Švedai pagamino droną, kokio pasaulyje iki šiol dar nebuvo

"Švedijos gamintojai ką tik išbandė bepilotį laivą, kuris skraido virš vandens. Praėjusią savaitę „Aston Harald Composite“ Stokholmo vandenyse sėkmingai atliko pirmąjį bandomąjį skrydį bepiločiu hidrosparnu „GhostFoiler“, kuris miesto archipelage manevravo tarp keltų ir pramoginių laivų. Įmonė teigė, kad laivas puikiai pasirodė – atsižvelgiant į tai, kad tai buvo pirmasis bandymas. „Pirmasis skrydis visada yra ypatingas, – teigia įmonė. – Išsprendus įprastas įžeminimo ir ekranavimo problemas bandymas vyko pagal planą, ir netrukus mes jau skraidėme tarp keltų ir pramoginių laivų Stokholmo archipelage. Laivas skraidė puikiai!“

 

 Hidrosparnai savaime nėra naujiena. Laivai su povandeniniais sparnais egzistuoja jau daugiau nei šimtmetį – jie naudoja tą patį keliamosios jėgos principą, kuris išlaiko lėktuvą ore, tik jis taikomas vandeniui, o ne orui. „GhostFoiler“ išsiskiria tuo, kad yra absoliučiai savarankiškas. Laivas turi jausti vandens paviršių, savo aukštį virš jo ir nuolat prisitaikyti, kad išliktų stabilus – visa tai daroma be žmogaus, balansuojančio ant denio, kaip tai darytų hidrosparno lentos vairuotojas. Tai žymiai sudėtingesnė valdymo užduotis nei įprastu būdu išlaikyti korpusą plūduriuojantį ant vandens – ir būtent dėl to hidrosparnų dronų kūrimas atsiliko nuo įprastų dronų laivų kūrimo.

 

„GhostFoiler“ technologijos ištakos siekia beveik du dešimtmečius – viskas prasidėjo nuo studentų projekto Stokholmo Karališkajame technologijos institute (KTH). 2008 m. laivų statybos profesorius Jakobas Kuttenkeuleris vadovavo 15 studentų grupei, kuri sukūrė vieną iš pirmųjų elektrinių hidrosparnų lentų, pavadintą „Evolo“. Ji plačiai pripažįstama kaip viena iš pirmųjų kada nors pagamintų elektrinių hidrosparnų – ir dabartinių „eFoil“ lentų, dabar komerciškai parduodamų visame pasaulyje, pramotė. J. Kuttenkeuleris tęsė šiuos tyrimus KTH Jūrų robotikos grupėje, tobulindamas „Evolo“ į eksperimentinę hidrosparnų bandymų platformą, skirtą autonominėms valdymo sistemoms, jutiklių integracijai ir navigacijai. Šis akademinis darbas buvo komercializuotas bei pakrikštytas „EvoloFoil“: projektas sukūrė hidrosparnų įrangą ir skrydžio valdymo sistemą, dabar naudojamą „GhostFoiler“ modelyje.

 

Hidrosparno varomąją jėgą užtikrina du 10 kilovatų galios elektriniai išoriniai varikliai, pagaminti Švedijos įmonės „Zparq AB“, kurie apibūdinami, kaip nepaprastai tylūs – tai naudinga savybė laivui, kuris, galiausiai, gali būti naudojamas žvalgybos ar stebėjimo darbams. Šiuo metu demonstracinis modelis keliauja į Portugaliją, kur veiks kaip Švedijos komandos dalis NATO pratybose „REPMUS 2026“. „REPMUS“ (trumpinys nuo „Robotic Experimentation and Prototyping using Maritime Uncrewed Systems“) – tai kasmetinės NATO pratybos, kurių metu sąjungininkės šalys atsiveža bepilotes povandenines, antvandenines ir oro sistemas, kad jas kartu išbandytų realistiškose jūrinėse situacijose, rašo „Defence Blog“."