Macron Lost

"If Europe's cosseted political and media class had any sense -- improbable, but bear with me -- they'd recognize the magnitude of the disaster that befell them this past weekend in France. Instead, they believe that the legislative election result constitutes a win.

Superficially, it was a win. President Emmanuel Macron called the snap National Assembly election to try to stifle a challenge from Marine Le Pen's National Rally on the insurgent right. Her party performed well in European Parliament elections in early June, and Mr. Macron hoped to discredit her with a defeat at the national level.

His strategy has worked in one respect: Ms. Le Pen's bloc has emerged as only the third-largest in Parliament. But to describe Ms. Le Pen's loss as a victory for France or for Europe presupposes the alternative will be any better. Quite the opposite.

Conventional wisdom holds that an election triumph for Ms. Le Pen, if or when one comes, will pose a mortal threat to the Continent. Her Euroskepticism, the theory goes, would undermine French support for European Union institutions such as the euro currency and the single-market trade bloc. Her xenophobia would challenge European values.

Yet that parade of horribles is what France faces now from whatever left-leaning administration emerges following the election. The way in which the center and left defeated the National Rally is a major problem. Ms. Le Pen and her allies were by far the biggest vote-winners in Sunday's second round, garnering around 37% of the vote compared with around 26% for the left and 25% for Mr. Macron's coalition. The last two blocked Ms. Le Pen's party by targeting winnable districts, which is a smart tactic in such a system. But the strategic error is that this has produced a National Assembly split three ways with no obvious governing mandate.

Whichever administration gets cobbled together from this chaos will govern from the left. It's a bad sign that these parties seem to agree on only a few issues: expanding the government workforce and imposing a new wealth tax. Mr. Macron's most important reforms to labor laws and pensions may be on the chopping block.

The European Union economy can't function if its second-largest constituent (by gross domestic product, after Germany) has no realistic prospect of either growing or paying off its debts. Nor can France hope to contribute meaningfully to the North Atlantic Treaty Organization's common defense without an economic jump start -- if the left-leaning parties set to call the shots in Parliament even wanted to do so, which they don't.

Ms. Le Pen's opponents might retort that what was at stake in this election was France's soul, not its economy. Ms. Le Pen's party, they'd argue, with its hostility to immigrants and its history of antisemitism, poses an unacceptable threat to core French -- and European -- values.

This would be more credible if, to squeeze out Ms. Le Pen, Mr. Macron and centrist allies hadn't been complicit in the success of France's antisemitic far left. The embarrassing truth is that France Unbowed was the biggest election winner. That far-left party -- founded by Jean-Luc Melenchon, a sort of French Bernie Sanders -- secured 74 seats, making it the largest party within the left-wing bloc. Mr. Melenchon is notorious for his antisemitic comments, particularly following the Oct. 7 Hamas invasion of Israel (which his party called an "armed offensive by Palestinian forces" rather than a terror attack).

Ms. Le Pen's National Rally in the past was justifiably accused of antisemitism. Ms. Le Pen has launched a cleanup and has emerged as a vocal supporter of Israel. Perhaps she really means it. Perhaps she merely hopes to use a noisy display of philosemitism in her broader campaign to block Muslim immigration into France. But as a French sage once observed, hypocrisy is the tribute vice pays to virtue. If Ms. Le Pen is insincere, at least she knows where the virtue lies. Mr. Melenchon doesn't.

Were Mr. Macron more imaginative, he might have found in Ms. Le Pen a grudging helper for some reforms (her party belatedly made its peace with his pension overhaul) and an excuse for others such as an abandonment of costly net-zero climate follies. The political fusion with most promise these days -- in Spain, Italy, Greece and perhaps in Germany and the U.K. -- is a center-right that's tough on immigration and aggressive on economic growth. A Macron-Le Pen condominium, as awkward as it sounds, might have delivered both results and some degree of popular legitimacy.

Instead, Mr. Macron continues to indulge a distaste for the insurgent right that looks increasingly aesthetic rather than ideological or practical. As a result, Europe may soon discover that a French government with Ms. Le Pen stuck on the outside is worse than an administration with her in it." [1]

Ms. Le Pen will be well prepared for election of the president being out of power in this chaos. Mr. Macron is an idiot.

1. Political Economics: Macron Beat the Right, but France Lost More. Sternberg, Joseph C.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 July 2024: A.15.

Termobranduoliniai sprogimai ir naujos rūšys: Elono Musko planas kolonizuoti Marsą

„Daugiau, nei du, dešimtmečius Elonas Muskas savo raketų kompaniją SpaceX sutelkė į jo viso gyvenimo tikslą pasiekti Marsą.

 

 Per pastaruosius metus jis taip pat paspartino darbą dėl to, kas bus, jei jis ten pateks.

 

 53 metų M. Muskas nurodė „SpaceX“ darbuotojams gilintis į Marso miesto dizainą ir detales, teigia penki žmonės, žinantys apie pastangas ir „The New York Times“ peržiūrėtus dokumentus. Viena komanda rengia mažų kupolinių buveinių planus, įskaitant medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos joms kurti. Kita dirba prie skafandrų, skirtų kovoti su priešiška Marso aplinka, o medikų komanda tiria, ar žmonės ten gali turėti vaikų. Ponas Muskas savanoriškai pasiūlė jo spermą, kad padėtų įkurti koloniją, sakė du žmonės, susipažinę su jo komentarais.

 

 Iniciatyvos, kurios tik pradeda vystytis, yra perėjimas prie konkretesnio gyvenimo Marse planavimo, nes pono Musko laiko juosta paspartėjo. Nors 2016 m. jis sakė, kad planetoje savaime išsilaikanti civilizacija užtruks nuo 40 iki 100 metų, M. Muskas balandį sakė „SpaceX“ darbuotojams, kad dabar tikisi, kad po maždaug 20 metų ten gyvens milijonas žmonių.

 

 „Labai skubiai reikia paversti gyvenimą daugiaplanečiu“, – sakė jis, viešai paskelbtame vaizdo įraše apie jo pastabas. „Turime tai padaryti, kol civilizacija tokia stipri“.

 

 P. Muskas jau seniai bandė nepaisyti neįmanomo ir dažnai jam pavykdavo įveikti sunkius šansus. Tačiau jo gyvenimo Marse vizija perkelia jo, atrodytų, beribes ambicijas į kraštutinumą – o kai kas gali sakyti – absurdiškumą. Niekas niekada nebuvo įkėlęs kojos į planetą. NASA nesitiki žmonių Marse nusileisti iki 2040 m. O jei žmonės ten pateks, juos pasitiks nederlinga vietovė, ledinė temperatūra, dulkių audros ir oras, kuriuo neįmanoma kvėpuoti.

 

 Vis dėlto ponas Muskas yra taip susižadėjęs su mintimi sukurti civilizaciją Marse – jis kartą pasakė, kad planuoja ten mirti –, kad tai paskatino beveik visas verslo pastangas, kurių jis ėmėsi Žemėje. Remiantis dokumentais ir žmonėmis, žinančiais apie pastangas, jo Marso vizija remiasi dauguma šešių jo vadovaujamų ar valdomų įmonių, kurių kiekviena galėtų prisidėti prie nežemiškos kolonijos kūrimo.

 

 Musko įkurta privati ​​tunelių tiesimo įmonė „Boring Company“ iš dalies buvo pradėta tam, kad paruoštų įrangą, kuri galėtų lįsti po Marso paviršiumi, sakė du žmonės. P. Muskas žmonėms yra sakęs, kad įsigijo X, socialinės žiniasklaidos platformą, iš dalies tam, kad padėtų išbandyti, kaip piliečių vadovaujama vyriausybė, valdanti bendru sutarimu, gali veikti Marse. Jis taip pat yra sakęs, kad numato, kad planetos gyventojai vairuos plieninių plokščių Cybertrucks versiją, kurią pagamino jo elektromobilių įmonė Tesla.

 

 Ponas Muskas, kurio vertė yra apie 270 milijardų dolerių, viešai pareiškė, kad jis tik kaupia turtą, įskaitant maždaug 47 milijardų dolerių Tesla atlyginimo paketą, kad finansuotų jo planus dėl Marso.

 

 „Tai būdas nukreipti žmoniją į Marsą, nes norint įkurti, save išlaikantį, miestą Marse, reikės daug išteklių“, – 2022 metais teisme liudijo jis apie savo „Tesla“ atlyginimą.

 

 Ar ponas Muskas per savo gyvenimą gali įgyvendinti Marso kolonijos viziją, ginčytina.

 

 „Negalite tiesiog išlaipinti vieno milijono žmonių Marse“, – sakė Robertas Zubrinas, aviacijos ir kosmoso inžinierius, pažįstantis poną Muską 20 metų ir parašęs knygą „Marso atvejis“. Pasak jo, bet kokia planetos kolonizacija vyktų per dešimtmečius.

 

 M. Zubrinas pridūrė, kad p. Muską nuo Marso ambicijų ypač atitraukia jo neseniai atliktas darbas su X. Technologijų milijardierius dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad jis jo vadovaujamose įmonėse yra pernelyg pasklidęs.

 

 Nors ponas Muskas daug metų kalbėjo apie Marsą, o „SpaceX“ paskelbė du pagrindinius kolonijos brėžinius apie 2018 m., apie daugelį specifikų ir bendrovės poslinkio link civilizacijos planavimo anksčiau nebuvo pranešta. Muskas didžiąja dalimi tylėjo apie kolonizacijos planus, nes „SpaceX“, pagal 2,9 mlrd. JAV dolerių sutartį su NASA, pirmiausia turi išsiųsti raketą į Mėnulį, sakė du žmonės, žinantys apie įmonę.

 

 „The Times“ apklausė daugiau, nei 20 p. Muskui ir „SpaceX“ artimų žmonių apie Marso miesto planus ir peržiūrėjo vidinius dokumentus, elektroninius laiškus, įrašus socialiniuose tinkluose ir teisinius dokumentus. Daugelis žmonių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes buvo pasirašę neatskleidimo sutartis.

 

 Netgi jie skeptiškai žiūrėjo, kad p. Muskas per jo gyvenimą pastatys Marso miestą. Kai kurie iš jų teigė, kad jis tiesiog stengėsi aplenkti Jeffą Bezosą, „Amazon“ įkūrėją, kuris įsivaizduoja žmones, gyvenančius milžiniškose kosminėse stotyse visoje Saulės sistemoje. P. Muskas išdėstė agresyvų Marso laiko grafiką, kad priverstų juos dirbti sunkiau, sakė kiti.

 

 P. Muskas ir „SpaceX“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.

 

 Žmonijos gelbėjimas

 

 Ponas Muskas susižavėjo Marsu nuo tada, kai perskaitė Isaaco Asimovo  1951 m. mokslinės fantastikos romaną „Pamatai“, kai jam buvo 10 metų. Knygoje pagrindinis veikėjas kuria koloniją visoje galaktikoje, kad išgelbėtų žmoniją nuo tarpžvaigždinės imperijos žlugimo.

 

 „Jie randa planetą, esančią toli nuo galaktikos centro, ir bando išsaugoti žmogaus žinias bei civilizaciją ten, kol galaktikos centras tarsi subyra“, – 2013 m. interviu moksliniam vaizdo įrašui sakė p. Muskas.

 

 2001 metais p. Muskas bandė nusipirkti rusišką raketą, kad pasiektų Marsą, sakė buvęs „SpaceX“ darbuotojas Jimas Cantrellas, kuris tais metais kartu su juo lankėsi Rusijoje. Tačiau po trijų kelionių rusai atsisakė parduoti, o vienas pareigūnas spjovė į p. Musko batus, sakė J. Cantrell.

 

 2002 m. p. Muskas įkūrė privačią įmonę „SpaceX“ Hawthorne mieste, Kalifornijoje. Galiausiai ji sukūrė iš dalies daugkartinio naudojimo raketas ir sudarė vyriausybės sutartis, įskaitant NASA. Pastaraisiais metais ji pradėjo teikti „Starlink“ – palydovinio interneto paslaugą, kuri išsiplėtė visame pasaulyje.

 

 Kad pasiektų Marsą, „SpaceX“ pastatė „Starship“ – beveik 400 pėdų daugkartinio naudojimo raketą. „Starship“ tiesioginis tikslas yra nukelti NASA astronautus į Mėnulį, nors vėliau jis gali nugabenti gyventojus į Marsą ir veikti, kaip nedidelė kosminė stotis.

 

 Būsimoje „Starship“ versijoje nosyje gali būti gyvenamoji erdvė, sakė trys žmonės, susipažinę su raketa. Planuose numatyta įrengti kelis gyvenamųjų patalpų aukštus su tokiais patogumais, kaip bėgimo takas ir kino teatras, sakė du žmonės. Viename Starship interjero piešinyje, kurio versiją M. Muskas paskelbė X, pavaizduota smuikininkė, svyruojanti be gravitacijos, kai ji groja miniai.

 

 „Starship“ vienu metu į Marsą gali nugabenti 100 keleivių – kelionė vyktų maždaug kas dvejus metus, 2016 m. pristatyme Tarptautiniam astronautikos kongresui sakė p. Muskas. NASA teigė, kad kelionė į Marsą, esantį maždaug 140 milijonų mylių nuo Žemės, užtruks iki devynių mėnesių.

 

 2018 m. „SpaceX“ inžinieriai susirinko su universiteto mokslininkais ir kitais asmenimis į privatų susitikimą Kolorado valstijoje, kad aptartų technologijas, reikalingas išgyventi Marse, rašoma „The Times“ gautuose susitikimo užrašuose. Temos buvo ledo rinkimas vandeniui gaminti ir tinkamos Marso vietos pasirinkimas kolonijai sukurti.

 

 Iki praėjusių metų naujausios „Starship“ versijos buvo pastatytos „Starbase“, „SpaceX“ įrenginyje Boka Čikoje, Teksase. Birželio mėnesį Starship pirmą kartą sėkmingai grįžo iš bandomojo skrydžio į kosmosą.

 

 Kolonijos planavimas

 

 Bėgant metams p. Muskas metė užuominas apie tai, kaip, jo manymu, žmonės gyventų Marse.

 

 Viena tema sukasi apie žmogaus gyvenimo planetoje tąsą. Mokslininkai nenustatė, ar žmonės gali turėti vaikų kosmose. P. Muskas yra sakęs, kad vaikai nebus įleidžiami į pirmuosius skrydžius į Marsą dėl pavojų, nors tikisi, kad, galiausiai, jie ten gyvens.

 

 Tačiau ponas Muskas turi planą. 2013 m. duodamas interviu moksliniam vaizdo įrašui jis teigė, kad tikėjosi Marse sukurti savo rūšį – šią idėją jis daugelį metų kartojo „SpaceX“ darbuotojams ir kitiems įmonei artimiems asmenims.

 

 „Manau, kad labai tikėtina, kad norėtume bioinžinerijos būdu sukurti naujus organizmus, kurie labiau tiktų gyventi Marse“, – sakė jis interviu. „Žmonija tai padarė, laikui bėgant, taikydama selektyvų veisimą."

 

 Jis taip pat turi šilumos strategiją. 2022 m. podcast'o interviu jis sakė, kad įveiktų planetos ledinę temperatūrą keliais termobranduoliniais sprogimais, kurie sušildytų planetą sukurdami dirbtines saules. Trys su jo planais susipažinę žmonės sakė, kad šimtai saulės baterijų, kurias gali pastatyti Tesla, padės šildyti namus ir gaminti energiją.

 

 P. Musko pareiškimai pastaraisiais mėnesiais perėjo į konkretesnį SpaceX darbuotojų planavimą.

 

 Pramoninio dizaino komanda kūrė ir atnaujino miesto vaizdus, ​​sakė du žmonės. Kolonijos centre bus didžiulis kupolas, skirtas bendruomeniniam gyvenimui, o aplink jį bus išsibarstę mažesni kupolai. Pastaruoju metu diskutuojama apie tai, kokias medžiagas naudoti kupolams. Ponui Muskui ypač rūpi, kad miestas atrodytų šaunus, sakė kiti du žmonės.

 

 Viename „The Times“ gautame vidiniame piešinyje pavaizduota šeima su mažais vaikais, stovinti kupolo kaimynystėje ir žvelgianti į žvaigždes.

 

 Balandžio mėnesį M. Muskas pasakė „SpaceX“ darbuotojams, kad Marso kolonija išsilaikys pati, jei Žemei kas nors nutiktų ir raketos jos nebepasiektų.

 

 Kad tai pasiektų, ponas Muskas planuoja panaudoti Starship, kaip Nojaus arką, gabenančią augalus ir gyvūnus pirminėje kelionėje, sakė trys su planais susipažinę žmonės. Tada gyventojai Marse statytų šiltnamius maistui auginti.

 

 „SpaceX“ bendradarbiauja su „Impossible Foods“, augalinės kilmės alternatyvios mėsos įmone, kad tiektų maistą „SpaceX“ kavinėse, bet taip pat išbandytų produktus, kaip galimą baltymų šaltinį Marse, sakė du žmonės.

 

 Civilizacija apsaugota?

 

 Kaip ir ponas Muskas, daugelis iš daugiau, nei 12 000, „SpaceX“ darbuotojų tiki gyvybe kitoje planetoje pagal žmones, susipažinusiais su įmone ir dokumentus, kuriuos peržiūrėjo „The Times“. Darbuotojai kartais vilki marškinėlius „Occupy Mars“ arba „Rocket Parent“ ir skelbia pasiūlymus dėl Marso kolonijos vidinėje svetainėje. Viena naujausių idėjų buvo pastatyti miestą ant milžiniško kraterio šono.

 

 Kai kurie darbuotojai, dirbantys su Marso planais, yra įsikūrę Boka Čikoje, o kiti iš Pietų Kalifornijos biuro atskrenda pirmadieniais ir išvyksta penktadieniais. Daugelis dirba daugiau, nei 100, valandų per savaitę.

 

 „Boca Chica“ svetainėje yra pramoninis kompleksas „Stargate“ su biuru, kurį kai kurie prilygina Las Vegaso kazino, nes dėl langų trūkumo sunku atskirti, ar tai diena, ar naktis, sakė trys žmonės. Pasak jų, ten statomas naujas biuras turės daugiau langų. Esami ir buvę darbuotojai teigė, kad Boca Chica svetainėje kartais trūksta pagrindinių saugos protokolų, pavyzdžiui, įspėjamosios juostos aplink pavojingą įrangą.

 

 „SpaceX“ grumiasi su ieškiniu ir Nacionalinės darbo santykių valdybos skundu, susijusiu su aštuoniais buvusiais darbuotojais, kurie teigė, kad buvo atleisti dėl skundų dėl p. Musko elgesio ir dėl įtarimų dėl seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos įmonėje. „SpaceX“ neatsakė į ieškinį ir padavė ieškinį N.L.R.B., teigdama, kad ji pasielgė nekonstituciškai.

 

 Vis dėlto kai kurie darbuotojai teigė, kad verta ten dirbti, kuriant Marso koloniją.

 

 Neseniai „The Times“ peržiūrėtame atsisveikinimo laiške moteris „SpaceX“ vadovė, dirbusi Marso programoje, apibūdino „žiaurias“ valandas ir sąlygas, ypač dirbantiems tėvams. Tačiau ji taip pat sakė, kad įmonė yra „nuostabi vieta“ ir kad ji „iškeis šią patirtį į nieką kitą“.

 

 Pono Musko buvimas Boca Chicoje pastaruoju metu sumažėjo, sakė su kompanija susipažinę žmonės. Jis aplanko maždaug kartą per mėnesį, kartais vidurnaktį kelioms valandoms su jo mažamečiu sūnumi X Æ A-12, sakė du žmonės, palyginti su bent kartą per savaitę anksčiau.

 

 Tačiau jo pasiryžimas Marso civilizacijai atrodo nenulenkiamas.

 

 Gegužę NASA pareigūnas teigė, kad agentūra nesitikėjo žmonių Marse nusileisti iki 2040 m. Tą patį mėnesį ponas Muskas paskelbė X, kad prireiks mažiau, nei 10, metų, kad nusiųsti ten žmones, o Marso miestas bus maždaug po 20 metų.

 

 „Tikrai 30-aisiais civilizacija užsitikrina“, – rašė jis." [1]

 

Mes pamatysime. Ironiška, bet,norėdamas užsidirbti pinigų iš jo raketų, Muskas leido naudoti jo palydovus, kad valdyti robotus bepiločius orlaivius, kurie juda visur, todėl Žemė tapo daug mažiau tinkama gyventi, nes pradeda dominuoti Terminatoriai. Neaišku, ar Muskas surinks visus išteklius, reikalingus mus išgelbėti Marse. Gali būti, kad Marse gyvens milijardas kinų, o ne milijonas mažųjų Muskų.

1. Thermonuclear Blasts and New Species: Inside Elon Musk’s Plan to Colonize Mars. Grind, Kirsten.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 11, 2024.