Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. spalio 4 d., penktadienis

Beijing Steps Up To Bankroll Chinese Startups


"A sharp drop in venture-capital funding for Chinese startups is forcing Beijing to get more involved in grooming the country's tech industry, a strategy that threatens to handicap China's efforts to catch up with Western technologies in the long run.

Private venture-capital investment -- including U.S. money, which helped turbocharge China's technology boom before the pandemic -- has dried up since investors lost faith in China's economy and moved to steer clear of geopolitical tensions. Early-stage funding levels are at their lowest in nearly a decade, with the decline especially dramatic among foreign funds.

Overseas and domestic venture-capital funds invested about $6.4 billion in China through October this year, a decline of 40% from the same period last year, according to Dealogic. Foreign investors, which invested an average of about $14 billion a year between 2018 to 2022, contributed almost nothing in 2023 and so far this year.

In response, Beijing is getting more involved through a variety of funding vehicles that further entrench the state in China's tech scene. Investors say government funds now provide the bulk of investment into tech startups, with the number of state-sponsored incubators multiplying as China tries to thrive without American money and technology.

Chinese banks, many of which are state-owned, are also ramping up lending to startups at the state's urging. Historically, Chinese banks avoided supporting startups, which often lack traditional forms of collateral needed for large loans. Now, more Chinese banks are accepting patents and trademarks as collateral, an unusual method of financing that allows them to proceed with loans.

Such intellectual-property loans in China have grown by more than 40% annually over the past three years to $117 billion in 2023, according to the China National Intellectual Property Administration. They grew a further 57% year-over-year in the first half of this year.

 "Government financing is stable capital and often available in larger sums than what the private sector can offer" now, said Han Shen Lin, China country director at strategic consulting firm The Asia Group. "The challenge is that government entities rarely have the skill sets to identify technology winners."

Government funds typically have a low tolerance for loss and are often reluctant to back the type of moonshot companies China needs to push its innovation barriers, instead preferring to channel money into safer bets, investors say.

Previous Chinese efforts to inject state funding into favored industries, such as semiconductors or airplane engines, have yielded mixed results. In some cases, billions of dollars have been wasted or siphoned away through fraud, Chinese officials say. The heavy hand of the state has already threatened to slow advances in artificial intelligence, because AI startups must adhere to China's free-speech restrictions. "China's innovative edge risks severe erosion" as foreign money for its tech companies dries up, Gavekal Dragonomics, a research firm, said in a recent report.

China's State Council, the country's cabinet, didn't respond to questions. In a high-level meeting Sept. 18, the council emphasized the importance of venture capital for innovation, promising to solve bottlenecks in the fundraising and exit of startups.

Chinese leader Xi Jinping has vowed to nurture promising companies in capital-intensive sectors such as semiconductors, AI and biotechnology, areas that he sees as critical for the country's growth. 

Such sectors require massive amounts of capital.

Until a few years ago, private money was flooding China, as big names such as Sequoia Capital's China arm and SoftBank Group bankrolled startups in areas from e-commerce to ride-hailing, drawn by China's large consumer market and the prospect of billion-dollar exits.

In 2021, venture-capital funds invested $42 billion and struck more than 2,400 deals in China, Dealogic data shows. Numerous Chinese startups were becoming unicorns -- privately held companies worth more than $1 billion -- feeding the perception that China was overtaking the U.S. as the world's tech hub.

But geopolitical tensions snuffed out some of the interest. China's regulatory clampdown on private-sector companies such as Ant Financial and a stagnating economy further damped sentiment.

"A lot of money has gone back to the U.S.," said David Yin, a partner at GSR Ventures. Yin said investing in China has become tougher compared with a decade ago, when firms such as Alibaba, Tencent and Pinduoduo changed the way consumers shopped and interacted.

Chinese authorities have also frozen domestic initial public offerings to support a tepid stock market, closing off a traditional avenue for funds to exit investments. Although the market rebounded over the past week after a blizzard of new economic stimulus, strategists are unsure whether the rally can last.

Companies raised only $6.8 billion from the domestic stock market via initial public offerings through September, an 85% year-over-year drop and about one-fifth of the funds raised by companies listing in the U.S., according to financial data provider Wind.

The Chinese state is now gradually taking over funding -- and even exits -- of tech startups.

In April, the People's Bank of China set up a roughly $70 billion relending facility to encourage banks to lend to science and technology firms, with a fifth of the sum set aside for startups and growth tech companies.

Chinese banks are framing their efforts as a public duty. Bank of China, the country's largest bank, said in its annual report that it granted more than $200 billion in credit lines last year to about 68,000 enterprises to "promote major technological breakthroughs." 

A bank in southwest China has said it went so far as to help a small tech company register patents to obtain an IP loan.

State-owned companies with minimal tech connections are joining the push. Kweichow Moutai, China's largest producer of baijiu, a liquor served at state banquets, and its smaller rival Luzhou Laojiao both recently made investments in chip-related companies.

To overcome the bottleneck in IPOs, Chinese local governments including Shanghai have set up secondary funds to buy out early investors.

China's government has had success nurturing some tech companies. Its "Big Fund" for semiconductor investments, which was launched a decade ago and recently raised about $48 billion in its third installment, helped support China's top contract chip maker, Semiconductor Manufacturing International Corp., in its early days. State funding was also critical in the growth of Contemporary Amperex Technology, the world's biggest maker of electric-vehicle batteries, and has helped Huawei Technologies survive after it was put on a U.S. trade blacklist and its revenues fell.

But Chinese state investment has also yielded duds and other headaches. In 2022, several semiconductor executives were detained over corruption allegations involving Big Fund spending.

In August, the northern Chinese province of Shanxi released an audit that found government investment funds were set up without following proper protocols, or were subject to mismanagement and fraudulent behavior. About $1.34 billion of funds were at risk of losses because of bad investments, the audit revealed.

Chinese state funds often have different priorities -- such as boosting employment or aligning with other government objectives -- than do private investors and startups. Additionally, Chinese state funds generally have shorter investment horizons and have a much lower tolerance for losses.

The loss of state-owned assets in China could be considered a crime, punishable by up to seven years in jail. Officials at state funds could also lose their jobs for incurring investment losses. Some state investors attach more strings to protect their investments, such as requiring company founders to personally guarantee loans." [1]

China's leader Xi is an engineer. America's Harris is a prosecutor with a law degree. If you have a hammer you see only nails around. America is also using a lot of government money to develop industry. Guess what a prosecutor would do with the money?

All this geopolitics is harmful. Attempts to shut off the financial oxygen to the world's best global warming fighting  engineers in China, are putting the people of the world at risk.  

Oh, and American investors have pulled out of China's largest and fastest-growing market. What a loss for them...

1. Beijing Steps Up To Bankroll Chinese Startups. Lin, Liza; Feng, Rebecca.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Oct 2024: B.1.

 

2024 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Kodėl pasaulis negali sau leisti turtingingiausiųjų

 

„Ribota, Skandinaviško tipo nelygybė yra būtina tvarumui užtikrinti. Mokslas yra aiškus – žmonės lygesnėse visuomenėse labiau pasitiki ir labiau linkę saugoti aplinką nei nelygiose, tik vartotojų skatinamose visuomenėse.

 

 

 

 Eskaluojantis aplinkos, socialinėms ir humanitarinėms krizėms pasaulis nebegali sau leisti dviejų dalykų: pirma, ekonominės nelygybės išlaidų; ir antra, super turtingųjų. 2020–2022 m. 1 % turtingiausių pasaulio žmonių sugavo beveik dvigubai daugiau sukurtos naujos pasaulinės gerovės, nei kiti 99 % žmonių, kartu sudėjus, o 2019 m. šie turtingiausieji išmetė tiek pat anglies dvideginio, kaip du trečdaliai skurdžiausių žmonių.  Per dešimtmetį iki 2022 m. pasaulio milijardieriai daugiau, nei dvigubai padidino savo turtą iki beveik 12 trilijonų JAV dolerių.

 

 

 

 Socialinių epidemiologų, įskaitant mus, surinkti įrodymai demonstruoja, kad dideli pajamų skirtumai yra galingas socialinis stresas, dėl kurio visuomenė vis labiau susitrikdo. Pavyzdžiui, didesni atotrūkiai tarp turtingųjų ir vargšų yra susiję su didesniu žmogžudysčiųskaičiumi ir dažnesniu įkalinimu. Jie taip pat susiję su didesniu kūdikių mirtingumu, nutukimu, piktnaudžiavimu narkotikais ir mirtimis nuo COVID-19, taip pat didesniu paauglių nėštumo lygiu ir mažesniu vaikų gerovės, socialinio mobilumo ir visuomenės pasitikėjimo lygiu. Žmogžudysčių skaičius JAV – nelygiavertiškiausioje Vakarų demokratijoje – yra daugiau, nei 11 kartų, didesnis, nei Norvegijoje (žr. go.nature.com/49fuujr). Įkalinimo lygis yra dešimt kartų didesnis, o kūdikių mirtingumas ir nutukimas dvigubai didesnis.

 

 

 

 Šios problemos slegia ne tik skurdžiausius asmenis, nors labiausiai nukenčia patys neturtingiausi. Net ir pasiturintys žmonės džiaugtųsi geresne gyvenimo kokybe, jei gyventų tolygiau paskirstančioje šalyje, panašioje į Skandinavų tautą. Jų psichinė sveikata gali pagerėti ir sumažėti tikimybė tapti smurto aukomis; jų vaikai gali geriau mokytis mokykloje ir rečiau vartoti pavojingus narkotikus.

 

 

 

 Nelygybės išlaidos vyriausybėms taip pat yra nepaprastai didelės. Pavyzdžiui, Londone įsikūrusi labdaros fondas „Equality Trust“ (kurios globėjai ir įkūrėjai esame mes) apskaičiavo, kad vien Jungtinė Karalystė galėtų sutaupyti daugiau, nei 100 milijardų svarų (126 milijardų dolerių), per metus, jei sumažintų savo nelygybę iki vidurkis iš penkių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, kuriose pajamų skirtumai yra mažiausi – Danijoje, Suomijoje, Belgijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose. Ir tai atsižvelgiama tik į keturias sritis: daugiau metų, praleistų visiškai sveikai, geresnę psichinę sveikatą, sumažėjusį žmogžudysčių skaičių ir mažesnį įkalinimo skaičių.

 

 

 

 Daugelis apžvalgininkų atkreipė dėmesį į aplinkos poreikį apriboti ekonomikos augimą, o pirmenybę teikti tvarumui ir gerovei. Čia mes teigiame, kad nelygybės problema yra svarbiausias tos transformacijos uždavinys. Skandinaviško tipo nelygybė sumažins nesveiką ir perteklinį vartojimą, padidins solidarumą ir sanglaudą, kurių reikia, kad visuomenės būtų lengviau prisitaikančios prie klimato ir kitų ekstremalių situacijų.

 

 

 

 Socialinis nerimas skatina stresą

 

 

 

 Pagrindinės nelygybės priežastys, turinčios tokį gilų ir platų poveikį, yra psichosocialinės. Akcentuojant statuso ir socialinio sluoksnio skirtumus – pavyzdžiui, dėl automobilio tipo, aprangos ar gyvenamosios vietos – nelygybė didina pranašumo ir nepilnavertiškumo jausmą. Požiūris, kad vieni žmonės yra verti daugiau, nei kiti, gali pakenkti žmonių pasitikėjimui ir savivertės jausmui. Ir, kaip rodo kortizolio atsako tyrimai, nerimas dėl to, kaip kiti mus mato, yra stiprus stresorius.

 

 

 

 Nustatyta, kad „nerimo dėl statuso“ lygis padidėjo visose pajamų grupėse nelygesnėse visuomenėse. Lėtinis stresas turi gerai dokumentuotą poveikį mirtingumui – jis gali padvigubinti mirtingumą. Stresas taip pat turi įtakos, su sveikata susijusiam, elgesiui. Dieta, mankšta ir rūkymas rodo socialinius gradientus, tačiau žmonės rečiausiai laikosi sveikos gyvensenos, kai jaučia stresą.

 

 

 

 Smurtas ir patyčios taip pat yra susiję su konkurencija dėl socialinės padėties. Agresiją dažnai sukelia nepagarba, pažeminimas ir veido praradimas. Patyčios tarp moksleivių yra maždaug šešis kartus dažnesnės nelygesnėse šalyse. Jungtinėse Valstijose žmogžudysčių skaičius buvo penkis kartus didesnis valstijose, kuriose nelygybė yra didesnė, nei tose, kuriose turtas pasiskirsto tolygiau.

 

 

 

 Būsena verčia vartoti

 

 

 

 Nelygybė taip pat didina vartotojiškumą. Suvokiami ryšiai tarp turto ir savivertės skatina žmones pirkti prekes, susijusias su aukštu socialiniu statusu, ir taip pagerinti, kaip jie atrodo kitiems – kaip daugiau nei prieš šimtmetį savo knygoje „Laisvalaikio klasės teorija“ (1899 m.) išdėstė JAV ekonomistas Thorsteinas Veblenas. ). Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys nelygesnėse visuomenėse, daugiau išleidžia statuso prekėms.

 

 

 

 Mūsų darbas parodė, kad  reklamai išleista suma, kaip bendrojo vidaus produkto dalis yra didesnė šalyse, kuriose nelygybė yra didesnė. Gerai išreklamuotas turtingųjų gyvenimo būdas skatina standartus ir gyvenimo būdus, į kuriuos kiti siekia lygiuotis, todėl kyla daugybė išlaidų atostogų namams, baseinams, kelionėms, drabužiams ir brangiems automobiliams.

 

 

 

 „Oxfam“ praneša, kad vidutiniškai kiekvienas iš 1 % turtingiausių pasaulio žmonių išmeta 100 kartų daugiau nei vidutinis neturtingiausios pasaulio gyventojų pusės žmogus. Toks yra neteisybės mastas. Vargingesnėms šalims pakėlus materialinius standartus, turtingieji turės žeminti savo.

 

 

 

 Nelygybė taip pat apsunkina aplinkosaugos politikos įgyvendinimą. Pokyčiams priešinamasi, jei žmonės jaučia, kad našta pasiskirsto neteisingai. Pavyzdžiui, 2018 m. visoje Prancūzijoje kilo protestai dėl geltonųjų liemenių skriaudimo, reaguojant į prezidento Emmanuelio Macrono bandymą įvesti „ekologinį mokestį“ degalams, padidinant degalų kainas keliais procentiniais punktais. Siūlomas mokestis buvo plačiai vertinamas, kaip nesąžiningas, ypač kaimo neturtingiesiems, kuriems dyzelinas ir benzinas yra būtini. Iki 2019 metų vyriausybė šios idėjos atsisakė. Panašiai Brazilijos sunkvežimių vairuotojai protestavo prieš degalų mokesčio padidinimą 2018 m., sutrikdydami kelius ir tiekimo grandines.

 

 

 

 Ar nelygios visuomenės yra blogesnės aplinkos apsaugos srityje? Taip. Turtingose ​​ išsivysčiusiose šalyse, apie kurias buvo prieinami duomenys, mes nustatėme tvirtą ryšį tarp Skandinaviško tipo nelygybės lygio ir mūsų sukurto rodiklio, skirto penkioms aplinkosaugos sritims: oro tarša; atliekų perdirbimas; turtingųjų išmetamas anglies kiekis; pažanga, siekiant Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų; ir tarptautinis bendradarbiavimas (ratifikuotos JT sutartys ir vengimas taikyti vienašales prievartos priemones).

 

 

 

 Ši koreliacija aiškiai galioja, kai taip pat atsižvelgiama į socialines ir sveikatos problemas. Norėdami tai parodyti, sujungėme savo aplinkosauginio veiksmingumo indeksą su kitu anksčiau sukurtu indeksu, kuriame atsižvelgiama į dešimt sveikatos ir socialinių problemų: kūdikių mirtingumą, gyvenimo trukmę, psichines ligas, nutukimą, išsilavinimą, paauglių gimimus, žmogžudystes, įkalinimą, socialinį mobilumą ir pasitikėjimą. Yra aiški tendencija, kai nelygiavertiškesnės visuomenės turi blogesnius balus.



 Kiti tyrimai taip pat parodė, kad lygesnės visuomenės yra darnesnės, jose labiau pasitikima ir dalyvaujama vietos grupėse. Ir, palyginti su mažiau lygiomis turtingomis šalimis, dar 10–20 % lygesnių šalių gyventojų mano, kad aplinkos apsaugai turėtų būti teikiama pirmenybė, o ne ekonomikos augimui. 

 

 

Lygesnės visuomenės taip pat geriau veikia pagal Pasaulinį taikos indeksą (kuris įvertina valstybes pagal jų taikumo lygį) ir teikia daugiau užsienio pagalbos. 

 

 

 

JT tikslas yra, kad šalys užsienio pagalbai skirtų 0,7 % savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); Švedija ir Norvegija skiria apie 1 % savo BNP, o Jungtinė Karalystė – 0,5 %, o JAV – tik 0,2 %.

 

 

 

 Politikos formuotojai turi veikti

 

 

 

 Moksliniai įrodymai yra akivaizdūs, kad nelygybės mažinimas yra pagrindinė sąlyga, norint įveikti aplinkos, sveikatos ir socialines krizes, su kuriomis susiduria pasaulis. Labai svarbu, kad politikos formuotojai greitai imtųsi veiksmų, kad panaikintų, dešimtmečius besitęsiančią, nelygybę ir pažabotų didžiausias pajamas.

 

 

 

 Pirma, vyriausybės turėtų pasirinkti progresines apmokestinimo formas, kurios perkelia ekonominę naštą nuo, mažas pajamas gaunančių, žmonių į, dideles pajamas gaunančius, žmones, kad sumažintų nelygybę ir apmokėtų infrastruktūrą, kurios pasauliui reikia, norint pereiti prie anglies neutralumo ir tvarumo. 

 

 

Nors vyriausybės gali prieštarauti šiam pasiūlymui, erdvės yra daug. Pavyzdžiui, mokesčių tarifai didžiausioms pajamoms Jungtinėse Valstijose maždaug pusę dvidešimtojo amžiaus buvo gerokai didesni, nei 70 % – daug daugiau, nei dabartinis didžiausias 37 % tarifas. Siekdamos gauti visuomenės paramą, vyriausybės turi tvirtai pareikšti, kad visa visuomenė turėtų prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos ir geros sveikatos finansavimo.

 

 

 

 Turi būti sudaryti tarptautiniai susitarimai panaikinti mokesčių rojus ir spragas. Apskaičiuota, kad pelno mokesčių vengimas neturtingoms šalims kasmet atsieina 100 milijardų dolerių – tiek, kad būtų galima išmokyti papildomus 124 milijonus vaikų ir užkirsti kelią, galbūt, 8 milijonams motinų ir kūdikių mirčių kasmet. Pasak „Tax Justice Network“, advokatų grupės Bristolyje, JK, EBPO šalys narės yra atsakingos už daugiau, nei du trečdalius, šių mokesčių nuostolių. EBPO apskaičiavo, kad, mažas ar vidutines pajamas gaunančios, šalys mokesčių rojams praranda tris kartus daugiau, nei gauna užsienio pagalbos.

 

 

 

 Nors dar neišbandyta, reikėtų pagalvoti ir apie vartojimo mokesčio, apskaičiuojamo pagal gyventojų pajamas, atėmus santaupas, pranašumus vartojimui apriboti. Skirtingai nuo pridėtinės vertės ir pardavimo mokesčių, toks mokestis galėtų būti labai progresyvus. Reklamos draudimai tabako, alkoholio, azartinių lošimų verslams yra paplitę tarptautiniu mastu, tačiau mokesčiai, ribojantys reklamą apskritai, padėtų sumažinti vartojimą. Energijos sąnaudų taip pat gali sumažėti, apmokestinus daugiau už vienetą, esant didesniam suvartojimo lygiui.

 

 

 

 Teisės aktų ir paskatų taip pat reikės, siekiant užtikrinti, kad didelės įmonės, kurios dominuoja pasaulio ekonomikoje, būtų valdomos sąžiningiau. Pavyzdžiui, tokia verslo praktika, kaip darbuotojų nuosavybė, atstovavimas įmonių valdybose ir akcijų nuosavybė, taip pat savidraudos bendrovės ir kooperatyvai mažina pajamų ir turtinės nelygybės mastą. Skirtingai nuo 200:1 santykio, kurį pranešė vienas analitikas, nustatantis didžiausią ir mažiausią darbo užmokestį tarp 100 didžiausių įmonių, įtrauktų į FTSE 100 akcijų rinkos indeksą (žr. go.nature.com/3p9cdbv), Mondragon grupėje Ispanijos kooperatyvų sutartas maksimalus santykis yra 9:1. Tokios įmonės gerai veikia etikos ir tvarumo požiūriu. „Mondragon“ grupė užėmė 11 vietą žurnalo „Fortune“ 2020 m. „Pakeisk pasaulį“ sąraše, kuriame pripažįstamos įmonės, įgyvendinančios naujoviškas verslo strategijas, turinčias teigiamą poveikį pasauliui.

 

 

 

 Ekonominės nelygybės mažinimas nėra panacėja nuo sveikatos, socialinių ir aplinkos problemų, tačiau būtina jas visas išspręsti. Skandinaviška nelygybė visuomenei suteikia tokią pačią naudą, kad ir kaip ji būtų pasiekta. Šalys, kurios taiko įvairiapusį požiūrį, eis toliausiai ir greičiausiai." [1]



1. Nature 627, 268-270 (2024) By Richard G. Wilkinson & Kate E. Pickett