"Sutelktinio finansavimo platformos tampa vienu
populiariausių investicinių instrumentų Lietuvoje. Vien pernai ši rinka siekė
230 mln. Eur, nes gyventojai vis geriau supranta skolinimą už palūkanas su
užstatu. Vis dėlto prieš priimant investicinius sprendimus, verta žinoti, kaip
įsivertinti investicijos rizikingumą patiems.
Sutelktinis finansavimas mūsų šalyje yra nuo 2016 m.
prižiūrimas Lietuvos banko. Anksčiau tik profesionalai ir investiciniai fondai
galėjo finansuoti NT projektus ir uždirbti palūkanas, turėdami savo naudai
įkeistą NT kaip užstatą. Šiandien skaitmeninės technologijos leidžia į NT
verslo paskolas investuoti visiems.
Stebėtina tai, kad kai kurie investiciniai projektai
dešimčių ar šimtų investuotojų neretai būna sufinansuojami per trumpiau nei
valandą. Praktikoje tai reiškia, kad investicinį sprendimą dalis gyventojų
priima akimirksniu, galbūt net nespėję susipažinti su išsamiu projekto aprašu.
Viena vertus, tai rodo, kad investuotojai pasitiki savo
platformomis, t.y. jų komandų naudojamais rizikų vertinimo ir projektų atrankos
metodais. Kita vertus, bet koks investavimas yra susijęs su didesnėmis ar
mažesnėmis rizikomis, o visos platformos turi skirtingus rizikų vertinimo
metodus ar tiesiog veiklos principus. Vieni rinkos dalyviai veikia labiau kaip
skelbimų lenta – atkartodami vystytojo pateiktą informaciją, kiti – patys
vertindami skolininko patikimumą.
Vienaip ar kitaip, paties investuotojo „namų darbai“ yra
svarbūs. Kasdien priimdama sprendimus dėl vieno ar kito NT projekto tinkamumo
platformai, sutelktiniu finansavimu besidomintiems ar jau investuojantiems
siūlau paprastą „paruoštuką“, leidžiantį įvertinti svarbiausią investicinio
projekto informaciją.
Apsisprendžiant „čia ir dabar“
Net ir turint minimaliai laiko investiciniam sprendimui
priimti, turite įsigilinti, koks turtas įkeičiamas kaip investicijos
užtikrinimo priemonė. Ir dar svarbiau – ar nesklandumų atveju tokio turto
vertės pakaks greitai padengti įsipareigojimus.
Rinkoje dažnai sutinkamas LTV terminas (angl.
loan-to-value), t.y. paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykis. Jis paprastai
nurodomas procentais, t.y. „70% LTV“ reiškia, kad, pvz., įkeičiamas 100 tūkst.
Eur vertės turtas telkiant 70 tūkst. dydžio paskolą.
Kalbant dar paprasčiau, „70% LTV“ teoriškai reiškia, kad
įkeičiamą turtą pardavus su 30 proc. nuolaida, gautos sumos pakaks visai
paskolai sugrąžinti. Ir jei investuotojui „plika akimi“ atrodo, kad jo naudai
įkeičiamas turtas su tokia nuolaida būtų gana greitai parduotas – ko gero, to
jau galėtų pakakti greitam investiciniam sprendimui atlikti.
Beje, 70 proc. rodiklį pasirinkau neatsitiktinai:
platformoje automatiškai atmetame bet kokią didesnę reikšmę, o su didesniu kaip
70 proc. LTV rodikliu nepatyrusiems investuotojams patarčiau niekur
neinvestuoti.
Žinoma, LTV sąvoka turi daugybę niuansų: svarbu suprasti,
kas ir kada atliko turto vertinimą, ar tas turtas apskritai likvidus (ar tai
užbaigti butai Vilniaus centre ar, pvz., logistiniai pastatai šalies
pasienyje), ar įskaičiuotas PVM ir pan. Paprastumo dėlei, investuotojams
siūlytume nagrinėti ne (vien) LTV, o dar žemiškesnį rodiklį – paskolą vienam
įkeisto turto naudingam kvadratiniam metrui. Dalis platformų šį rodiklį nurodo
atskirai, o ir kitur jį suskaičiuoti gana nesudėtinga. Tuomet bus nesunku
iškelti klausimą: jei įkeisto turto kvadratinis metras įvertintas 3 tūkst. Eur,
o paskola sudaro 2,1 tūkst. Eur kvadratiniam metrui, ar su tokia nuolaida
objektas būtų greitai parduotas? Ir ar apskritai realistinė įkeisto turto vertė
bei vystytojo prognozuojama pardavimo kaina?
Į šiuos klausimus bus nesudėtinga atsakyti panagrinėjus
parduodamą panašų turtą ir jo kainas skelbimų portaluose, o toks „pratimas“
investuotojui netruks ilgiau nei keliolika minučių. Atskirai dėmesio skyrus
investicinio projekto siūlomoms palūkanoms, investicijos terminui ir pačios
platformos skelbiamam rizikos vertinimui (ar bent reitingui), „greitoji“
projekto analizė jau bus gana solidi.
Sprendimui turint daugiau laiko
Jei sprendimas investuoti neskubus, papildomo dėmesio verta
skirti ir kitiems investicinio projekto aspektams.
Projekto patrauklumas. Svarbu suvokti, kas apskritai vystoma
už skolinamas lėšas: kokioje miesto vietoje numatomi butai, koks jų segmentas,
kuo jie patrauklūs rinkoje ir kuo išsiskiria iš konkurentų. Savaime nei vienas
miesto rajonas, taip pat prestižinis, vidutinis ar ekonominis būsto segmentas
nėra blogas ar geras, tačiau jis tikrai privalo atitikti ar, dar geriau,
pranokti kontekstą. Pavyzdžiui, neišvystytame rajone bus sunku parduoti
smarkiai brangesnį, nieko neišsiskiriantį projektą.
Vystytojo nuosavų lėšų dalis. Aš asmeniškai didelį dėmesį
skiriu ir investuotojams rekomenduoju įvertinti, kokią dalį nuosavų lėšų į NT
projektą investuoja pats vystytojas. Linkėčiau bent 25 proc. nuo viso projekto
– tai signalizuoja ne tik didelį vystytojo įsipareigojimą, bet ir norą
nepabėgti nuo iššūkių, jeigu jie nutiktų. Paprastai kalbant, kuo daugiau savų
(o ne skolintų) pinigų investuoja pats vystytojas, tuo didesnis bus jo
interesas siekti projekto sėkmės.
Vystytojo patirtis. Analizuojant projektus svarbi ir
vystytojo patirtis: komandos kompetencijos, įmonės reputacija, žinomumas, jau
anksčiau sėkmingai išplėtotų projektų portfelis, sėkmingai grąžintos ankstesnės
paskolos. Be abejo, nepatyrę rinkos dalyviai signalizuoja apie didesnes
potencialias rizikas. Savo ruožtu gerai vertinami ir daug matę vystytojai ne
tik turės daugiau patirties ar ryšių, bet ir, pvz., daugiau galimybių
finansiškai remti savo projektus iš kitų šaltinių.
Projekto stadija. Ne mažiau svarbu ir investicinio projekto
stadija, t.y. ar skolinamasi dar tik sklypų įsigijimui ir projektavimo darbams,
ar jau statybų pradžiai arba pabaigai. O galbūt projektas jau išvystytas ir
užbaigtas, tačiau skolinamasi „refinansavimui“, t.y. pardavimų etapo pratęsimui
siekiant atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais.
Nė vienas iš minėtų faktorių savaime nėra geras ar blogas,
tačiau natūralu, kad dar nepradėtos ar vos pradedamos statybos turi daugiau
rizikų nei baiginėjamas ar jau užbaigtas turtas. Už tai didesnės rizikos
etapuose paprastai siūlomos didesnės palūkanos – investuotojas turėtų
įsivertinti asmeniškai tinkamiausią rizikos ir grąžos santykį.
Beje, paskolos termino pratęsimas yra itin apipintas mitais:
pratęsimai yra įprasta praktika, svarbiausia, kad įkeičiamas turtas turėtų
pakankamą vertės rezervą, reikalingą apsaugoti investuotojų interesus.
Panagrinėkime pavyzdį, kai projekto vystymo laikotarpis yra
24 mėn., o paskola suteikiama 12 mėn. terminui – tai reiškia, kad ateityje
reikės pratęsti paskolos terminą dar 12 mėn. Suteikus paskolą pirmą kartą,
investuotojams įkeičiamas sklypas su statybą leidžiančiu dokumentu, o
vystytojui paskola išmokama etapais, kai užaktuojami atlikti statybų darbai.
Po metų įkeisto turto vertė jau padidėjusi dėl atliktų
darbų, pastato statyba yra užbaigta ir įregistruotas galutinis baigtumas, t.y.
statybos rizikos yra pasibaigusios ir paskolos terminas pratęsiamas turto
pardavimo laikotarpiui bei sėkmingam paskolos dengimui.
Tokiu atveju esamiems investuotojams siūlomi du variantai:
atsiimti investiciją ir panaudoti lėšas kitiems tikslams. Arba pratęsti
investiciją ir uždirbti papildomai, kol projekto savininkas vykdo pardavimus ir
formina notarines pardavimo sutartis su pirkėjais. Pastarasis scenarijus – daug
patrauklesnis investuotojams, nes praėjus 12 mėn. terminui jie gali rinktis.
Tuo tarpu jeigu projekto pradžioje investuotojui būtų siūloma investuoti lėšas
24 mėn., daugeliui toks terminas pasirodytų mažiau patrauklus nei galimybė
atgauti pinigus po metų.
Investuokite, bet neskubėkite
Investavimas Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau dažnai
pastebime dalies investuotojų nepamatuotą azartą siekti „aukščiausių palūkanų
rinkoje“. Aukštesnės palūkanos reiškia didesnę riziką, o neatsakingi
sprendimai, apeinant išsamesnę analizę, gali virsti nuostoliais.
Investavimas neturi tapti darbu, tačiau bent išsamesnė
analizė padeda išvengti klaidų, užtikrina ramybę ir prisideda prie investuotojo
augimo. Su laiku tai atvers duris į sudėtingesnius ir sėkmingesnius sprendimus."