Taip rašo lenkiškas dienraštis. O Lietuvoje apie tai tyla. Niekas nesigiria. Kodėl? Mes esame pritrenti naujų kainų, todėl pradedamas brangus ekonominis karas prieš Baltarusija, kartu su ekonominiu karu prieš Kiniją, mums jau yra pernelyg daug. Kalba eina ne apie dviejų ministrų atsistatydinimą. Kalba eina apie neregėtus protestus ir priešlaikinius Seimo rinkimus. Todėl valdantieji tyli, paspaudę uodegas, tikisi, kad nepastebėsime, ko jie čia pridarė.
"Lietuvos geležinkelių
bendradarbiavimo su Baltarusija nutraukimas yra pati blogiausia sankcija, kurią
kada nors patyrė Minskas.
Vasario 1 dieną nutrūko Lietuvos
geležinkelių ir Baltarusijos kalio trąšų įmonės „Belaruškalij“
bendradarbiavimas – Klaipėdos uoste įstrigo keli šimtai iš Soligorsko siųstų
vagonų su kalio chloridu, kuriuos iki vasario 7 dienos ketinama išvežti į
Baltarusiją. Praėjusiais JAV sankcijų metais Vilniuje kilo skandalas, kuris vos
nesibaigė kelių ministrų atsistatydinimu, kai paaiškėjo, kad Baltarusijos
įmonė savo produkciją vis dar parduoda, naudodamasi Lietuvos valstybinių
geležinkelių paslaugomis.
Baltarusija taip pat iki 2023 metų
turi sutartį su Klaipėdos uostu, per kurį buvo parduodama beveik visa Soligorės
gamyklos produkcija. Tai susiję su daugiau nei 10 mln. tonų prekių per metus.
Bet į šė uostą pristatyti negalės, nes, valstybiniams geležinkeliams nutraukus sutartį,
Lietuvoje neatsirado norinčių bendradarbiauti privačių transporto įmonių.
Latvija taip pat nusprendė
nesudaryti sutarties su Minsku. Viena svarbiausių Baltarusijos eksportuotojų
buvo atkirsta nuo Baltijos jūros.
Lietuvos geležinkeliai sustabdė
Baltarusijos kalio trąšų tranzitinį gabenimą. Įmonė grąžins gautą avansą.
Baltarusijos režimas grasina kerštu Lietuvos verslui. Lietuviai renkasi
tranzitą per Lenkiją. Orlenas taip pat.
– Tai reiškia, kad Baltarusija
neteks 1,5–2 mlrd. pelno 2022 m. Tai sukels rimtų nuostolių Baltarusijos
biudžetui ir daugelio rinkų praradimą. Lietuvos geležinkelių bendradarbiavimo
su „Belaruśkalij“ nutrūkimas yra skaudžiausias smūgis Baltarusijos ekonomikai
iš visų sankcijų, kurias Minskas patyrė per pastaruosius tris dešimtmečius,
Žečpospolitai sako žymiausias Baltarusijos ekonomistas Jarosławas Romanczukas.
Prie to prisidėjo demokratinės
opozicijos lyderės Swiatlanos Cichanouskos Vilniaus biuras, dėl kurio neseniai
Norvegijos trąšų gamintoja „Yara“ nutraukė bendradarbiavimą su Baltarusija.
Įmonė Soligore jai tiekė 15 proc. savo produkcijos kasmet. Taigi, be kita ko, yra
Kinija, Indija ir kiti partneriai, nebijantys JAV finansų ministerijos sankcijų. Bet
kaip juos pasiekti? Minsko valdžia kelis mėnesius ginčijasi, kad, nutrūkus
bendradarbiavimui su Lietuva keliaus į Rusijos uostus. Tačiau ten, kaip
neseniai nustatė dienraštis „Kommersant“, laisvų pajėgumų nėra, be to,
vietinėje rinkoje kortas dalija baltarusių konkurentas – Uralkalis.
Baltarusija niekaip negali į užsienį
siųsti cheminių trąšų, kurios daugiausiai užsienio valiutos aprūpina Baltarusijos
iždą. Lietuvos geležinkeliai ir privatūs Latvijos vežėjai atsisakė vežti.
Tačiau jie nekantrauja šio produkto.
Lukašenkai „Belaruśkalij“ yra ne tik
įmonė, kurios būklė tiesiogiai nulemia daugiau, nei 100 000 gyventojų turinčio
Soligorsko gyvenimą. Tai viena svarbiausių šalies įmonių, ne vienerius metus
prisidedanti prie visos valstybės biudžeto. 2020 metais Baltarusija iš kalio
chlorido pardavimo uždirbo per 2,4 mlrd. dolerių, tai yra beveik 10 proc. viso
Baltarusijos eksporto.
Minskas teigia, kad nutraukdama
bendradarbiavimą su Baltarusija Lietuva „praras apie 1 mlrd. eurų“, ir skelbia
apie teisminius procesus.
A. Lukašenkos kontroliuojamos vyriausybės ministras
pirmininkas
Ramanas Halouczanka antradienį taip pat paskelbė „griežtą atsaką“.
Jis teigė, kad apribojimai gali turėti įtakos geležinkelių transportui.
"Gali iš Baltarusijos išspirti
visas Lietuvos įmones, gali blokuoti ir tranzitą.
Gali būti, kad tai vėl
išprovokuos migracijos krizę – priduria Romańczuk. – Tačiau nemanau, kad
Lukašenka sušvelnins jo politiką. Jis turi Kremliaus paramą ir dalyvauja
geopolitiniuose žaidimuose", – mano ekonomistas."