Kiek laiko tu gali pragyventi?

  "Didysis 100: naujas super senėjimo pasaulis
Autorius William J. Kole
(Nukrypimas, 304 puslapiai, 28,99 doleriai)  

 

Jei Joe Bidenas kitais metais laimės perrinkimą, antrosios kadencijos pabaigoje jam sukaks 86 metai. Jo amžius, kartu su jo nesėkmėmis, paskatino kelis respublikonus rekomenduoti kandidatams į prezidentus atlikti protinių gebėjimų testus. Tačiau taip nėra tik respublikonams būdinga. Daugiau, nei du trečdaliai demokratų teigia, kad prezidentas Bidenas gali būti per senas, kad vėl galėtų eiti pareigas.

 

     Tiesą sakant, daugelis iš mūsų sensta. Visų pirma, didžiulė kūdikių bumo kohorta pereina į saulėlydžio metus. 2034 m. JAV bus daugiau žmonių, vyresnių, nei 65 metų, nei jaunesnių, nei 17 metų. Tuo tarpu naujos medicinos technologijos rodo vis didesnį potencialą pailginti gyvenimo trukmę. Stanfordo tyrime teigiama, kad pusė šių dienų Amerikos 5 metų amžiaus vaikų gali tikėtis 100 metų amžiaus.

 

     Taigi „Didysis 100“ ateina ne akimirką per anksti. Žurnalistas veteranas Williamas J. Kole'as tyrinėja įvairius Amerikos pilkėjimo aspektus, įskaitant diskriminaciją dėl amžiaus, demencijos ir vienatvės iššūkius, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros trūkumą ir gerontokratijos buvimą aukščiausiuose valdžios lygmenyse. Ne tik Bideno, bet Nancy Pelosi (83), Chucko Grassley (90), Bernie'io Sanderso (82) ir Mitch McConnello (81). Nors ponas Kole savo apklausą juokaudamas vadina „galaktikos vadovu senukams“, jis žada aptarti, „ką turime padaryti dabar, kad užtikrintume, jog mūsų ilgesnis gyvenimas tikrai būtų vertas gyvenimo“.

 

     Jis pradeda nuo Amerikos gyvenimo trukmės tendencijų apžvalga – tema, kurios trajektorija iki šiol buvo džiuginanti. Jis pažymi, kad vidutinis mirties amžius 1900 m. buvo vos 47 metai; pagrindinės mirties priežastys tuo metu buvo pneumonija, tuberkuliozė ir (taip) viduriavimas. Dėl chloruoto geriamojo vandens ir medicinos pasiekimų, ypač antibiotikų, gyvenimo trukmė XX amžiaus pirmoje pusėje nuolat ilgėjo. Šiandien ji yra 76 metai, nors per pastaruosius kelerius metus ji sumažėjo, daugiausia dėl toksiškos trejybės: Covid, opioidų ir nutukimo. Yra apie 60 šalių, kuriose žmonės gyvena ilgiau, nei JAV, įskaitant kelias šalis, kurių pajamos vienam gyventojui yra daug mažesnės, nuo Kosta Rikos iki Tailando.

 

     Kodėl vieni žmonės gyvena ilgiau nei kiti? J. Kole cituoja tyrimus, rodančius, kad tik 25% ilgaamžiškumo lemia genetika.

 

     Geri mitybos įpročiai ir daug mankštos padės sulaukti 90 metų, tačiau po to perima genai.

 

     Vyrai, kurių broliai ir seserys yra sulaukę 100 metų, 17 kartų labiau linkę patys tapti šimtamečiais. (Moterims šis skaičius yra aštuonis kartus.)

 

     Iš medicinos sričių, kuriose gyvenimą prailginantis gydymas atrodo perspektyviausias, J. Kole cituoja genetinę seką, genų terapiją ir imunoterapiją. Jis taip pat pamini skystų biopsijų, kurios apima kraujo analizę, siekiant išsiaiškinti, ar nėra vėžio ląstelių DNR fragmentų, potencialą – testą, kuris padeda anksti aptikti. Besivystančioms šalims jis mano, kad nauja vakcina nuo maliarijos yra daug žadanti. (2021 m. maliarija nužudė 619 000 žmonių.)

 

     Tačiau didžioji dalis „Didysis 100“ yra susijusi su socialiniais senatvės iššūkiais. Apsvarstykite Alzheimerio ligą, kuria šiandien serga daugiau, nei šeši milijonai amerikiečių (ir prognozuojama, kad iki 2060 m. sirgs daugiau, nei 12 milijonų). Kol kas negydoma, o tai reiškia, kad šeimos nariai turi beveik visą darbo dieną skirti pagalbą arba samdyti profesionalius globėjus. Daugeliui emocinės išlaidos yra didelės – ir finansinės. Vyriausybės pagalba yra ribota – yra griežti kriterijai, ką apims sveikatos draudimas Medicare. P. Kole mano, kad turime liberalizuoti savo imigracijos įstatymus, kad išspręstume slaugytojų trūkumą. Japonija, kurioje gyvenimo trukmė yra apie 85, bando išspręsti šią problemą, pasikliaudama robotais senelių namuose.

 

     Kiti senatvės aspektai yra ne tokie baisūs, nei Alzheimerio liga, bet vis dėlto varginantys. Draugams ir sutuoktiniams mirštant, primena ponas Kole, kyla vienatvės pavojus. Jis cituoja tyrimą, rodantį, kad užsitęsusi izoliacija turi įtakos gyvenimo trukmei – tai prilygsta 15 cigarečių per dieną surūkymui. 

 

Vyresnio amžiaus žmonės, su kuriais jis kalbasi, įskaitant tuos, kurie pasiekė „didžiųjų šimtuką“, pabrėžia, kaip svarbu išlikti aktyviems, palaikyti draugystę ir padėti kitiems. Seniausiam šiandien gyvenančiam žmogui – 116 metų. Ji teigė, kad jos ilgaamžiškumas yra „tvarkos, ramybės, gero ryšio su šeima ir draugais“ ir „išsilaikymo nuo toksiškų žmonių“ rezultatas. 

 

P. Kole rašo apie prancūzę Jeanne Calment, kuriai gyveno iki 122 metų. Sulaukusi 120 metų ji pasakė: „Blogai matau, blogai girdžiu, nieko nejaučiu, bet viskas gerai“. Taigi teigiamas požiūris padeda.

 

     Ponas Kole pateikia keletą pažįstamų idėjų, kaip padaryti ilgą gyvenimą turtingesnį ir pilnesnį. Jis mano, kad dabartinės socialinės apsaugos išmokos yra per mažos, ir jis norėtų, kad būtų priimtas tvirtesnis federalinis įstatymas, draudžiantis diskriminaciją dėl amžiaus. Jis atkreipia dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos analizę, rodančią, kad dirbtinis intelektas teikia pirmenybę jauniems, o ne seniems, kai jis naudojamas kandidatams į darbą tikrinti. Jis taip pat cituoja statistiką, rodančią, kad daugumos skundų dėl diskriminacijos dėl amžiaus Lygių įsidarbinimo galimybių komisija nenagrinėja, o kai bylos patenka į teismą, ieškovų naudai išsprendžiama mažiau, nei 10 proc.

 

     Įdomesnis yra septynių Europos valstybių tyrimas, rodantis, kad jaunesni valstybių vadovai lemia didesnį ekonomikos augimo tempą, nes senstantys lyderiai linkę laikytis status quo ir praleisti naujų technologijų teikiamas galimybes. Tai dar viena priežastis nerimauti dėl prezidento rinkimų, kurie – jei (šiuo metu) manytume, kad Bidenas kandidatuos į perrinkimą ir kad Donaldas Trumpas bus respublikonų kandidatas – sukeltų 81 m. prieš 78 m. Gal, vis dėlto, kandidatų kompetencijų testas nėra bloga mintis.

     ---

     Ponas Reesas yra „Geonomica“, vaiduoklinės rašymo įmonės, įkūrėjas ir „Food and Health Facts“ informacinio biuletenio redaktorius.“ [1]

 

1. Young at Heart, If Not Otherwise. Rees, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Oct 2023: A.15.

How long time could you live?

The Big 100: The New World of Super-Aging

By William J. Kole

(Diversion, 304 pages, $28.99)

"If Joe Biden wins re-election next year, he will be 86 at the end of his second term. His age, alongside his miscues and mishaps, has prompted a few Republicans to recommend mental-competency tests for presidential candidates. But it's not a partisan issue. More than two-thirds of Democrats say President Biden may be too old to serve again.

In fact, a lot of us are getting old. Most notably, the vast baby-boomer cohort is moving into its sunset years. In 2034, the U.S. will have more people over 65 than under 17. Meanwhile, emerging medical technologies are showing ever more potential to extend life spans. A Stanford study says that half of today's American 5-year-olds can expect to reach age 100.

So "The Big 100" comes not a moment too soon. William J. Kole, a veteran journalist, explores various aspects of the graying of America, including age-based discrimination, the challenges of dementia and loneliness, the shortage of elder care and the gerontocracy's presence at the highest levels of government: Think not just of Mr. Biden but of Nancy Pelosi (83), Chuck Grassley (90), Bernie Sanders (82) and Mitch McConnell (81). Though Mr. Kole jokingly refers to his survey as a "geezer's guide to the galaxy," he promises to address "what we must do now to ensure our longer lives will truly be worth living."

He begins with an overview of America's life-expectancy trends, a topic that has had a pleasing trajectory until recently. He notes that the average age of death in 1900 was just 47; the leading causes of death, at the time, were pneumonia, tuberculosis and (yes) diarrhea. Thanks to chlorinated drinking water and medical breakthroughs -- especially antibiotics -- life expectancy steadily increased in the first half of the 20th century. Today it's 76, though it has declined in the past few years, mostly because of the toxic trinity of Covid, opioids and obesity. There are about 60 nations where people live longer than in the U.S., including several countries with much lower per capita incomes, from Costa Rica to Thailand.

Why do some people live longer than others? Mr. Kole cites studies showing that only 25% of longevity is driven by genetics. 

Good dietary habits and plenty of exercise will help get you to 90, but genes take over after that. 

Men with a sibling who has reached 100 are 17 times more likely to become centenarians themselves. (For women, the figure is eight times.) 

Of the medical realms in which life-extending treatments seem most promising, Mr. Kole cites genetic sequencing, gene therapy and immunotherapy. He also mentions the potential of liquid biopsies, which involve analyzing blood for evidence of DNA fragments from cancer cells -- a test that contributes to early detection. For developing countries, he thinks that a new vaccine for malaria holds out great promise. (Malaria killed 619,000 people in 2021.)

But much of "The Big 100" has to do with the social challenges of old age. Consider Alzheimer's, which affects more than six million Americans today (and is projected to affect more than 12 million by 2060). So far there is no treatment for it, which means that family members must devote themselves to nearly full-time assistance or hire professional caregivers. For many, the emotional cost is high -- and the financial one, too.The annual cost of assisted living or nursing-home care can be $100,000 or more. Government help is limited -- there are strict criteria for what Medicare will cover. Mr. Kole thinks we need to liberalize our immigration laws to address the scarcity of caretakers. Japan, where life expectancy is about 85, has been trying to get around this problem by relying on robots in assisted-living facilities.

Other aspects of old age are less dire than Alzheimer's but nonetheless troublesome. As friends and spouses die off, Mr. Kole reminds us, there is a danger of loneliness. He cites a study showing that prolonged isolation affects life span -- the equivalent of smoking 15 cigarettes a day. The oldsters he talks to, including those who have reached the "big 100," emphasize the value of staying active, maintaining friendships and helping others. The oldest living person today is 116. She has said her longevity is a product of "order, tranquility, good connection with family and friends" and "staying away from toxic people." Mr. Kole writes about Jeanne Calment, a French woman who lived to be 122. Upon turning 120, she said: "I see badly, I hear badly, I can't feel anything, but everything's fine." So a positive attitude seems to help.

Mr. Kole puts forward some familiar ideas for making long lives more prosperous and fulfilling. He believes that current Social Security payouts are too low, and he'd like to see a more robust federal law prohibiting age discrimination. He points to a World Health Organization analysis showing that artificial intelligence favors the young over the old when it is used to vet job candidates. He also cites statistics showing that most age-discrimination complaints are not pursued by the Equal Employment Opportunity Commission, and when cases do go to court, fewer than 10% are settled in favor of the plaintiffs.

More interesting is a study of seven nations in Europe showing that younger heads of state result in higher economic growth rates, since aging leaders tend to cling to the status quo and miss the opportunities presented by new technologies. That's one more reason for apprehension about a presidential election that would -- if (for the moment) we assume that Mr. Biden will run for re-election and that Donald Trump will be the Republican nominee -- pit an 81-year-old against a 78-year-old. Maybe a competency test for candidates isn't a bad idea after all.

---

Mr. Rees is the founder of Geonomica, a ghostwriting firm, and editor of the Food and Health Facts newsletter." [1]

1. Young at Heart, If Not Otherwise. Rees, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Oct 2023: A.15.