„25-erių metų amerikietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gali tikėtis gyventi dešimtmečiu ilgiau, nei amžininkas, metęs vidurinę mokyklą. Nors tyrinėtojai jau seniai žino, kad turtingieji gyvena ilgiau, nei vargšai, šis išsilavinimo poveikis nėra pakankamai pagrįstas dokumentais - tai ypač pastebima turtingose šalyse. Ir kadangi vidutinis amerikiečių numatomas gyvenimo laikotarpis pastaraisiais metais buvo nedidelis ir, stebėtinai, 2015–2017 m. netgi sumažėjo, trečdalio su bakalauru laipsniu gyvenimas ir toliau ilgėjo.Šis gyvenimo trukmės skirtumas auga, skelbiama leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Naudodamiesi beveik 50 milijonų mirties liudijimų, pateiktų 1990–2018 m., duomenimis, Anne Case ir Angus Deaton iš Prinstono universiteto analizavo tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumus pagal lytį, rasę, tautybę ir išsilavinimą.
Jie nustatė, kad turintiems bakalauro laipsnį ir be jo gyvenimo trukmė pradėjo skirtis 1990-aisiais ir 2000-aisiais. 2010 m. šis atotrūkis dar labiau išaugo, nes laipsnių turėtojų gyvenimo trukmė ir toliau ilgėjo, tuo tarpu kitų amerikiečių gyvenimo trukmė trumpėjo.
Didėjant švietimo trūkumo sukelto mirtingumo spragoms, mažėja ir rasinės spragos. 1990 m. baltas 25-erių metų žmogus, neturintis diplomo, vis tiek galėjo tikėtis, kad pergyvens panašaus amžiaus juodaodį, pabaigusį koledžą. Tačiau šiandien gerai išsilavinę baltieji ir juodaodžiai amerikiečiai per gyvenimo trukmę priartėjo vienas prie kito ir atitolo nuo blogai išsilavinusių savo rasės žmonių. Autoriai mano, kad per pastaruosius 30 metų, kai rasių gyvenimo trukmės skirtumai sumažėjo 70 proc., švietimo skirtumai išaugo daugiau, nei dvigubai.
Koks yra ryšys tarp mokyklos ir ilgaamžiškumo? Kai kurie teigia, kad geriau išsilavinę žmonės kuria sveikesnį gyvenimo būdą: kiekvieni papildomi studijų metai sumažina tikimybę būti rūkančiu ir turėti antsvorio. Geriau išsilavinę uždirba daugiau, o tai savo ruožtu siejama su geresne sveikata. M. Case ir p. Deaton teigia, kad pokyčiai darbo rinkose, įskaitant automatizacijos augimą ir padidėjusią aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausą, kartu su didėjančiomis darbdavio teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, slopino gerai apmokamų darbo vietų pasiūlą tiems, kurie neturi universiteto baigimo laipsnio. Tai gali prisidėti prie didesnio alkoholio ir narkotikų vartojimo, savižudybių ir kt.
Nemažai padaryta išvadų, pastaruoju metu sumažėjus JAV gyvenimo trukmei. Penkis dešimtmečius stabiliai lipant, vidutinė numatoma gyvenimo trukmė maždaug 2010 m. pasiekė plokščiakalnį. Ji sumažėjo nuo 2015 iki 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu baltosios kolegijos absolvento gyvenimo trukmė pailgėjo trimis mėnesiais. (Vidutinis numatomas gyvenimo laikotarpis šiek tiek atsigavo 2018 m.) Autoriai mano, kad švietimo skirtumo įtaka mirtingumui padidės po kovido-19 pandemijos. Norint, kad Amerikos gyvenimo trukmė vėl pradėtų kilti, reikės patobulinimų visose socialinėse grupėse, ne tik tarp nedaugelio privilegijuotų.“ [1]
Kyšininkai Kubilius ir Steponavičius (atsimenate tokį?), įvedę Lietuvoje brangų universitetinį išsilavinimą, tiesiog žudo Lietuvos provincijos gyventojus. Teisti šiuos kyšininkus, parsidavusius bankams, reikia.
1. "Educated Americans live longer, as others die younger; Daily chart." The Economist, 17 Mar. 2021, p. NA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą