Why do Germany and we care so much about that ship stuck in the Suez Canal?

 "Mr. Yang, the exporter, said the cost to ship a 40-foot container box from China to Hamburg, Germany, was around $2,000 before the pandemic hit. It has more than tripled to over $7,400 in recent months. The price for sending the container via rail is around $8,100 now, he said. He predicted that rail freight rates might go up if more buyers divert from sea shipments.

"We expect Europe's manufacturing, auto and auto suppliers to be most affected because they operate 'just-in-time' supply chains," said Daniel Harlid, a vice president at Moody's. "This means they do not stockpile parts and only have enough on hand for a short period."" [1]

1. Ships Turn to Longer Routes As Jam at Suez Canal Drags On
Jones, Rory; Paris, Costas; Wen, Philip. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]27 Mar 2021: A.1.

Are you telling, Juozai, that the ship got stuck in the sand in Egypt?

 Remember, a real Lithuanian will never get on a ship. Not to drown sometimes. Our tool is ploughshare. We’ve all been here recently from the ploughshare. We are not interested in that ship. 

 Let's think though. The Chinese sell all kinds of goods to the Americans. The Germans sell cars and all kinds of precise machinery to the Chinese to produce those goods. For the Chinese money received, the Germans buy the most important part of Lithuanian exports.  

Now that ship in Egypt is blocking the Suez Canal and all goods are stopping between Germany and China. It means that Lithuanian exports to Germany are coming to an end. Oh Juozai, let's run to buy salt and toilet paper. We are waiting here to put it mildly, a crisis. What a strange thing, Juozai, the ship in the sand ...

Tai sakai, Juozai, kad laivas Egipte įstrigo į smėlį?

Atsimink, tikras lietuvis į laivą niekada nelips. Kad nenuskęstų kartais. Mūsų įrankis - žagrė. Mes čia visi neseniai nuo žagrės. Tai mums tas laivas neįdomu.

Bet pagalvokim. Kinai amerikonams parduoda visokias prekes. Vokiečiai kinams parduoda automobilius ir visokią tikslią techniką tas prekes gaminti. Už gautus kinų pinigus vokiečiai superka Lietuvos eksporto svarbiausią dalį. 

Dabar tas laivas Egipte užkimšo Sueco kanalą ir visos prekės tarp Vokietijos ir Kinijos stoja. Reiškia, ir Lietuvos eksportas į Vokietiją stoja. Oi Juozai, bėgam pirkti druskos ir tualetinio popieriaus. Mūsų čia laukia ...izė, švelniau pasakius, krizė.  Va Tau, Juozai, ir laivas smėlyje...

Neveltui jums, asilai, mama sakė mokytis: universiteto diplomas tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu numatomus gyvenimo trukmės skirtumus

„25-erių metų amerikietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gali tikėtis gyventi dešimtmečiu ilgiau, nei amžininkas, metęs vidurinę mokyklą. Nors tyrinėtojai jau seniai žino, kad turtingieji gyvena ilgiau, nei vargšai, šis išsilavinimo poveikis nėra pakankamai pagrįstas dokumentais - tai ypač pastebima turtingose ​​šalyse. Ir kadangi vidutinis amerikiečių numatomas gyvenimo laikotarpis pastaraisiais metais buvo nedidelis ir, stebėtinai, 2015–2017 m. netgi sumažėjo, trečdalio su bakalauru laipsniu gyvenimas ir toliau ilgėjo. 

Šis gyvenimo trukmės skirtumas auga, skelbiama leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Naudodamiesi beveik 50 milijonų mirties liudijimų, pateiktų 1990–2018 m., duomenimis, Anne Case ir Angus Deaton iš Prinstono universiteto analizavo tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumus pagal lytį, rasę, tautybę ir išsilavinimą. 

Jie nustatė, kad turintiems bakalauro laipsnį ir be jo gyvenimo trukmė pradėjo skirtis 1990-aisiais ir 2000-aisiais. 2010 m. šis atotrūkis dar labiau išaugo, nes laipsnių turėtojų gyvenimo trukmė ir toliau ilgėjo, tuo tarpu kitų amerikiečių gyvenimo trukmė trumpėjo. 

 Didėjant švietimo trūkumo sukelto mirtingumo spragoms, mažėja ir rasinės spragos. 1990 m. baltas 25-erių metų žmogus, neturintis diplomo, vis tiek galėjo tikėtis, kad pergyvens panašaus amžiaus juodaodį, pabaigusį koledžą. Tačiau šiandien gerai išsilavinę baltieji ir juodaodžiai amerikiečiai per gyvenimo trukmę priartėjo vienas prie kito ir atitolo nuo blogai išsilavinusių savo rasės žmonių. Autoriai mano, kad per pastaruosius 30 metų, kai rasių gyvenimo trukmės skirtumai sumažėjo 70 proc., švietimo skirtumai išaugo daugiau, nei dvigubai. 

Koks yra ryšys tarp mokyklos ir ilgaamžiškumo? Kai kurie teigia, kad geriau išsilavinę žmonės kuria sveikesnį gyvenimo būdą: kiekvieni papildomi studijų metai sumažina tikimybę būti rūkančiu ir turėti antsvorio. Geriau išsilavinę uždirba daugiau, o tai savo ruožtu siejama su geresne sveikata. M. Case ir p. Deaton teigia, kad pokyčiai darbo rinkose, įskaitant automatizacijos augimą ir padidėjusią aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausą, kartu su didėjančiomis darbdavio teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, slopino gerai apmokamų darbo vietų pasiūlą tiems, kurie neturi universiteto baigimo laipsnio. Tai gali prisidėti prie didesnio alkoholio ir narkotikų vartojimo, savižudybių ir kt. 

 Nemažai padaryta išvadų, pastaruoju metu sumažėjus JAV gyvenimo trukmei. Penkis dešimtmečius stabiliai lipant, vidutinė numatoma gyvenimo trukmė maždaug 2010 m. pasiekė plokščiakalnį. Ji sumažėjo nuo 2015 iki 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu baltosios kolegijos absolvento gyvenimo trukmė pailgėjo trimis mėnesiais. (Vidutinis numatomas gyvenimo laikotarpis šiek tiek atsigavo 2018 m.) Autoriai mano, kad švietimo skirtumo įtaka mirtingumui padidės po kovido-19 pandemijos. Norint, kad Amerikos gyvenimo trukmė vėl pradėtų kilti, reikės patobulinimų visose socialinėse grupėse, ne tik tarp nedaugelio privilegijuotų.“ [1]

Kyšininkai Kubilius ir Steponavičius (atsimenate tokį?), įvedę Lietuvoje brangų universitetinį išsilavinimą, tiesiog žudo Lietuvos provincijos gyventojus. Teisti šiuos kyšininkus, parsidavusius bankams, reikia.

 

1. "Educated Americans live longer, as others die younger; Daily chart." The Economist, 17 Mar. 2021, p. NA.

There is a good reason your mother told you to study: A university degree becomes a major factor in predicting life expectancy difference

 “A 25-YEAR-OLD American with a university degree can expect to live a decade longer than a contemporary who dropped out of high school. Although researchers have long known that the rich live longer than the poor, this education gap is less well documented--and is especially marked in rich countries. And whereas the average American's expected span has been flat in recent years--and, strikingly, even fell between 2015 and 2017--that of the one-third with a bachelor's degree has continued to lengthen.

 

This disparity in life expectancy is growing, according to published in the Proceedings of the National Academy of Sciences. Using data from nearly 50m death certificates filed between 1990 and 2018, Anne Case and Angus Deaton of Princeton University analysed differences in life expectancy by sex, race, ethnicity and education. They found that the lifespans of those with and without a bachelor's degree started to diverge in the 1990s and 2000s. This gap grew even wider in the 2010s as the life expectancy of degree-holders continued to rise while that of other Americans got shorter.

 

As educational gaps in mortality have widened, racial gaps have narrowed. In 1990 a white 25-year-old without a degree could still expect to outlive a similarly aged black college graduate. Today, however, well-educated white and black Americans have moved closer to one another in life expectancy, and pulled away from poorly educated people of their own races. The authors estimate that over the past 30 years, as racial disparities in life expectancy have shrunk by 70%, educational disparities have more than doubled.

 

What is the link between schooling and longevity? Some argue that better-educated people develop healthier lifestyles: each additional year of study reduces the chances of being a smoker and of being overweight. The better-educated earn more, which in turn is associated with greater health. Ms Case and Mr Deaton argue that changes in labour markets, including the rise of automation and increased demand for highly-educated workers, coupled with the rising costs of employer-provided health care, have depressed the supply of well-paid jobs for those without a degree. This may be contributing to higher rates of alcohol and drug use, suicide and other.

 

Much has been made of the recent fall in America's life expectancy. After climbing steadily for five decades, the average expected lifespan reached a plateau in about 2010. It dipped from 2015 to 2017; in the same period, the lifespan of a white college graduate increased by three months. (The average expected lifespan recovered slightly in 2018.) The authors reckon that the educational divide in mortality will widen in the wake of the covid-19 pandemic. For America's overall life expectancy to start climbing again, improvements will be needed across all social groups, not just among the privileged few.“  [1]

 Kyšininkai Kubilius ir Steponavičius (atsimenate tokį?), įvedę Lietuvoje brangų universitetinį išsilavinimą, tiesiog žudo Lietuvos provincijos gyventojus. Teisti šiuos kyšininkus, parsidavusius bankams, reikia.

 

1. "Educated Americans live longer, as others die younger; Daily chart." The Economist, 17 Mar. 2021, p. NA.

Nustokite svajoti ir eikite dirbti: jaunimas yra priverstas gauti niūrią investicijų grąžą

 "Gimę klestėjimo laikotarpiu žmonijos istorijoje, šių dienų jaunuoliai nori daug ko tikėtis. Tačiau jie taip pat turi daug ko bijoti. Be paveldėtos klimato krizės, jaunuoliai turės patirti ekonomines pandemijos pasekmes. Z kartai, gimusiems po 1997 m., tai gali reikšti didesnį nedarbo lygį, mažesnį uždarbį ir didesnius mokesčius, kad būtų galima sumokėti pandemijos epochos skolas. 

Į šį nelaimingą sąrašą įtraukite mažiau pastebėtą, bet ne mažiau rimtą problemą: „Credit Suisse“ duomenimis, Z kartos pajamos iš akcijų ir obligacijų bus žymiai mažesnės, nei ankstesnių kartų.

 Ataskaitos autoriai Elroy Dimson iš Kembridžo universiteto ir Paulas Marshas bei Mike'as Stauntonas iš Londono verslo mokyklos pirmiausia pradeda apžvelgti vidutinę investicijų grąžą nuo 1900 m. Bumeriams (g. 1946-1964), X kartai  (g. 1965–80 m.) ir Tūkstantmečio kartai (g. 1981–1996 m.) vidutinė reali grąža iš akcijų buvo mažiausiai 5 proc. ir mažiausiai 3,6% iš obligacijų. Tada autoriai prognozavo, ką Z karta gali tikėtis uždirbti per ateinančius dešimtmečius. Norėdami tai padaryti, jie daro prielaidą, kad reali nuosavybės vertybinių popierių grąža bus lygi nerizikingo turto (išreikšto iždo vekseliais) pagal infliaciją pakoreguotai grąžai, kuri, jų manymu, yra –0,5%, pridėjus „rizikos premiją“ perkant akcijų apie 3,5%, o reali grąža siekia tik 3%. Obligacijų atveju autoriai daro prielaidą, kad dabartinis neigiamas realus derlius yra susijęs su indeksu. Visa tai sudaro metinę „Gen Z“ grąžą, tesiekiančią 2% akcijų ir obligacijų 70:30 portfelio - nesiekia net trečdalio istorinės bumerių grąžos. 

Šie spėjimai gali pasirodyti pernelyg pesimistiški, bet galbūt ne dramatiškai. Autoriai pripažįsta, kad rimta defliacija gali padidinti obligacijų grąžą. Tačiau šiuo metu nerimą kelia infliacija, o ne defliacija. Ką  Z karta gali padaryti, kad sumažintų žalą? Pradedantiesiems jie neturėtų „kalibruoti praeities“, sako p. Marshas. 

Norėdami turėti vilties išeiti į pensiją taip pat patogiai, kaip jų tėvai, jie turės sutaupyti daugiau. 

Ponas Marshas rekomenduoja priimti seniai laikomus (jei nepajudinamus) ilgalaikių investicijų principus, įskaitant ankstyvą pradžią, rizikos diversifikavimą ir vengimą didelių valdymo mokesčių. 

Užuot tikrinę savo investicijų vertę kas dešimt minučių ir siautulingai prekiaudami, jie turėtų būti kantrūs ir ignoruoti laikinus sukrėtimus bei neramumus. „ Z karta turi eiti prieš tai, kas jiems natūraliai ateina“, - sako p. Marshas. Jaunieji investuotojai taip pat neturi daryti nepagrįstų išvadų iš pandemijos pamokos. Ankstyvais protrūkio mėnesiais smukę akcijos greitai atsigavo. Nuosmukių istorijos retai būna tokios trumpalaikės, ir Z karta turėtų tai pripažinti, sako p. Marshas. "Akcijų rinkos yra rizikingos ir šį kartą mums pasisekė." [1]

1. "Young people stand to make dismal returns on their investments; Daily chart." The Economist, 15 Mar. 2021, p. NA.

Young people stand to make dismal returns on their investments

"HAVING BEEN born into the most prosperous period in human history, today's youngsters have much to hope for. But they have much to fear as well. On top of an inherited climate crisis, the young will have to suffer the economic consequences of a pandemic. For "Generation Z", those born after 1997, this could mean higher rates of unemployment, lower earnings and higher taxes to pay off pandemic-era debts. Add to this unhappy list a less-noticed but no less serious problem: Generation Z's dismal financial prospects. According to Credit Suisse's latest, Generation Z's earnings from stocks and bonds will be significantly lower than those of previous generations.

The report's authors, Elroy Dimson of Cambridge University and Paul Marsh and Mike Staunton of London Business School, begin by looking at average investment returns since 1900. They estimate that baby-boomers (defined here as those born 1946-64), Generation X (born 1965-80) and Millennials (born 1981-96) have all earned average real returns of at least 5% on equities and at least 3.6% on bonds. The authors then forecast what Generation Z might expect to earn in the coming decades. To do this, they assume that the real return on equities will be equal to the inflation-adjusted return on a risk-free asset (represented by Treasury bills), which they estimate at -0.5%, plus a "risk premium" for buying equities of about 3.5%, for a real return of just 3%. For bonds, the authors assume the current, negative real yields on the index-linked variety. All of this adds up to annualised returns for Gen Z of a mere 2% on a 70:30 portfolio of stocks and bonds--not even a third of the historical return of the baby boomers (see chart). These guesses could prove too pessimistic, but perhaps not dramatically so. The authors concede that a serious bout of deflation could drive up bond returns. But currently inflation, not deflation, is the worry.

What can Gen Z-ers do to mitigate the damage? For starters, they should not "calibrate off the past", says Mr Marsh. To have any hope of retiring as comfortably as their parents, they will have to save more. Mr Marsh recommends adopting the time-honoured (if unexciting) principles of long-term investment, including starting early, diversifying risk and avoiding high management fees. Rather than checking the value of their investments every ten minutes and trading frantically, they should exercise patience and sit out temporary shocks and turbulence. "Gen Z needs to go against the grain of what comes naturally to them," Mr Marsh says.

Young investors must not draw ill-advised lessons from the pandemic, either. Having plummeted during the early months of the outbreak, stocks quickly bounced back. Crashes are rarely so fleeting, and Gen Z should recognise this, says Mr Marsh. "Equity markets are risky and this time we got lucky." [1]

1. "Young people stand to make dismal returns on their investments; Daily chart." The Economist, 15 Mar. 2021, p. NA.