Konservatorių ir liberalų vyriausybė trečiadienį nepritarė 200 eurų dydžio vadinamosios 13-osios pensijos skyrimui.

"ELTA primena, kad ankstesnis, valstiečių kontroliuojamas, Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos. Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo stambaus verslo nupirkti ekonomistai ir stambaus verslo nupirkta konservatorių ir liberalų kontroliuojama tuometė opozicija."

Ką jūs, ponai? Jei badmiriaujantis Lietuvos pensininkas geresnio maisto Maximoje nusipirks, argi tai vartojimas? Va brangūs automobiliai, įžūliai stovintys Vilniaus centre - va čia tikras vartojimas. Mažinsim mokesčius turtuoliams, gyvensim ir žvengsim, ar ne?

Konservatorių ir liberalų rinkėjams pasakykime tiesiai - jus apgavo. Lietuvos ūkis vėl krenta į bedarbystės liūną. Jau dabar blogai, bus dar blogiau. Tuo kenkimas Lietuvai nesibaigia. Ir jūs su laiku būsite pensininkais. Lietuvoje įvedama nežmoniška tvarka atsisuka prieš jus dabar, atsisuks prieš jus ir jūsų senatvės laikais.

Sakai, bedarbystė didėja ne dėl blogo valdymo, bet dėl pandemijos ir dėl to paskelbto karantino. Tai vyksta visur. Bet Lietuvoje bedarbystė - didžiausia Europoje. Čia jau kyla klausimas, apie mūsų valdymo kokybę. Rėkti, kad rusai puola, ir lupti žmonių kailį jūs mokate. Valdyti šalį - ne.

Koks turi būti šiuolaikinis universitetas?

"Gal mums jo pavyzdžiu taps skaitmeninis universitetas, kuri turi būti veikiantis Hesene, Vokietijoje, jau 2022 m.  

Klasikinę paskaitų logiką reikia pakeisti individualizuotu požiūriu, kuris yra individualiai pritaikytas besimokančiajam, visada orientuotas į problemų sprendimą ir todėl nebesuteikia klasikinio mokymosi paskaitų salėse ir seminarų salėse. 

Be skaitmeniniu būdu perduodamo turinio, prie kurio studentai gali naudotis nepriklausomai nuo laiko ir vietos, visada turėtų būti vadinamieji iššūkiai, t. y tikrove pagrįstos užduotys, kurias reikia išspręsti, atliekant grupinį darbą.

 Tam šis rytojaus universitetas nori sukurti mokymosi vietas, kur studentai galėtų fiziškai susitikti. Universiteto steigėjai nori pritraukti lyderius iš viso pasaulio, kaip mentorius, pavyzdžiui, iš „Google“, „Apple“ ir „Tesla“. Naujasis universitetas pirmiausia kurs ir siūlys produktų kūrimo, IT, dizaino ir rinkodaros kursus. Vykdant su praktika susijusias užduotis, turi būti sprendžiami tvarumo klausimai, kaip teigia Funke: pavyzdžiui, kaip mityba gali atrodyti 2050 m. arba kaip galima išsaugoti biologinę įvairovę." 

Reikalavimas, kad studentai galėtų fiziškai susitikti ir turėtų gerus mentorius yra svarbus motyvacijai tokių studijų metu išsaugoti. Tai padeda spręsti vieną sunkiausių skaitmeninių studijų problemų, nes daugelis palieka tokias studijas nebaigtas. Įdomu, kada Lietuvos miestuose pradėsime kurti tokias studijų galimybes?

 

Kai imame emigrantų vaikus šauktiniais, pageidaujame, kad jie mokėtų lietuviškai

Bet kai reikia sumokėti už tą lietuvių kalbos mokymą, tai ką jūs, Lietuva čia ne prie ko...

"Paklausta apie visiškai lietuviškų mokyklų Italijoje nemokamą veiklą A. Orlova neslėpė, kad idealiu atveju jų veiklą turėtų finansuoti institucijos Lietuvoje.

„Tai nėra papildomas laisvalaikio leidimo būdas. Tai yra ikimokyklinis ir mokyklinis švietimas, kuris idealiu atveju turėtų būti nemokamas kaip ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, aš mokiausi lietuvių kalbos nemokamai, tai kodėl mano vaikas turėtų mokėti?

Bet tai nereiškia, kad mokytojų darbas neturėtų būti apmokamas. Mūsų manymu, tai turėtų rūpėti Lietuvai ir ji turėtų suteikti finansavimą mokytojų darbui bei socialinėms garantijoms. Tačiau, kol teisinė bazė nėra sutvarkyta, tol mokyklos verčiasi taip, kaip gali, savanoriauja arba ima mokesčius (iš tėvų)“, – sakė ji."

Kodėl taip? Mes Lietuvoje pripratome, kad visi viską mums darytų beveik nemokamai. Taip ir su tais šauktiniais iš užsienio išeina. Ruoškit juos mums nemokamai. Juk Lietuvoje vis dar vergovė.

Kartojasi pirmo konservatorių-liberalų krizinio valdymo rezultatai - masinis nedarbas Lietuvoje ir masinė migracija, kaip to nedarbo rezultatas

 "Indrė Genytė-Pikčienė, ekonomistė, teigė, kad nors Lietuvos ekonomika pandemiją 2020-aisiais atlaikė neblogai, nedarbo augimas Lietuvoje per metus buvo vienas sparčiausių Europoje. „Tai rodo, kad dėjome nepakankamai pastangų, kad išlaikytume darbo vietas, kai tuo tarpu didžiosios Europos Vakarų valstybės darbo vietų išlaikymą pasirinko, kaip pamatinį atspirties tašką, ir tai buvo jų kertinis tikslas“, – aiškino ekonomistė. 

Paprašyta paprognozuoti, ar nedarbas ir toliau didės, ji teigė, kad nedarbo augimo mums išvengti nepavyks. „Viskas priklausys nuo to, kiek apskritai truks karantinas. Pirmasis pusmetis, bendrai, bus sudėtingas ir tai, kad karantinas pasibaigs sausio gale, tikimybė nedidelė, nes vakcinavimo procesai tik įsibėgėja. Tad pirmąjį pusmetį verslas dar neturi galimybių grįžti į normalų ritmą ir, atitinkamai, gauti pajamų iš savo veiklos tiek, kad galėtų įdarbinti žmones ir grįžti į normalų gyvenimą, todėl nedarbo lygis ir toliau auga."

Konservatorių-liberalų valdantieji naudojasi kiekviena krize, kad toliau naikinti lietuvių tautą. Keista, kad neturime kolektyvinio savisaugos jausmo ir vis renkame juos į valdžią kiekvienos krizės metu.

Baltarusijos programuotojai dirbti Lietuvoje nenori

"Pastaruoju metu Lietuvoje kilo ne viena diskusija, kaip į Lietuvą atvilioti daugiau pridėtinės vertės kuriančių baltarusių bendrovių, pavyzdžiui, veikiančių informacinių technologijų srityje. Dėl tokių įmonių pritraukimo aktyviai konkuruoja ir kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir Ukraina. Vis dėlto, analizė rodo, kad kol kas tarp baltarusių valdomų įmonių dominuoja prekybos, paslaugų ir transporto bendrovės. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas mano, kad aktyvesnis baltarusių domėjimasis sąskaitomis ir nekilnojamuoju turtu kol kas greičiausiai atspindi jų svarstymus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau naujai registruojamų įmonių skaičius, palyginti su 2019 m., netgi krito. Pavyzdžiui, 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 73 naujos baltarusių kapitalo įmonės, 2020 m. – 49. Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia 320 baltarusių įmonių. Tarp Baltarusijos kapitalo įmonių didžiąją dalį sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės (181 įmonė, 57 proc.), penktadalis įmonių (58 arba 18 proc.) veikia paslaugų srityje, beveik kas aštunta priklauso transporto sektoriui (43 arba 13 proc.). Dar 21 įmonė vykdo statybas (7 proc.), o kitose srityse veikia po 1-5 įmones."

Pasirodo, kad norint pritraukti talentus, landsbergiškų pliurpalų ir politikavimo neužtenka. O mes jau galvojome, kad esame pasaulio bamba...

 

Pirmieji duomenys, atsakantys į klausimą, kam padeda defibriliatorius

 "Kaip rašo Schmidtas ir jo kolegos, per dvejus su puse metų mirė maždaug 15 procentų defibriliatoriumi gydytų asmenų - maždaug trisdešimt procentų mažiau, nei kontrolinėje grupėje. Išgyvenimo pranašumo priežastis buvo ta, kad elektros šoko prietaisas 100 pacientų sustabdė sunkią širdies fibriliaciją ir taip, tikriausiai, išvengė staigios širdies mirties. Kaip parodė tolesni tyrimai, išgelbėtieji buvo beveik tik žmonės, kurių naktinis kvėpavimas buvo lėtas. Ir atvirkščiai, kuo greičiau padidėjo naktinis kvėpavimo dažnis, tuo mažiau naudingas buvo automatinis šoko siųstuvas. Kritinė riba buvo 18 įkvėpimų per minutę: jei kvėpavimo dažnis buvo mažesnis, defibriliatorius mirtingumą sumažino maždaug 50 procentų, todėl buvo labai efektyvus; tačiau jei jis buvo didesnis, procedūra neparodė terapinio poveikio. Šiuo atveju ypač svarbi tinkama vaistų terapija. Tai vienintelis būdas sumažinti nukentėjusiųjų mirtingumą."

Programinės įrangos kompanija "Microsoft" užmezgė aljansą su automobilių gamintoju "General Motors" (GM) visais autonominio vairavimo aspektais.

 ""Microsoft" investuoja 2 milijardus dolerių į GM priklausančią kompaniją "Cruise", kuriančią savaeigius automobilius. "Cruise" vertinama 30 milijardų dolerių, palyginti su 19 milijardų dolerių per paskutinį finansavimo etapą 2019 m. Aukštas įvertinimas taip pat stebina tiek, kiek pastaruoju metu jaučiamas šioks toks blaivumas dėl autonominio vairavimo. Manoma, kad šios technologijos ateitis vis dar yra perspektyvi, tačiau jos naudojimas plačiu mastu pasirodė esąs didžiulis iššūkis. „Cruise“ tikslas - iki 2019 m. San Franciske valdyti robotinių taksi parką. To neatsitiko iki šios dienos, net jei yra atitinkamų testų. Žinia apie naują investiciją padidino GM akcijų kainą daugiau nei 8 proc."