Your Health: Should the Delta Variant Change Your Behavior? --- As the infected carry higher levels of virus, scientists suggest a rethink

"The Delta variant of the virus that causes Covid-19 is often described as highly transmissible. So, what does that actually mean?

Scientists studying Covid-19 say that Delta's increased contagiousness means we need to update our thinking about exposure risks. Because people infected with Delta carry higher levels of virus than with earlier strains, the old rules of thumb no longer apply, they say -- including the conventional wisdom that it takes 15 minutes of close contact with someone to get infected.

Delta has already changed public-health advice about masking. The Centers for Disease Control and Prevention on Tuesday recommended that vaccinated people resume masking indoors in certain parts of the country. And local officials have begun to reinstate mask mandates, including in Los Angeles County and St. Louis County.

CDC Director Rochelle Walensky said the guidelines were revised because new data on the Delta variant show that so-called breakthrough infections for fully vaccinated people, though rare, carry a similar level of viral load as infections among the unvaccinated.

Here's what scientists say we need to know about how Delta changes our risk calculus.

How much more contagious is Delta compared with older versions of the virus?

Researchers estimate that Delta is roughly 50% more contagious than the Alpha variant, the strain previously dominant in the country. Alpha was about 50% more contagious than the original Wuhan strain.

In a July study, Chinese researchers found that people infected with the Delta variant on average had roughly 1,000 times more copies of the virus in their respiratory tracts than people infected with the original strain.

"Delta gets into your cells easier," says John Volckens, a professor of environmental health who studies aerosols and respiratory disease at Colorado State University in Fort Collins, Colo.

Higher levels of virus mean that infected people shed more virus, scientists say. Exactly how much more virus is emitted into the air remains unknown. Having 1,000 times more copies of the virus in the respiratory tract "doesn't necessarily mean that there's 1,000 times more virus [released into the air] -- although it could be," says Linsey Marr, professor of civil and environmental engineering at Virginia Tech who studies airborne transmission of viruses.

How does Delta's contagiousness change our exposure risk?

Being vaccinated is the best way to reduce risk of contracting the virus, doctors say, though they advise even vaccinated individuals to take extra caution. The vaccines are somewhat less effective at preventing infections from Delta compared with earlier strains of the virus, but still protect strongly against severe disease and death, they say.

For unvaccinated people, Delta changes the old conventional wisdom that a person is most at risk of infection after 15 minutes of close contact with an infected person. With Delta, infection can likely happen in less than five minutes, scientists say. The variant may even be potent enough to infect an unvaccinated person with a fleeting exposure, such as a minute or two in an elevator, says Dr. Marr.

"Let's say you had to spend 15 minutes with an infected person in a closed room before you would be exposed to enough virus to get sick. Now we're talking about 1,000 times that potentially," says Dr. Marr. "So that 15 minutes becomes just a few seconds." Partially vaccinated people are also more vulnerable to Delta than vaccinated people are, scientists say.

How does my risk change if I'm vaccinated?

Fully vaccinated people have substantially more protection -- and very low risk of developing severe disease, scientists say. Delta's greater potency is "primarily a risk to unvaccinated people," says Don Milton, a professor of environmental and occupational health at the University of Maryland School of Public Health.

Still, Delta poses a bigger threat than earlier strains for people spending significant time indoors with other people who are infected, he warns. Vaccinated people would likely have to be exposed for longer to get infected than an unvaccinated person would. "If you're vaccinated, maybe 15 minutes or half an hour is what you need to get a big dose. If you're not vaccinated it will take hardly anything," he says.

Can vaccinated people spread the Delta variant?

The CDC's Dr. Walensky on Tuesday said that transmission by vaccinated people is possible. "In rare occasions, some vaccinated people infected with a Delta variant after vaccination may be contagious and spread the virus to others," she said.

What about outdoor transmission of the Delta variant?

Many people have long considered outdoor activities safe but scientists say it makes sense to rethink that assumption in certain situations. Delta increases the risk of outdoor transmission -- especially for unvaccinated people, scientists say. "Outdoors does become more risky," says Dr. Marr. If you are close to someone and in their respiratory plume -- the air released in a breath -- it may be possible to become infected, she says. The risks increase outdoors in more crowded settings, such as a concert or a baseball game.

If you are vaccinated, activities like biking, jogging or hiking -- where you're moving and exposure to an infected person is very brief -- should be safe without a mask, doctors say. "Between being vaccinated and being outdoors, that's pretty good protection," says Dr. Marr. She does recommend even vaccinated people wear a mask outside in crowded settings.

Outdoor risk increases if you're in a wedding tent or structure where three sides are enclosed. "I don't classify that as outdoors," says Dr. Volckens.

Should I wear a mask again even if I'm vaccinated?

The CDC on Tuesday recommended that people who are vaccinated start wearing masks indoors again in parts of the country where transmission is considered substantial or high.

Dr. Marr says while there's low risk of developing serious illness from Covid-19 if you're fully vaccinated, you can minimize your risk of getting a milder infection -- and of potentially transmitting the virus -- by wearing a high-quality mask, especially in public places indoors. "I've gone back to wearing a mask indoors when I don't know people's vaccination status," she says." [1]

1. Your Health: Should the Delta Variant Change Your Behavior? --- As the infected carry higher levels of virus, scientists suggest a rethink
Reddy, Sumathi. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]29 July 2021: A.13.

Šimonytė – apie kritiką Landsbergiui:

 "kažkoks nesusipratimas, jis juk yra ministru tik senelio dėka, pats nieko nesugeba ir nieko nedaro, kaip beje ir visas ministrų kabinetas."

O, prisiskaičiusi kareivio Šveiko nuotykių, todėl sako viską, ką galvoja.

Gyvybės kilmės hipotezė

 „Mokslininkai, vadovaujami Sunao Hasegawa iš Japonijos kosmoso agentūros JAXA, pirmadienį„ The Astrophysical Journal Letters “pranešė, kad du objektai 203 „Pompeja“ ir 269 „Justitia“, pastebėti asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio, susidarė už Neptūno ribų. 

Abu turi ir neįprastą spalvą. Vidinės Saulės sistemos objektai dažniausiai atspindi daugiau mėlynos šviesos, nes neturi organinių medžiagų - tokių, kaip anglis ir metanas, o išorinės Saulės sistemos objektai yra raudonesni, nes juose yra daug organinių medžiagų, galbūt, gyvybės Žemėje pradžia. "Norint turėti šių organinių medžiagų, iš pradžių reikia turėti daug ledo paviršiuje", - sakė Michaël Marsset iš Masačusetso technologijos instituto, šio straipsnio bendraautorė. „Taigi jie turėjo susiformuoti labai šaltoje aplinkoje. Tada saulės apšvitinimas ledo masėje sukuria tas sudėtingas organines medžiagas“. 

Šios dvi uolos, kaip paaiškėja, yra itin raudonos - labiau raudonos, nei visa kita, matoma asteroidų juostoje. Nors buvo rastos preliminarios kitų raudonųjų asteroidų užuominos, šie du atrodo ypatingi. Jei ši išvada būtų teisinga, tai įrodytų planetų migraciją ankstyvojoje Saulės sistemoje, ypač remiant idėją, vadinamą Nicos modeliu, kai Saturnas, Uranas ir Neptūnas visi juda į išorę, o Jupiteris šiek tiek į vidų - kelis šimtus milijonų metų. Tai būtų sutrikdę organinių medžiagų turinčius asteroidus, susidariusius prieš planetų susidarymą, juos siunčiant visur Saulės sistemoje. "Tai jaudinantis atradimas, turintis reikšmės gyvybės kilmei", - sakė dr. Öbergas."

Taigi, ši gyvybės kilmės hipotezė atrodo paprasta. Toli nuo Saulės esantys ir todėl ledu padengti asteroidai Saulės spindulių dėka pasidengia organinėmis medžiagomis ir tampa raudonais. Dabar aptiktos planetų migracijos dėka šios organinės medžiagos atsiduria šiltesnėje vietoje, arčiau Saulės, pavyzdžiui, Žemėje, ir tampa gyvybės pagrindu.

Hipotezę pavyktų patikrinti, panaudojus raudonųjų asteroidų organines medžiagas primityvios gyvybės sukūrimui Žemės paviršiuje.

Hypothesis of the origin of life

 "Scientists led by Sunao Hasegawa from JAXA, the Japanese space agency, reported in The Astrophysical Journal Letters on Monday that two objects,  203 Pompeja and 269 Justitia, spotted in the asteroid belt between Mars and Jupiter appear to have originated beyond Neptune.

Both also have an unusual color. Objects in the inner solar system tend to reflect more blue light because they are devoid of organic material — things like carbon and methane — whereas objects in the outer solar system are redder because they have a lot of organics, perhaps the building blocks of life on Earth.
“In order to have these organics, you need to initially have a lot of ice at the surface,” said Michaël Marsset from the Massachusetts Institute of Technology, a co-author on the paper. “So they must have formed in a very cold environment. Then the solar irradiation of the ice creates those complex organics.”
These two rocks, as it turns out, are extremely red — more red than anything else seen in the asteroid belt. While tentative hints of other red asteroids have been found, these two appear to be special. 

The finding, if correct, would offer evidence for planetary migration in the early solar system, particularly in support of an idea called the Nice Model, with Saturn, Uranus and Neptune all moving outward, and Jupiter inward slightly, over a few hundred million years. This would have perturbed organic-laden asteroids leftover from the formation of the planets, sending them pinging around the solar system.
“It’s an exciting discovery with implications for the origins of life,” Dr. Öberg said."

Thus, this hypothesis of the origin of life seems simple. Asteroids that are far from the Sun and therefore covered with ice are producing organic matter and become red due to the Sun's rays. Thanks to the planetary migration now discovered, this organic matter comes into a warmer place, closer to the Sun, such as the Earth, and becomes the basis of life. 

 The hypothesis could be tested by using red asteroid organic matter to create primitive life on Earth.

"G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

 

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais duomenimis, investuojant į indeksų fondus ilgalaikė grąža siekia nuo 8% iki 10% per metus. Nuo ko pradėti ir kur nepaslysti?

Norint įsigyti indeksų fondų vienetų, reikalinga vertybinių popierių sąskaita. Vertybinių popierių sąskaita naudojama saugoti vertybinius popierius bei atlikti su tuo susijusius veiksmus – pirkti, parduoti ar net įkeisti.


Kitas pasiruošimo etapas – brokeris, per kurį investuosite. Jį renkantis atkreipkite dėmesį ne tik į brokerio finansinę padėtį, bet ir priežiūros bei vertybinių popierių pirkimo/pardavimo komisinius.

Tarpininkų yra daug, o tarp jų praktiškai — ir visi bankai. Investuojant į indeksų fondus reikia laikytis ilgalaikio investavimo principų ir turėti galimybę laikyti investiciją bent 10 metų. Tai reiškia, kad vertybinių popierių pirkimo/pardavimo sandorių skaičius bus santykinai mažas ir tarpininkavimo komisinių suma nevaidina lemiamo vaidmens. Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius bei procentinius tarpininkavimo komisinių dydžius. Pavyzdžiui, dėl komisinių skirtumų naudojantis „Swedbank“ nupirkti 1.000 Eur fondo vienetų būtų pigiau nei „Luminor“, o investuojant 10.000 Eur eurų mažesnius komisinius priskaičiuotų „Luminor“.

Antras žingsnis – tyrimai ir atranka 

Indeksų fondų yra daug ir juos renkantis nesunku pasiklysti. Todėl labai naudinga susikurti savo taktiką, kurią naudosite fondų filtravimui. Indeksų fondus yra įsteigę daugelis investicinių bendrovių ir daugelis šių fondų yra praktiškai vienodi. Didžiausi indeksų fondų (ETF) teikėjai pasaulyje yra „Blackrock“ („iShares“), „Vanguard“ ir „State Street“. Tiek „Vanguard“, tiek „Blackrock“ asortimentas yra toks platus, kad mano rekomendacija yra pasirinkti vieną iš jų. Dviejų šių investicinių bendrovių indeksų fondų komisiniai mokesčiai taip pat yra labai panašūs.

Susiaurinę pasirinkimo spektrą iki vienos bendrovės fondo asortimento galite sutelkti dėmesį į pačią investavimo strategiją. Idėja yra paprasta ir tuo pačiu sudėtinga – investavimo strategija turi būti paremta jūsų matymu, kuria kryptimi ilgainiui eis pasaulio ekonomika, turite galvoti 10 metų į priekį. Kokios pramonės šakos, kurie regionai ir šalys galėtų vystytis greičiau ir sėkmingiau nei kiti.

Beveik visiems investuotojams patarčiau per daug nesukti galvos ir pasirinkti vieną ar du bazinius indeksų fondus, kurie investuoja į akcijas visame pasaulyje, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“. Įsigijus tokio indeksų fondo vienetų, jūsų akcijų portfelyje iš karto bus „Apple“, „Tesla“, „Micrsoft“, „Alibaba“, „Tencent“ ir kiti pasauliniai gigantai. Tačiau net ir toks pasaulinis akcijų indeksų fondas turi savo geografinį niuansą, nes apie 65% investicijų bus skiriama JAV akcijoms. Nors, žinoma, JAV yra didelė ekonomika, ji nė iš tolo neprilygsta pasaulio dydžiui.

Siekiant sumažinti JAV įtaką bendram investicijų portfeliui, galima įsigyti papildomų kitų šalių ir regionų indeksų fondų, tokių kaip „iShares India“ fondas ar „Core Dax“ (Vokietija) fondas. Be regioninio dėmesio, taip pat yra indeksų fondų, akcentuojančių įvairius sektorius ir tendencijas. Pavyzdžiui, „iShares Digital Security“, turinti kibernetinio saugumo pramonėje veikiančių įmonių arba „iShares Aging Population“, turinti įmones, kurios specializuojasi pagyvenusių žmonių paslaugų ir produktų srityje. Indeksų fondų galima rasti praktiškai bet kuriai pramonės ir investicijų klasei, įskaitant auksą, kriptovaliutą, naftą.

Mūsų požiūriu, didžiausias ekonominis augimas laukia Azijos regione, todėl rekomenduojame „atskiesti“ JAV įtaką pasauliniame akcijų indeksų fonde. Jei jūsų investuojama suma viršija 100.000 Eur, tuomet, du pagrindinius indeksų fondus, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“ ir „iShares MSCI Emerging Markets“, rekomenduojame papildyti keliomis konkretesnėmis šalių ir pramonės šakų investicijomis, tokiomis kaip Indijos akcijų fondas ir „iShares World Health Care Sector Fund“, kuris orientuotas į sveikatos priežiūros pramonę. Tačiau jei investicijų portfelis nesiekia 100.000 Eur, rekomenduojama investuoti į ne daugiau kaip du ar tris bazinius fondus, nesiimant eksperimentuoti su specializuotais fondais iki kol pradėsite investuoti didesnes sumas.

Norint palyginti skirtingus indeksų fondus, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus. Pirma, fondo valdymo išlaidos (išlaidų santykis). Populiariausių ir didžiausių fondų atveju šios išlaidos turėtų būti nuo 0,15% iki 0,25% per metus. Įvairiems labiau specializuotiems fondams šios išlaidos gali svyruoti nuo 0,4% iki 0,6% per metus. Taip pat verta rinktis tuos fondus, kuriuos galima įsigyti ta pačia valiuta kaip ir jūsų turimos santaupos. Be to, kiekviename fonde yra skirtingų niuansų, pavyzdžiui, ar dividendai yra mokami, ar kaupiami. Mes paprastai rekomenduojame rinktis kaupiamuosius indeksų fondus, kad nereikėtų galvoti, kur reinvestuoti dividendus.

Trečias žingsnis – pirkimas 

Niekas negali pasakyti, kada geriausia investuoti didelę fiksuotą sumą į indeksų fondus. Todėl patartina indeksų fondų investicijų portfelio sudarymą išskaidyti – investuojant kiekvieną mėnesį/ketvirtį/metus sukauptas santaupas. Ką tai duos? Akcijos bus perkamos tiek santykinai aukštesnėmis, tiek žemesnėmis kainomis. Ilgainiui visa tai bus subalansuota. Jei pasirinktas brokeris nedirba su labai mažais komisiniais (arba jų išvis nėra), mūsų rekomendacija būtų kiekvieną indeksų fondo pirkimą atlikti bent už 1.000 Eur ar net 5.000 Eur sumą, taip sutaupant komisinių išlaidas.

Apibendrinant, indeksų fondai yra paprastas ir prieinamas būdas bet kuriam investuotojui pradėti investuoti į akcijas. Pagrindinė kliūtis investicijoms gali būti tarpininkavimo komisinių dydis, dėl kurio santykinai nedideli įsigijimai būtų nuostolingi. Jei norimos reguliarios investicijos suma yra palyginti maža (tarkime, mažesnė nei 1.000 Eur), tai paprasta alternatyva tokioje situacijoje yra investuoti į trečiąją pensijų pakopą – nors pensijų fondo valdytojui reikia sumokėti papildomą valdymo mokestį. Dalį šių valdymo mokesčio išlaidų pavyks susigrąžinti pasinaudojant valstybės suteikiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri suteikia galimybę susigrąžinti iki 300 Eur per metus.

Komentaro autorius – Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje"

Vaizduojam, kad kažką darom

Realiai, tai nieko nedarom. Lietuva yra maža, todėl visi žinom, kad nieko nedarom. O tas vaizdavimas kainuoja brangiai:

 "Labai išaugus migrantų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai."

Ką visi šie pareigūnai daro? Žiūri, kad koks migrantas nesulaužytų koją, eidamas per Lietuvos sieną. Visi šie migrantai yra prieglobsčio prašytojai. Lietuvos valdžia negali juos stabdyti, neišnagrinėjusi jų prieglobsčio prašymo aplinkybes.

„Kas yra pabėgėlis?

 Apibrėžimą, dėl kurio vyriausybės susitarė prieš 70 metų, sunku pritaikyti daugeliui šiandienos priverstinai perkeltų žmonių.

 KARAI visada turėjo civilių aukų. Tačiau būtent dviejų 20-ojo amžiaus pradžios pasaulinių karų mastai paskatino vyriausybes parengti tarptautinius įstatymus, kad apsaugotų kai kuriuos jų perkeltus žmones. 1951 m. liepos 28 d. Jungtinės Tautos priėmė „Konvenciją dėl pabėgėlių statuso“, kuri įsigaliojo 1954 m. Visuotinai vadinama „Pabėgėlių konvencija“, ji pateikė gairių, kaip elgtis nuo persekiojimų bėgančių žmonių atveju. 

Taigi, kas atitinka, o kas neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo? Kokią apsaugą jie turi? Pabėgėlio savybės pirmą kartą buvo apibrėžtos prieš 100 metų. 1921 m. Tautų lyga įsteigė Vyriausiąją pabėgėlių komisiją, kad padėtų milijonams žmonių, likusių be pilietybės po pirmojo pasaulinio karo. Po ketvirčio amžiaus, po antrojo pasaulinio karo, Europa susidūrė su dar didesne pabėgėlių krize. JT 1948 m. pasirašytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnis įpareigojo valstybes apsaugoti pabėgėlius, tačiau tai buvo apibūdinta 1951 m. Pabėgėlių konvencijoje. Pirmoji versija buvo skirta tik žmonėms, tapusiems pabėgėliais dėl įvykių Europoje iki 1951 m. 1967 m. „Protokolas dėl pabėgėlių statuso“ išplėtė konvencijos apsaugą ne europiečiams ir išplėtė jos galiojimą, praėjus 1951 m. 

Šaltojo karo epochos tarpiniai karai išstūmė milijonus ir visame pasaulyje. Nuo to laiko skaičius auga. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, įsteigtas stebėti, kaip laikomasi konvencijos, mano, kad 26,4 mln. žmonių buvo pabėgėliai. (Tai apima 20,7 mln. Pagal UNHCR mandatą ir dar 5,7 mln. palestiniečių pabėgėlių, kurie nėra pagal UNHCR mandatą.) 

 

Pabėgėlių konvencija apibrėžia pabėgėlį kaip „asmenį, kuris negali ar nenori grįžti į savo kilmės šalį dėl pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinės nuomonės." 

 

Pagrindinė dokumento nuostata yra „negrąžinimas“, draudžiantis siųsti žmones atgal į šalis, kuriose jiems gresia „patikima“ persekiojimo grėsmė. Dokumente taip pat reikalaujama, kad šalys nebaustų nelegaliai į savo šalis patekusių pabėgėlių, jei jie atvyko „tiesiogiai“ iš tos vietos, kurioje jiems buvo grasinta. 

 

Konvencija taip pat apibūdina pabėgėlių teises į darbą, būstą ir išsilavinimą. 

 

Laikui bėgant, įvairių šalių tribunolai praplėtė konvencijos aiškinimą. Kai kurie, pavyzdžiui, pripažino, kad moterų persekiojimas dėl jų lyties yra pagrindas pripažinti jas pabėgėlėmis ir kad neteisėtas atvykimas neturėtų drausti prieglobsčio prašytojams gauti pabėgėlio statuso, net jei jie praėjo per trečiąją šalį. Konvencijos suteikiamos teisės yra įtvirtintos kitose žmogaus teisių sutartyse, pavyzdžiui, konvencijoje prieš kankinimus. 

Tačiau daugeliui žmonių, priverstų palikti savo namus, konvencijos apibrėžimai neapima. Pavyzdžiui, milijonai žmonių, bėgantys nuo stichinių nelaimių, yra neįtraukti. Kadangi klimato kaita kelia grėsmę bendruomenėms, kai kurie žmonės teigia, kad jie nusipelno tarptautinės apsaugos. Bet idėja išplėsti pabėgėlio apibrėžtį tiek daug turi mažai politinės paramos. Per pastaruosius kelerius metus prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į Europą ir Ameriką, skaičiaus augimas sukėlė neigiamą reakciją į pabėgėlių konvencijoje nustatytus įsipareigojimus. Per 70-ąjį konvencijos gimtadienį pasaulis vis dar gamina pabėgėlius. Tačiau daugelis šiandienos priverstinai perkeltų žmonių bėga nuo pavojų, kurių jos rengėjai negalėjo įsivaizduoti". [1]

Jei migrantai bus pripažinti pabėgėliais,  jie turės pabėgėlių teises į darbą, būstą ir išsilavinimą Lietuvoje.

1. "Who counts as a refugee? The Economist Explains." The Economist, 27 July 2021, p. NA.