „Ericsson “per Amerikos valstybės kontrolinį akcijų paketą tiesiogiai arba per privačių Amerikos ir giminingų kompanijų konsorciumą. Padėję mūsų didelę rinką ir mūsų finansinius raumenis vienos ar abiejų šių firmų naudai, padarytų jas rimtesniomis konkurentėmi ir pašalintų susirūpinimą dėl jų išliekamosios galios“, - priduria p. Barras. „Mes ir artimiausi sąjungininkai tikrai turime aktyviai svarstyti šį požiūrį“."

Sunkumai, laukiantys Lietuvos medikų, su koronavirusu

"Penktadienį pranešime leidinyje JAMA, autoriai teigė, kad jų duomenys rodo, kad jų atveju koronavirusas greitai pasklido tarp žmonių. Iš dalies dėl to, kad kai kurie pacientai, pavyzdžiui,  paguldyti į chirurgijos skyrių, nes jų simptomai suklaidino gydytojus, įtariant kitas ligas ir nesiimant atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią virusui plisti, kol dar nebuvo per vėlu.

Maždaug 10 procentų pacientų iš pradžių neturėjo įprastų simptomų, kosulio ir karščiavimo, o pirmiausia iš pradžių viduriavo ir juos pykino. Kiti nedažni simptomai buvo galvos skausmas, galvos svaigimas ir pilvo skausmas.

Kita susirūpinimo priežastis buvo tai, kad kai kurie pacientai, kurie iš pradžių atrodė nesunkiai ar vidutiniškai sergantys, paskui kelias dienas ar net savaitę pasijuto blogiau. Vidutinis laikas nuo pirmųjų simptomų iki dusulio atsiradimo buvo penkios dienos; iki kreipimosi į ligoninę, septynias dienos; ir aštuonios paros iki sunkaus kvėpavimo sutrikimo. Ekspertai sako, kad modeliai reiškia, kad pacientai turi būti atidžiai stebimi, ir nėra saugu manyti, kad tas, kuriam atrodo, kad jam gerai sekasi anksti, yra sveikstantis.

Liga paveikia plaučius, širdį, kepenis, inkstus ir sistemas, kontroliuojančias kraujo krešėjimą.Uždegiminis atsakas yra sunkios virusinės ligos požymis. Pastaraisiais metais tapo akivaizdu, kad padidėjęs uždegimas dėl tokių ligų, kaip gripas, gali išlikti maždaug mėnesį po ūminės ligos pabaigos ir gali padidinti vyresnio amžiaus žmonių širdies priepuolių ir insultų rizika."

Yra Europos Sąjungoje rimtų politikų

"Prancūzijos prezidentas E. Macronas sakė, kad branduolinių ginklų apribojimo, vadinamoji „Naujojo starto“, sutartis turėtų būti atnaujinta, todėl europiečiai Vašingtone turėtų už ją kovoti. Priešingu atveju Europa susidurtų su griūvančios saugumo architektūros padariniais. „Mes turime apibrėžti Europos saugumo interesus“, - sakė jis. Pasitikėjimas Maskva turėtų būti palaipsniui atkuriamas, siekiant pagerinti kolektyvinį saugumą. „Europa turi atlikti istorinį vaidmenį“, - sakė E. Macronas."

Taip kad Landsbergiai jų žygius Rusijos klausimu daro prieš vėją. Rezultatą nesunku atspėti.

Patartina išlaikyti mažiausiai nuo vieno iki dviejų metrų atstumą, jei kas nors kosėja, čiaudėja ar kitaip „įtariamas“

"Koronavirusas yra ypač pavojingas žmonėms, kurie iki užsikrėtimo juo jau sunkiai serga. Maždaug 17 procentų užsikrėtusiųjų sunkiai suserga, aštuoniems procentams reikia dirbtinio kvėpavimo aparato. Tačiau 
daugeliu atvejų virusas sukelia tik silpnesnius simptomus arba jų visai nėra.

Kodėl įtariami atvejai turi likti atskirti arba karantine, net jei testas neigiamas?

Šiuo metu turimais tyrimais nustatomi genetinės medžiagos gabalėliai iš koronaviruso tepinėlių ar kvėpavimo takų skysčių. Įtariamais atvejais, kai nėra simptomų, virusų skaičius šiam aptikimui vis dar gali būti per mažas. Šie asmenys nors namuose turi būti izoliuoti arba karantine, kol praeis dviejų savaičių inkubacijos laikotarpis ir nebus aptikta jokia liga.

Roberto Kocho institutas (RKI) Vokietijoje rekomenduoja mažiausiai nuo vieno iki dviejų metrų atstumą, jei kas nors kosėja, čiaudėja ar kitaip „įtariamas“. „Tačiau atsižvelgiant į gripą, šios priemonės patartinos visur ir bet kada“, - rašoma RKI tinklalapyje. Taip pat patariama laikyti rankas toliau nuo veido. Tai užkerta kelią virusams, kurie buvo paimti ant durų rankenėlių ar kitų paviršių, patekti į jūsų akis, nosį ar burną. Tai yra pagrindiniai tokio tipo virusų patekimo į žmogaus organizmą taškai."

Lietuviška mediana

"Ekonomistas Vaidas Navickas DELFI tikina manantis, kad skaičiuojant atlyginimus Lietuvoje reikėtų vadovautis ne tik vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), tačiau atlyginimų mediana. Ji, pasak ekonomisto, Lietuvoje šiandien siekia tik 655,7 Eur į rankas, o tai reiškia, kad net pusė Lietuvos gyventojų kas mėnesį uždirba mažiau nei ši suma."

Esant Lietuvoje europietiškoms maisto kainoms, toks uždarbis reiškia, kad dauguma lietuvių Lietuvoje badauja. Nenuostabu, kad daugelis mūsų yra tokie pikti. Kaip tie verslininkai ir Eligijus Masiulis mūsų nebijo?