Kas svarbiausia iš to, ką žinome apie koronavirusą

Jau darosi aišku, kad koronavirusas atakuoja smegenis (ryškiausias simptomas - žmonės praranda uoslę ir skonio pojūtį), kraujagysles, žarnyną, širdį, inkstus, plaučius ir kitus organus. Net jei persirgsite lengvai, gali likti problemų visam likusiam gyvenimui.

Kadangi medikai yra Covid-19 nulemtos mirties rizikos grupė, reiškia, kad šios ligos sunkumas žymiai priklauso nuo gaunamos koronaviruso dozės, nes medikai praleidžia daug laiko arti ligonių. Tai reiškia, kad kiekvienas veiksmas, kurį jūs darote, bandydami apsisaugoti nuo šio viruso, sumažina jūsų gaunamą viruso dozę ir pagerina jūsų šansus lengviau išsisukti nuo šios ligos.

Olandai augina daržoves, o mes - grūdus

"„Kiti sektoriai, skirstant paramos lėšas, nustumiami į šoną, nors galėtų augti, - tai daržininkai, šiltnamių savininkai, sodininkai. Jų kuriame vertė didesnė nei grūdų sektoriaus, kurį, nors ir kiek modernizuojant, galime gauti tik iki 2500 eurų iš hektaro ir panašių rodiklių kaip Nyderlanduose nepasieksime. Olandai augina daržoves ir iš hektaro kuria 10-40 tūkst. eurų pridėtinę vertę“, – kur užstrigome aiškina Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, ir pateikia dar vieną skaičių. ES 43 proc. ūkininkų užsiima perdirbimu, pas mus šis skaičius nesiekia net 5 proc. Dėl to esame priklausomi nuo perdirbėjų ir pardavėjų. Trumpųjų grandinių, kai ūkininkai produkciją tiekia tiesiai vartotojams, beveik nėra. Kooperacija taip pat susiduria su sunkumais, nes kooperatyvai, parduodantys pieną perdirbėjams kartai gauna mažiau nei eilinis ūkininkas. 

Gintautas Migonis, buvęs „Malsenos“ generalinis direktorius, savo kapitalą investavęs į stambų mėsinių galvijų ūkį, sako, kad šiandien iš grūdų gauname kelis tūkstančius eurų iš hektaro, mėsinėj gyvulininkystėj dabar gauname kiek virš tūkstančio eurų iš hektaro.

„Spaudoje apie žemės ūkį dažnai kalbama neigiamai įr mums dabar sunku vystytis, nes sustojo finansavimas. Ūkininkai džiaugiasi, jei gauna kreditus už 8 proc. metinių palūkanų, tačiau tai toks palūkanų dydis, kuris duodamas mirštančioms įmonėms. Apie ilgalaikį vystymąsi kalbėti sunku“, – dėsto G. Migonis."

Kodėl olandai gauna net iki 40 kartų daugiau eurų iš hektaro, negu mes?

"Kiekvienas vyresnis nei 22 metų amžiaus darbuotojas gauna bent minimalų atlyginimą Olandijoje, kuris 2019 m. siekia 1615,80 eurų per mėnesį. Po Liuksemburgo tai didžiausias minimalus užmokestis Europoje. Bet didžioji dalis į Olandiją išvykusių darbuotojų uždirba dar daugiau."

Geriau apmokami darbuotojai neturi tiek daug streso, kaip skurstantys Lietuvoje. Todėl geriau apmokami darbuotojai turi psichologinę galimybę kelti kvalifikaciją. Todėl galima lengvai diegti sudėtingesnes [1] ir naujas technologijas, kurios mūsų laikais sparčiai vystosi. O ir pasamdyti gerus žmones su tokiais atlyginimais problemų nėra. Tuo tarpu traktoriai, sėjamosios, trąšos, pesticidai ir kombainai įgalina mus auginti grūdus su minimalia darbo jėga hektarui. Tai, kad mūsų laukai virsta į dykumas, yra ne mūsų problema. Jie mums atiteko pusvelčiui.

1. "Jūs, tinginiai, žmonių išnaudotojai, jūs nuomojat žemę iš vargšelių už centus, jūs nenorit investuoti į laistymo sistemas, kurios juokingai pigios, palyginus su jūsų džipais... Visa Olandija laisto kas dieną, pila chemijas ir laimingi ima derliu, o jūs, tinginiai ir pinigų mylėtojai, nenorite nieko investuoti tik iš ES ir Lietuvos maldauti..."

Dėl daugiau nei dviejų dešimčių mirčių Londono autobusų vairuotojai bijo koronaviruso pavojaus.

"Nuo koronaviruso protrūkio mirė mažiausiai 28 Londono autobusų vairuotojai. Ir nors buvo imtasi naujų priemonių jiems apsaugoti, kai kurie nerimauja, kad tų priemonių yra per mažai, padaryta per vėlai.

Autobusai reikalingi būtiniems darbuotojams judėti - nors dažnai tuo pačiu metu jie gabena tik kelis keleivius - ir jų vairuotojai nuo protrūkio praleido savaites, keliaudami įprastais maršrutais.

Praėjusią savaitę visame mieste buvo pradėtos taikyti naujos apsaugos priemonės, reikalaujančios keleiviams įlipti ir išlipti iš autobusų per vidurines ar užpakalines duris ir sėdėti tuose skyriuose, kurie yra atokiau nuo vairuotojų. Keleiviams kol kas nereikia mokėti už bilietus, kad išvengtų artumo prie vairuotojų.

Tačiau autobusų vairuotojams atstovaujančios profsąjungos, taip pat ir koronaviruso aukų šeimos sako, kad priemonės nėra pakankamai geros.

Nesusivienijusi Sąjunga, atstovaujanti autobusų vairuotojams ir kai kuriems kitiems Londono transporto darbuotojams, neseniai paskelbė pareiškimą, kuriame reikalaujama nuveikti daugiau, ragindama miestą padėti visiems vairuotojams pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, dezinfekcinėmis šluostėmis, kaukėmis ir pirštinėmis, ir paragino miestą kaukes padaryti privalomas žmonėms, naudojantiems viešąjį transportą."

How to prepare chicken?

"At 158 degrees, but not lower, bacteria inside the chickens’ cores was reduced to safe levels, and when cut open its flesh appeared dull and fibrous, not glossy like raw chicken. But meat began changing from pink to white far below this threshold, and most color change occurred below 131 degrees Fahrenheit. Sometimes, the chicken’s core would be safely cooked, but unsafe levels of bacteria still lingered on surfaces that hadn’t touched the grill plate.

Many people think chicken is safe before it is, Dr. Langsrud said. Her advice?

You can check the core for fading pinkness, dulling glossiness and more apparent fibers, all signs of degrading proteins and cooking meat. But those alone won’t bring you safety.

You’re really better off buying a thermometer. Ask a salesperson how it works and where to measure temperature, said Bruno Goussault, a scientist and chef specializing in precise-temperature cooking at the Culinary Research and Education Academy in Paris and Washington, D.C. Dr. Goussault was not involved in the study.

Use it to “follow the temperature,” he said, by measuring often. Temperature still increases in the meat’s core after it is removed from a heat source. Depending on thickness, a chicken breast’s core temperature, for example, may increase 41 degrees Fahrenheit in the 10 minutes after it is removed from heat."

Kaip sunaikinti pavojingas bakterijas vištienos ruošimo metu?

Geriausia naudoti termometrą. 

"70 ° C temperatūroje, bet ne žemesnėje temperatūroje, viščiukų mėsos viduje esančios bakterijos buvo sunaikintos iki saugaus lygio, o prapjovus mėsą, jos minkštimas pasirodė blankus ir pluoštinis, o ne blizgus, kaip žalios vištienos. Tačiau mėsa nuo rožinės iki baltos pradėjo keistis žemiau šio temperatūros slenksčio. Kartais vištienos centras buvo saugiai iškeptas, tačiau ant paviršių, kurie nelietė grotelių plokštės, vis tiek išliko nesaugių bakterijų.

Galite patikrinti, ar mėsa išblukus, išnykęs rausvumas, neryškus blizgesys ir labiau matomos skaidulos, - visi baltymų skaidymo ir mėsos virimo požymiai. Bet vien tik jie jums neužtikrins saugumo.

Jums tikrai geriau nusipirkti termometrą. Paklauskite pardavėjo, kaip jis veikia ir kur matuoti temperatūrą, - sakė Bruno Goussault, mokslininkas ir virėjas, kurio specializacija yra maisto ruošimas tikslios temperatūros kulinarijos tyrimų ir švietimo akademijoje Paryžiuje ir Vašingtone D.C.

Naudokite jį „temperatūros sekimui“, sakė jis, dažnai matuodami. Pašalinus mėsą nuo šilumos šaltinio, mėsos viduje temperatūra vis dar didėja. Pvz., atsižvelgiant į storį, vištienos krūtinėlės temperatūra per 10 minučių, nuėmus nuo karščio šaltinio, gali pakilti iki 5 ° C."

Ką darome? Auginam lašinius, kariaudami su rusais...

Tikrai, svarbiausi karo su rusais organizatoriai - karo ministras ir užsienio reikalų ministras yra žmonės apkūnūs. Beviltiškas reikalas, iki Maskvos pėsti nenueitų, važiuoti pavojinga, nes visur raketos, o be jų į ten tikrai niekas neis, nėra durnių.

Nejaugi Lietuvai nereikia lietuviškų verslų, tokių, kaip amerikietiškoji Amazon? Nejaugi visur sodinsime tik negabius gimines, kurie versis skudurų prekyba, o gabų jaunimą vysime iš Lietuvos, baidydami caro laikų rekrūtų tarnyba? Pribuskime. 21 amžius. Dabar ir kariuomenė kitokia, negu turime Lietuvoje, ir verslai kitokie.

Ką šiandien daro Lietuvos kaimas?

“Gintautas Migonis, buvęs „Malsenos“ generalinis direktorius, o dabar stambaus mėsinių galvijų ūkio savininkas, aiškina kaip sukuriama vertė jo paties ūkyje. Viename hektare laikoma viena karvė, kuri per metus atsiveda vieną veršelį. Šis parduodamas už tūkstantį eurų. Panaudojus technologijas ir pradėjus auginti kokybiškesnę žolę, viename hektare būtų galima užauginti du galvijus ir padvigubinti pajamas. Tam reikia žinių ir supratimo, kaip tai daryti. Tuo pačiu viename hektare būtų galima gauti 2-3 veršelius. „Kol kas tokia veikla kaip mūsų, daugeliui ne verslas, o tiesiog veikla, leidžianti gauti išmokas ir viename hektare auginama tik tiek karvių, kiek reikia gauti didžiausią galimą paramą. Tačiau tai neteisingas kelias. Parama turi būti ne pagrindinė varomoji, o tik palaikomoji jėga“, – pripažįsta G. Migonis.

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, įvardina kelis perspektyviausius sektorius. Pavyzdžiui, daržininkystė, sodininkystė, šiltnamiai. Turime daug produktų, kuriuos importuojame ir kuriuos galėtume užsiauginti Lietuvoje.

Lietuvos ūkininkai mokesčiu nemoka -tik žemę alina.  Pažiūrėkit, kaip šiandien didieji ūkininkai pila chemija kas savaitę į žeme, naikina dirvožemį ir gyvūniją, ir augina tik tris kultūras - kviečius, rapsą, ir kartais kvietrugius.”