Home Buyers Unfazed by Longer Commutes

"Home buyers during the pandemic have been willing to take on long commutes in exchange for lower prices, a new analysis shows.

In some of the nation's most expensive metro areas, home prices rose faster in areas with longer morning commutes to business districts compared with neighborhoods with short commutes, according to an analysis from Zillow Group Inc. and Here Technologies.

That is a reversal from prior years, when home prices in those metro areas accelerated faster in neighborhoods close to job centers.

Analysts say the change reflects that commute length has declined in importance for home buyers, as many workers expect to travel to their offices less often. At the same time, rapidly rising prices have made affordability a bigger concern for many buyers.

"It's been a big change," said Ed Pinto, director of the AEI Housing Center at the American Enterprise Institute, who expects the shift in home-buyer demand to be long-lasting. "There's a huge group of people who can work from home."

In the Boston metro area, for example, the Zillow analysis shows that neighborhoods within a 10- or 20-minute commute of a job center posted the fastest home-price growth in the metro area during the two-year periods ended in May in 2013, 2015, 2017 and 2019.

But in the two-year period ended in May 2021, home values in neighborhoods with a 70-minute commute rose 30.2%, strongly outpacing a 9.2% price gain for 20-minute-commute areas and a price decline of 2.5% for neighborhoods within 10 minutes of a job center.

"In a lot of those more expensive markets, there was a lot of draw to being close to the workplace" before the pandemic, to avoid a long commute and enjoy urban amenities, said Nicole Bachaud, economic data analyst at Zillow. "Remote work gave people the opportunity to question, 'Is this somewhere that I want to live?'"

In metro areas where the downtown job centers are traditionally cheaper to live in than the suburbs, home buyers still sought out affordability, the analysis showed. In cities such as Baltimore, Detroit and Indianapolis, home prices grew fastest in areas with short commutes in the two years ended in May 2021." [1]

1.U.S. News: Home Buyers Unfazed by Longer Commutes
Friedman, Nicole. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]22 July 2021: A.3.

Nuskendę automobiliai iš Vokietijos netrukus įvažiuos į automobilių rinkas Vidurio ir Rytų Europoje

  "Praėjusios savaitės potvynių Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose nuskendę automobiliai dabar taps nesąžiningų prekybininkų lengvo pasipelnymo galimybe. Netrukus kai kurie iš jų bus eksponuojami labai ištroškusiose naudotų automobilių rinkose Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak didžiausio regione naudotų automobilių pardavėjo - „AAA Auto“ automobilių centrų tinklo - ekspertų, ateinančiu laikotarpiu vienas ar du pardavėjai iš šimto bandys parduoti potvynių apgadintą automobilį savo įmonės padaliniuose. 

Dar didesnė tokių transporto priemonių dalis bus randama naujose internetinėse reklamose, kur jų nereikia techniškai tikrinti. Taip pat galima tikėtis, kad kai kurie užlieti automobiliai bus greitai perparduoti trečiosioms šalims ir iš ten importuoti į į automobilių rinkas Vidurio ir Rytų Europoje, kad užmaskuotų faktą, jog jie yra iš potvynių paveiktų vietovių.

 Pardavimui paruoštuose automobiliuose potvynio pėdsakai gerai užmaskuojami. Apmušalai ir foteliai pakeičiami, pašalinamas tvaikus kvapas. Tik nuodugniai patikrinus sunkiai pasiekiamas vietas, pavyzdžiui, durų viduje, už tarpiklių ar po prietaisų skydeliu, ar jaunesniuose automobiliuose atsirandančią koroziją ant sėdynių kreipiamųjų, pakabos ir vairo elementų, galima atrasti potvynio praeitį." 

Drowned cars from Germany will soon enter our markets in Central and Eastern Europe

 "Cars sunk during last week's floods in Germany, Belgium and the Netherlands will now become an easy profit opportunity for dishonest traders. Soon, some of them will be on display in the highly absorbing used car markets in Central and Eastern Europe.  

According to the experts of the largest used car dealer in the region - AAA Auto auto center network - in the coming period one or two sellers out of a hundred will try to sell a flood-damaged car in their company's branches. An even greater proportion of such vehicles will be found in new online advertisements, where they do not have to be technically inspected. 

It can also be expected that some of the flooded cars will be quickly resold to third countries and from there imported to Poland to mask the fact that they come from flood-affected areas. 

In cars prepared for sale, traces of flooding are well masked. Upholstery and armchairs are replaced, the musty smell is removed. Only a thorough check of hard-to-reach places, such as inside the door, behind the seals or under the dashboard, or the corrosion on the seat guides, suspension and steering elements that appears in younger cars, allow you to discover the flood past." 

Why are there so many businessmen in Lithuania complaining about staff shortages?

  "According to Inga Ruginienė, Chairwoman of the Lithuanian Trade Union Confederation, the Lithuanian Trade Union Confederation has recently been surprised by older people who say they do not understand the businessmen talking about the  lack of employees because of older people efforts to find a job are fruitless. "Young and strong people are needed because the workload offered is unbearable for the elderly. When calling a job advertisement, it is enough to say your age and you will be rejected." 

According to her, if the salary offered is somewhere higher than the minimum wage, you will usually have to work so much that you will be satisfied just because you sometimes get to sleep. A food store's cleaning lady also has to maintain, for example, the vegetable section in the company for 40 hours. The work week turns into work every day after ten hours with one holiday on Sunday. Or even an eight-hour day, but in the fridge, with no rest and only with a twenty-minute lunch break. Or at any gas station you will not only sell goods, bake sausages, but you will also wash the toilets and clean the area after working hours, and you will have to return home by taxi for your money, because there is no public transport. Unaccounted for (and therefore unpaid) overtime is so prevalent that it can be boldly called a plague. 

“There are endless examples, and let entrepreneurs just tell me that we are constantly talking only about bad employers, that these are purely exceptional cases. We are approached by many desperate people who end up losing their physical and mental health while working in inhumane conditions. And some of them would definitely choose to starve rather than permanently lose health or even die at work. You can blame the unions for subjectivity or even ignorance, but the survey conducted by the insurance company If in figures: 51 percent employees in Lithuania work in an environment that does not satisfy them at all. Another 35 percent respondents work in moderately satisfactory working conditions, and only 14% according to them, Lithuanian employees have a good job and decent working conditions."

Kodėl Lietuvoje skamba tiek verslininkų virkavimų dėl darbuotojų trūkumo?

"Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, pastaruoju metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai skambina pasipiktinę vyresnio amžiaus žmonės, kurie sako nesuprantą verslininkų virkavimų dėl darbuotojų trūkumo, nes jų pačių pastangos susirasti darbą atsimuša į sieną. Taip išryškėjo tendencija, kad darbdaviams, pasirodo, reikia jaunų ir stiprių, nes siūlomas darbo krūvis yra nepakeliamas vyresniems. Skambinant pagal darbo skelbimą užtenka pasakyti savo amžių ir jums bus atsakyta. „Nuvarytų arklių dabar nenušauna, o jų tiesiog nepriima į darbą“, – sako I. Ruginienė. 

Lietuvoje apskritai nedarbo išmokos yra vienos mažiausių ir trumpiausiai mokamų ES. Pasak jos, jei pasiūlytas atlyginimas kur nors yra didesnis nei minimali alga, tai dažniausiai turėsite dirbti tiek, jog būsite patenkinti vien dėl to, kad kartais gausite išsimiegoti. Valytojams parduotuvėse siūloma ne tik valyti didžiulius plotus, bet dar ir prižiūrėti, pvz., daržovių skyrių. Gamybinėje įmonėje 40 val. darbo savaitė pavirsta į darbą kasdien po dešimt valandų su viena išeigine sekmadienį. Arba kad ir aštuonių valandų darbo diena, bet šaldytuve, be jokio poilsio ir tik su dvidešimties minučių pietų pertrauka. Arba kokioje degalinėje jūs ne tik pardavinėsite prekes, kepsite dešreles, bet ir po darbo valandų plausite tualetus bei valysite teritoriją, o namo už savo pinigus turėsite grįžti su taksi, nes nebevažiuoja joks viešasis transportas. Neapskaitomi (tad ir neapmokami) viršvalandžiai yra taip plačiai paplitę, kad tai drąsiai galima vadinti maru. 

„Pavyzdžių begalybė, ir tegu tik man verslininkai nesako, jog mes nuolat kalbame tik apie blogus darbdavius, kad tai esantys vien tik išimtiniai atvejai. Į mus kreipiasi daugybė nevilties palaužtų žmonių, kurie baigia prarasti fizinę ir psichinę sveikatą, dirbdami nežmoniškomis sąlygomis. Ir kai kurie iš jų tikrai verčiau rinksis pabadauti, nei galutinai prarasti sveikatą ar net numirti darbe. Galite profesines sąjungas kaltinti subjektyvumu ar net neišmanymu, bet draudimo bendrovės „If“ atlikta apklausa kalba skaičiais: 51 proc. darbuotojų Lietuvoje dirba aplinkoje, kuri jų visiškai netenkina. Dar 35 proc. respondentų dirba vidutiniškai tenkinančiomis darbo sąlygomis, ir tik 14 proc. Lietuvos darbuotojų turi jų vertinimu gerą darbą ir tinkamas darbo sąlygas."

Mes be baltarusių migrantų nenurimsim, nors patys paliekame nuošalyje daugybę labai pajėgių lietuvių

  "" Erdviniai gebėjimai, apibrėžti gebėjimu psichiškai generuoti, pasukti ir transformuoti matomus vaizdus, ​​yra vienas iš trijų specifinių pažintinių gebėjimų, svarbiausių ugdant mokymosi ir darbo patirtį ", - rašė Gregory Parkas, nepriklausomas tyrėjas Lubinski Camilla Benbow iš Vanderbilt, „Scientific American“. 

Yra kelios būtinos profesijos, kurių reikalauja visos šiuolaikinės visuomenės ir kurių negalima išvežti į Kiniją. Dailidžių meistrai, elektrikai, mechanikai ir santechnikai, be kitų, reikalingi sudėtingai infrastruktūrai palaikyti ir kurti. 

Pirma, erdviniai gebėjimai yra svarbi psichologinė tų paauglių savybė, kurie vėliau siekia aukštųjų švietimo ir profesinių pažymėjimų mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityje. Antra, erdviniai gebėjimai vaidina svarbų vaidmenį struktūrizuojant švietimo ir profesinius rezultatus tiek gyventojams, tiek intelektualiai talentingiems asmenims. Trečia, šiuolaikinės talentų paieškos praleidžia daug intelektualiai talentingų studentų, apribodamos atrankos kriterijus matematinėmis ir žodinėmis gebėjimų priemonėmis. 

3 klasės matematikos klasės viršūnėje esantys vaikai daug dažniau tampa išradėjais, tačiau tik tuo atveju, jei jie yra iš dideles pajamas gaunančių šeimų. Dauguma iš vargingų ar iš mažas pajamas gaunančių ar mažumų šeimų vaikai netaps išradėjais. 

Kitaip tariant, tapimas išradėju Amerikoje remiasi dviem dalykais: matematikos ir mokslo pažanga ir turtinga šeima. 

Bellas ir jo bendraautoriai pavaizdavo patentų tarifus, atsižvelgdami į išradėjus, kurie buvo vaikai šeimose iš didžiausių pajamų kvintilių, palyginti su tų, kurie buvo vaikai iš apatinių keturių kvintilių, rodikliu. Autoriai teigia, kad nesugebėjimas „išnaudoti nepakankamai panaudotų talentų“ matematiškai linkusiems vaikams iš viduriniosios klasės ir darbininkų klasės šeimų labai menkina mūsų sugebėjimą kurti naujoves ir ekonomikos augimą. Siekdami ištaisyti padėtį, jie ragina vykdyti politiką, pagal kurią tiems, kurie turi gerus matematikos rodiklius, „didesnį poveikį naujovėms“, vykdant „mentorystės programas stažuotėms atlikti intervencijas per socialinius tinklus“. Taikant poveikio programas, „vaikai iš nepakankamai atstovaujamų grupių, kurie ankstyvame amžiuje pasižymi matematika ir mokslu, greičiausiai padidins jų poveikį“. 

 Harringtonas, Foggas ir Khatiwada „apskaičiavo, kad JAV yra apie 31 milijonas suaugusiųjų, kurie paliko koledžą be jokio diplomo“. Maža to, didelė dalis baigusiųjų neturi pagrindinių įgūdžių darbui, kuriam keliami kolegijos lygio reikalavimai: 

„daugiau nei kas penktas bakalauro laipsnį turintis suaugęs žmogus turi raštingumo įgūdžius, žemesnius nei 3 (pagrindiniai) ir vienas iš trijų turi žemus skaičiavimo balus “. 

Kodėl taip atsitiko? Daugelis kolegijų ir universitetų išplėtė priėmimo pajėgumus, kad patenkintų šią beveik visuotinę paklausą. Ši apgyvendinimo vieta apėmė didelę studentų, turinčių silpnesnius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, dalį. Priėmimo reikalavimai buvo liberalizuoti, rašo Harringtonas ir jo kolegos, nepaisant to dauguma kolegijų nėra organizuoti šiems įgūdžiams stiprinti. Didelė dalis studentų, turinčių mažesnius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, ima riziką ir mesti mokyklą prieš baigiant studijas, ir gauti nepakankamos kvalifikacijos darbą po laipsnio suteikimo. 

Kas yra gauti nepakankamos kvalifikacijos darbą? Darbuotojai, turintys bakalauro ar aukštesnį laipsnį ir dirbantys profesijoje, kuriai paprastai nereikia kolegijos absolvento žinių ir gebėjimų. 

Kolegijos darbo rinką daugiausia sudaro profesinės, techninės, vadybinės ir aukšto lygio pardavimo profesijos. Dažniausiai dirbančių nepakankamos kvalifikacijos darbą asmenų skaičius yra neseniai baigęs kolegijas, kurie dažnai stengiasi rasti savo vietą darbo rinkoje. 

Harringtonas ir jo kolegos vertina tai maždaug kas ketvirtas vyresnio amžiaus darbuotojas dirba  nepakankamos kvalifikacijos darbą. 

Nepakankamos kvalifikacijos darbo tikimybė labai skiriasi pagal pagrindines studijų sritis. Maždaug kas trečias humanitarinių, laisvųjų menų / socialinių mokslų studentas dirba nepakankamos kvalifikacijos darbą, maždaug kas šeštas inžinerijos, matematikos ir informatikos, taip pat sveikatos specialybių specialybės. 

Svarbiausia, kad išteklių nelygybė aukštojo mokslo lygmenyje yra didesnė, palyginti su vidurine. Turtingos mokyklų apygardos išleidžia gal 20 proc. daugiau, nei vargingos. Elitiniai privatūs koledžai išleidžia daugiau, nei 100 tūkst. dolerių vienam studentui per metus, palyginti su maždaug 10 tūkst. dolerių bendruomenės kolegijose. Aukštojoje mokykloje daugiausia išteklių skiriame studentams, kuriems reikia mažiausiai pagalbos.

Darbas tampa intensyvesnis žinių srityje, o vis daugiau darbo vietų reikalauja abiejų tvirtų skaičiavimo ir raštingumo pagrindų IR „aukštesnės pakopos“ įgūdžių, tokių kaip problemų sprendimas, komandinis darbas, kritinis mąstymas ir kt. Daugeliui šių darbų taip pat reikia sklandaus skaitmeninio mąstymo ir dar daugiau pažangių techninių įgūdžių. Apskritai pagrindinių įgūdžių rinkinys, reikalingas daugumai vidutinio ar gerai apmokamo darbo, vis didėja ir didės. Jei galėtumėte įvertinti įgūdžius pagal kolegijos tipą, įtariu, kad pastebėtumėte, jog kolegijos absolventai, turintys žemų įgūdžių ne kolegijos darbuose, dažniausiai baigia pelno siekiančias mokyklas ir mažiau selektyvias atviros prieigos ne pelno organizacijas. Aš taip pat įtariu, kad gaunantys nepakankamos kvalifikacijos darbą kolegijos absolventai daugiausia yra iš šios grupės“.  

 

We will not calm down without Belarusian migrants, although we leave many very capable Lithuanians aside

"“Spatial ability, defined by a capacity for mentally generating, rotating, and transforming visual images, is one of the three specific cognitive abilities most important for developing expertise in learning and work settings,” wrote Gregory Park, an independent researcher, Lubinski and Camilla Benbow of Vanderbilt in Scientific American.

There are several essential occupations that all modern societies require and for which outsourcing is not possible. Master carpenters, electricians, mechanics, and plumbers, among others, are needed to maintain and build complex infrastructures.

First, spatial ability is a salient psychological characteristic among adolescents who subsequently go on to achieve advanced educational and occupational credentials in STEM. Second, spatial ability plays a critical role in structuring educational and occupational outcomes in the general population as well as among intellectually talented individuals. Third, contemporary talent searches miss many intellectually talented students by restricting selection criteria to mathematical and verbal ability measures.

Children at the top of their 3rd grade mathematics class are much more likely to become inventors, but only if they come from high-income families. High-scoring children from low-income or minority families are unlikely to become inventors. Put differently, becoming an inventor relies upon two things in America: excelling in mathematics and science and having a rich family.

Bell and his co-authors graphed patent rates, looking at inventors who were children in families from the top income quintile compared with the rate for those who were children from the bottom four quintiles. 

The failure to “harness the underutilized talent” of mathematically inclined children from middle class and working class families, the authors argue, results in a substantial loss of innovation and economic growth. In order to remedy the situation, they call for policies providing those with strong math scores with “greater exposure to innovation” through “mentoring programs to internships to interventions through social networks.” Targeting exposure programs “to children from underrepresented groups who excel in mathematics and science at early ages is likely to maximize their impacts.”

Harrington, Fogg and Khatiwada “estimate that there are about 31 million adults in the U.S. who left college with no award.”
Not only that, but a substantial portion of those who do graduate do not have the basic skills for a job with college-level requirements: “more than one in five adults with a bachelor’s degree have literacy skills below level 3 (basic) and one in three have low numeracy scores.”
Why has this happened?
Many colleges and universities expanded their enrollment capacity to accommodate this near universal demand. This accommodation included admission of a substantial share of students with weaker literacy and numeracy skills.
Admissions requirements were liberalized, Harrington and colleagues write, despite the fact that
most colleges are not organized to bolster those skills. Substantial shares of matriculating students with lower literacy and numeracy skills raise the risk of both quitting school before graduation and of mal-employment after the degree award. 

Who are the mal-employed?
Employed persons with a bachelor’s degree or higher who are employed in an occupation that does not typically require the knowledge skills and abilities of a college graduate. 

The college labor market is largely composed of professional, technical, managerial and high-level sales occupations. The incidence of mal-employment is highest among recent college graduates who frequently struggle to find their place in the labor market.
Harrington and his colleagues estimate that
about one in four prime age workers are mal-employed. The likelihood of mal-employment varies considerably by major field of study. About one in three humanities/liberal arts/social sciences majors are mal-employed, about one in six engineering, math and computer science majors as well as majors in health specialties are mal-employed.

Most importantly, resource inequality is an order of magnitude larger in higher education compared to K-12. Rich school districts spend maybe 20 percent more than poor school districts. Elite private colleges are spending upwards of $100k per student per year, compared to about $10k in community colleges. In higher education, we devote the most resources to the students who need the least help.

Work is becoming more knowledge-intensive, and more and more jobs require BOTH a strong foundation of numeracy and literacy AND “higher-order” skills like problem-solving, teamwork, critical thinking etc. Many of these jobs also require digital fluency and more advanced technical skills. Overall, the baseline skill set required for most middle or high-paying jobs is increasing, and will continue to do so.

If you could measure skills by college type, I suspect you’d find that the college grads with low skills in non-college jobs are mostly graduating from for-profit schools and less-selective open access nonprofits and publics. I also suspect that the “mal-employed” college grads are mostly from this group."