Metų papuošalai tapo didesni, drąsesni ir sidabriniai

  „Rekordiškai aukštos aukso kainos ir nuovargis su vadinamąja ramia prabanga sudarė sąlygas populiaraus sidabro dirbinių atgimimui.

 

 Devintajame ir devintajame dešimtmečiuose Roberto Lee Morriso skulptūriniai sidabriniai auskarai, krūtinės juostos ir rankogaliai jam suteikė tam tikrų mados žvaigždžių draugystę: ilgus metus trukęs bendradarbiavimas su Donna Karan, draugystė su Karlu Lagerfeldu, eksportuojant savo bendravardį papuošalų ženklą į Japoniją.

 

 P. Morriso meno dirbinių parduotuvė, žinoma dėl savo muziejui būdingo požiūrio į išskirtinių papuošalų demonstravimą, tapo SoHo paskirties vieta gerokai anksčiau, nei Manheteno rajonas virto prekybos centru po atviru dangumi. Parduotuvė, kuri buvo uždaryta 1995 m., padėjo sutvirtinti jo, kaip dizainerio, žinomo dėl to, kad pirmenybę teikia dydžiui, o ne subtilumui, reputaciją ir atkreipė naują dėmesį į sidabrą (o kartu ir sidabro lydinį).

 

 Aukso kainai pakilus iki visų laikų aukštumų – iki maždaug 2800 dolerių už unciją spalio pabaigoje, o po to nukrito iki dabartinės kainos, maždaug 2600 dolerių už unciją – p. Morriso mėgstama sidabro priemonė, kuri šiuo metu kainuoja apie 30 dolerių už unciją. buvo ieškoma vis daugiau juvelyrų.

 

 Daugelis naudojo metalą, kad gamintų didelius ir sudėtingus dirbinius, kurie būtų brangūs, jei būtų pagaminti iš aukso, ir paskatino perėjimą nuo subtilių pusiau smulkių papuošalų prie didelių papuošalų – tokių, kuriuos gamino ponas Morrisas ir kiti žinomi dizaineriai. su sidabru, kaip Ted Muehling, Gabriella Kiss ir Judy Geib.

 

 Auskarai ir karoliai

 

 „Jūs negalite sau leisti nusipirkti aukso, bet galite sau leisti nusipirkti sidabro“, – sakė ponas Morrisas ir pridūrė, kad pastaruoju metu jo stambių dirbinių paklausa išaugo. Atnaujintą susidomėjimą jis priskyrė „didžiuliu kiekiui energijos pasaulyje“, kaip pats pasakė.

 

 „Pasaulis yra labai aktyvus, o tai pažadina žmones ir laiko žmones ant jų sėdynės krašto“, – sakė 77 metų ponas Morrisas, kurio sidabriniai karoliai kainuoja nuo šimtų dolerių (pakabukai) iki tūkstančių (Gobstopper dydžio kamuoliukų seilinukai). „Šiuo liūdesio ir baimės laikotarpiu žmonės nori pirkti daiktus ir nori didelių sidabrinių apyrankių.

 

 Didelės apyrankės šiais laikais yra tik vienas iš daugybės variantų, kuriuos galima įsigyti. J. Hannah, Los Andželo etiketė, siūlo klasikinius žavingus karolius ir žiedus. 

 

Kitas miesto prekės ženklas Mondo Mondo yra žinomas dėl savotiškesnių stilių su spalvingais akmenimis. 

 

Sophie Buhai, kuri taip pat kuria papuošalus Los Andžele, gamina sidabrinius statinius, taip pat karolius su pakabukais, panašiais į kiaušinius ir vazas, kai kurie iš jų primena modernistinį Elsa Peretti Tiffany & Company dizainą.

 

 Londono menininkas Leo Costelloe gamina sidabrą į gabalus, primenančius juostinius lankelius ir karūnas. Juvelyrai Charlotte Chesnais (Paryžiuje) ir Juju Vera (Niujorke) kuria atsižvelgdami į kreivumą ir perdėtas proporcijas. Kitos Niujorko etiketės „Quarry“ prekės išsiskiria savo svogūnėlių formomis, o dar dviejų Niujorko prekių ženklų „Agmes“ ir „Sapir Bachar“ prekės yra žinomos dėl savo švarių linijų.

 

 Nedideles drabužių ir aksesuarų kolekcijas išleidžianti, Manheteno dizainerė Emily Dawn Long – reperis Kendrickas Lamaras yra jos megztų kepurių gerbėjas – neseniai pristatė sidabrinių papuošalų liniją, kurią gamina amatininkai Indonezijoje. 34 metų ponia Dawn Long sakė, kad dėl sidabro kainos metalas buvo akivaizdus pasirinkimas jos apyrankėms ir rankogalių segtėms, nes „pinigai menininkui yra tokie neišlaisvinantys“.

 

 Grynoji aukso kaina pastaraisiais metais toliau kilo dėl kelių veiksnių, sakė Ericas Gozenputas, tauriaisiais metalais prekiaujančios Manheteno bendrovės „Bullion Exchanges“ vadovas. Šios priežastys apima Covid pandemiją, konfliktus Europoje ir Artimuosiuose Rytuose bei ekonominę konkurenciją tarp JAV ir Kinijos.

 

 Dėl to perėjimas prie sidabro daro įtaką ne tik mados tendencijoms, bet ir kultūroms, kuriose auksinių papuošalų pirkimas yra giliai įsišaknijusi tradicija. „Indijoje, kur auksas visų pirma buvo pasirinktas, žmonės dabar eina link sidabro“, – sakė J. Gozenputas.

 

 Sidabrinių dirbinių pardavimas mažame juvelyrikos prekės ženkle „Completedworks“ Londone šiemet šoktelėjo, palyginti su 2023 m., sakė jos įkūrėja Anna Jewsbury. Mažesnė metalo kaina leidžia juvelyrams ir vartotojams „pirmenybę teikti dizainui ir kūrybiškumui“, – sakė ji. 

 

„Juvelyrika yra mini skulptūra, o sidabras leidžia į tai atsiremti."

 

 „Love Adorned“, juvelyrikos parduotuvė, žinoma dėl nepriklausomų prekių ženklų ir vintažinių dirbinių, susidomėjimą sidabro dirbiniais lėmė kintantis skonis ir ekonominės tendencijos. „Klientai, kurie iš mūsų nusipirko daug aukso, kurie turi galimybių nusipirkti didelius aukso kiekius, dabar perka sidabrą – tai atrodo išvaizdu“, – sakė Lori Leven, „Love Adorned“, kurios buveinės yra Manhetene ir kitur, savininkė.

 

 Žiedai ir apyrankės

 

 Stéphanie Roger, papuošalų butiko „Whitebird“, prekiaujančio daugybe prekių ženklų, savininkė, aprašė panašią paklausą tarp trijų jos parduotuvių Paryžiuje klientų. Taip padarė juvelyrė Kendra Scott, kurios bendravardis prekės ženklas turi apie 130 parduotuvių Jungtinėse Valstijose.

 

 „Matome, kad sidabras parduodamas daug didesniais kiekiais, nei anksčiau; žmonių nori sidabro ar net sidabro spalvos papuošalų“, – sakė ponia Scott, neseniai pristačiusi Vakarų tematikos kolekciją „Yellow Rose“, pilną sidabrinių dirbinių.

 

 Ponia Scott teigė, kad jos įmonės sidabro dirbinių pardavimas 2024 m. išaugo, palyginti su praėjusių metų produkcija, ir pridūrė, kad susidomėjimas sidabru sutapo su pirmenybėmis nuo mažų papuošalų prie reikšmingų dalių.

 

 Perėjimas prie maksimalistinių papuošalų yra reakcija į minimalistinę tendenciją, vadinamą ramia prabanga, sakė žurnalo i-D redaktorius Thom Bettridge. „Tylesnis jautrumas sukuria daugiau vietos papuošalams ir aksesuarams bei sukuria gausos jausmą per priedus“, – sakė jis.

 

 Manheteno kinų kvartale esančiame butike Old Jewelry, kurio specializacija yra sidabro dirbiniai, dėklai pripildyti šiuolaikinių menininkų sukurtų papuošalų ir nuostabiai keistų vintažinių dizainų, kurių gausu dėl metalo, kaip avangardo menininkų terpės, vietinių kūrėjų ir Europos aristokratų istorijos.

 

 Daugelis vintažinių dirbinių vis dar egzistuoja, nes dėl sidabro papuošalų vertės niekada nebuvo verta juos išlydyti dėl grynų pinigų, sakė „Old Jewelry“ įkūrėja Sarah Burns. „Jie tai vadina žmonių metalu, nes jį gali pasiekti ir kūrinį kuriantis menininkas, ir vartotojas, kuris nori turėti kūrinį“, – pridūrė ji." [1]

1. The Year Jewelry Got Bigger, Bolder and Silver: All Consuming. Misty White Sidell.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 19, 2024.

The Year Jewelry Got Bigger, Bolder and Silver

"Record-high gold prices and a fatigue with so-called quiet luxury set the stage for a resurgence of statement silver pieces.

In the 1980s and ’90s, Robert Lee Morris’s sculptural silver earrings, breastplates and cuffs earned him certain trappings of fashion stardom: a yearslong collaboration with Donna Karan, a friendship with Karl Lagerfeld, exporting his namesake jewelry brand to Japan.

Mr. Morris’s Artwear store, known for its museum-like approach to displaying statement jewelry, became a destination in SoHo well before the Manhattan neighborhood turned into an open-air mall. The store, which closed in 1995, helped cement his reputation as a designer known for preferring size over subtlety and for bringing new attention to silver (and by extension sterling silver, an alloy).

As the price of gold has soared to all-time highs — peaking at about $2,800 an ounce in late October before falling to its current price, about $2,600 an ounce — Mr. Morris’s preferred medium of silver, which currently costs about $30 an ounce, has been sought out by a growing number of jewelers.

Many have used the metal to produce hefty and intricate pieces that would be cost prohibitive if made in gold, fueling a shift away from delicate demi-fine baubles and toward sizable jewelry — the kind made by Mr. Morris and other established designers known for working with silver, like Ted Muehling, Gabriella Kiss and Judy Geib.

Earrings and Necklaces

“You can’t afford to buy gold but you can afford to buy silver,” Mr. Morris said, adding that there has recently been an uptick in demand for his chunky pieces. He attributed the renewed interest to the “tremendous amount of energy in the world,” as he put it.

“The world is in a very high level of activity and that wakes people up and keeps people on the edge of their seat,” said Mr. Morris, 77, whose silver necklaces cost between hundreds of dollars (for pendants) and thousands (for bibs of Gobstopper-size balls). “People want to buy things in this period of sadness and fear, and they want a big silver cuff.”

Bulky cuffs are but one of countless options to buy these days. J. Hannah, a label in Los Angeles, offers classic charm necklaces and signet rings. Mondo Mondo, another brand in the city, is known for quirkier styles embedded with colorful stones. Sophie Buhai, who also designs jewelry in Los Angeles, makes silver barrettes as well as necklaces with pendants shaped like eggs and vases, some of which recall the modernist silver designs by Elsa Peretti for Tiffany & Company.

Leo Costelloe, an artist in London, crafts silver into pieces resembling ribbon bows and crowns. The jewelers Charlotte Chesnais, in Paris, and Juju Vera, in New York, both design with an eye for curvature and exaggerated proportion. Items from Quarry, another label in New York, are distinguished by their bulbous shapes, while those from Agmes and Sapir Bachar, two more New York brands, are known for their clean lines.

Emily Dawn Long, a designer in Manhattan who releases small collections of clothing and accessories — the rapper Kendrick Lamar is a fan of her knit hats — recently introduced a line of silver jewelry manufactured by artisans in Indonesia. Ms. Dawn Long, 34, said the price of silver made the metal an obvious choice for her cowrie-shell bracelets and cuff links because “money is so unfreeing for an artist.”

The net price of gold has continued to climb in recent years because of several factors, said Eric Gozenput, the chief executive of Bullion Exchanges, a company in Manhattan that sells precious metals. Those reasons include the Covid pandemic, wars in Europe and the Middle East and economic competition between the United States and China.

The resulting shift to silver is not only influencing fashion trends, but cultures in which buying gold jewelry is a deeply rooted tradition. “In India, where gold has primarily been the option of choice, people are now moving toward silver,” Mr. Gozenput said.

Sales of silver items at Completedworks, a small jewelry brand in London, jumped this year compared with in 2023, said its founder, Anna Jewsbury. The metal’s lower cost allows jewelers and consumers to “prioritize design and creativity,” she said. “Jewelry is a mini sculpture and silver allows you to lean into that.”

At Love Adorned, a jewelry boutique known for its selection of independent brands and vintage pieces, the interest in silver items has been driven as much by changing tastes as it has been by economic trends. “Clients who have bought a lot of gold from us, who have the means to buy big amounts of gold, are now buying silver — it’s the look,” said Lori Leven, the owner of Love Adorned, which has locations in Manhattan and on Long Island.

Rings and Bracelets

Stéphanie Roger, the owner of Whitebird, a jewelry boutique that sells many brands, described a similar demand among customers of her three stores in Paris. So did the jeweler Kendra Scott, whose namesake brand has some 130 stores in the United States. “We are seeing silver sell at much higher rates than we have in the past; people want silver or even silvertone jewelry,” said Ms. Scott, who recently introduced a Western-themed collection, Yellow Rose, full of silvery pieces.

Ms. Scott said her company’s sales of silver items in 2024 spiked compared with last year’s output, adding that interest in silver has coincided with preferences shifting from small jewelry toward pieces with significant proportions.

The shift toward maximalist jewelry is a reaction to the minimalist trend known as quiet luxury, said Thom Bettridge, the editor of i-D magazine. “The quieter sensibility creates more room for jewelry and accessorizing and creating a sense of abundance through accessories,” he said.

At Old Jewelry, a boutique in Manhattan’s Chinatown that specializes in silver pieces, cases are filled with a mix of contemporary artist-made jewelry and wonderfully strange vintage designs, which exist in abundance because of the metal’s history as a medium for avant-garde artists, Indigenous makers and European aristocrats.

Many vintage pieces still exist because the value of silver jewelry has never made it worth melting down for cash, said Old Jewelry’s founder, Sarah Burns. “They call it the people’s metal, because it’s approachable for both the artist making the work and the consumer who wants to own a piece,” she added." [1]

1. The Year Jewelry Got Bigger, Bolder and Silver: All Consuming. Misty White Sidell.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 19, 2024.

Nepadorios kainos, prastėjanti kokybė: prabanga yra mirties spiralėje

 "Šventinių apsipirkimų sezonas pasiekia savo viršūnę. O ar žinote, ko aš, ilgametė mados redaktorė, šiemet nepirksiu iš savo mylimųjų? Garsios prabangos mados. Greičiau susideginčiau antakius.

 

 Kodėl aš išduodu pramonę, kuriai paskyriau didesnę dalį per pastaruosius 20 savo gyvenimo metų, jums gali kilti klausimas? Leiskite man papasakoti istoriją.

 

 Kai 2023 m. rudens sezonui Marcas Jacobsas iš naujo išleido jo Kiki batų versiją, skirtą kilimo ir tūpimo tako pasirodymui – paklausų, lanksčios odos stilių, kurio geidžiau nuo 2016 m. debiuto – radau būdą, kaip juos įsprausti į mano biudžetą. Turėjau audringus kelis mėnesius ir sugalvojau, kad pasilepinsiu kažkuo, kurį branginsiu amžinai. Kažkas, kas truktų ilgai.

 

 Jie ilgai netruko. Dešiniojo kulno dangtelis nukrito po kelių dėvėjimų ir atidengė ploną plastiko urvą. Aš jį pakeičiau, bet po kelių dienų nuplėšiau keturių colių platformos pagrindą, kaip pūvančią medžio galūnę. Mediena! Du praeiviai mane pakėlė, ir aš basa šlubavau namo. Vasario mėnesį pareikalavau grąžinti pinigus, kuriuos nedelsdama skyriau labai reikalingai kineziterapijai.

 

 Mano patirtis apibendrina viską, kas buvo ne taip, kaip kadaise tarnavo, kaip semiotinis gero gyvenimo trumpinys. Pastaraisiais metais visų rūšių prabanga tapo nepadoriai, negarbingai, nesuvokiamai brangi. O kainų kilimas, kurį matėme, yra staigesnis, nei diktuotų infliacija. Kas blogiau? Didėjant sąnaudoms, kokybė negerėja. Tiesą sakant, ji iš esmės pablogėjo.

 

 „Prabangos srityje – chaosas“, – sakė Gill Linton, mados ir rinkodaros ekspertė bei prabangios vintažinės platformos Byronesque įkūrėja.

 

 Žengčiau žingsnį toliau. Prabanga yra mirties spiralėje. Po dešimtmečio beveik nevaržomo augimo šis sektorius žlunga visame pasaulyje. Analitikai nurodo, kad mažiau pasiturintys pirkėjai riboja jų išlaidas ir lėtėja paklausa Kinijoje. Tikiu, kad yra dar vienas kaltininkas: augantis supratimas, kad daugelis prabangių namų sulaužė principus, dėl kurių jie buvo tokie sėkmingi. Šie paprasti prekių ženklai, kurie sumažino savo esmę ir išdarinėja savo geidžiamumą žemesnės rinkos įžymybių partneryste, licencijavimo sandoriais ir influencerių reklama, kaltinti negali nieko, išskyrus save.

 

 Tai prasidėjo nuo daugybės šiuolaikinių bėdų šaltinio: socialinės žiniasklaidos. Tiems, kurie neprisirišę prie „TikTok“ ar „The Kardashians“, socialinė žiniasklaida, padedama realybės televizijos, paskatino pašėlusį „vieno tobulumo“ žaidimą, kuriame geriausi socialinės žiniasklaidos turinio kūrėjai siekia sukurti gerovės įspūdį, pralenkdami save ir savo konkurentus. Tai reiškia puikuotis prabangos prekėmis įrašuose, kurie vėliau plačiai pasklinda algoritmų dėka. Kyle Richard, filmo „Tikrosios Beverli Hilso namų šeimininkės“ narė, liūdnai pagarsėjo tuo, kad sporto salėje nešiojo sunkiai įsigyjamą Hermès Birkin krepšį, kuris kainuoja nuo penkių skaitmenų iki šimtų tūkstančių, kabantį ant jos rankos.

 

 Tuo pat metu turtingieji darėsi turtingesni – prie jų prisijungė vis daugiau žmonių. Šveicarijos banko UBS duomenimis, 2000 m. JAV buvo 7,64 mln. milijonierių. 2023 m. šis skaičius išaugo beveik trigubai.

 

 Tiems, kurie nėra patogiai milijonierių klasėje, technologijos siūlo sprendimą. Sparčiai išpopuliarėjusios finansavimo programos, tokios, kaip „Klarna“ ir „Afterpay“ – internetinės skolinimo paslaugos, leidžiančios vartotojams suskirstyti mokėjimus į dalis – pradėjo visiškai naują „pirk dabar, mokėk vėliau“ erą. Tai beveik bet kokio daikto išdėstymas be stigmų. Niekas neturi žinoti, o jūs gaunate produktą iš anksto.

 

 Staiga prekės ženklai, įpratę aptarnauti keletą išrinktųjų, persekiojo daug mažiau įžvalgių klientų – kai kuriuos tiesiogine prasme vaikus – ieškodami savo socialinių tinklų profilių statuso. Tuo tarpu platformos ir toliau kelia nerimą klasėje ir siūlo, atrodo, neribotą kiekį duomenų apie tai, ko norėti toliau. Susidūrusios su miniomis, įmonės stengėsi išsaugoti savo įvaizdžius vienu žinomu būdu: padidino kainas. Tai darydamos jos vadovavosi ilgalaikiu „Veblen prekių“ principu.

 

 Iš ekonomisto Thorsteino Vebleno „Laisvalaikio klasės teorijos“, parašytos 1899 m., joje teigiama, kad prabangos prekių paklausa iš tikrųjų didės, kai didėja jų kainos, nes tokie pakilimai retina bandas, o ribotos prekės tampa dar labiau pageidaujamos.

 

 Kurios kainos smarkiai pakilo? Geresnis klausimas yra tas, kurios nepakilo.

 

 Nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2024 m. balandžio mėnesio populiaraus „Prada“ „Galleria Saffiano“ krepšio kaina išaugo 111 proc. Tuo pačiu laikotarpiu „Louis Vuitton“ drobinio „Speedy“ krepšio kaina padvigubėjo, o „Gucci“ Marmont mažasis krepšys išaugo 75 proc. „Chanel“ yra ypač pagarsėjęs: jos ikoninis vidutinio dydžio 2,55 dydžio su odiniu atvartu krepšys, kuris 2019 m. kainavo 5 800 dolerių, dabar jums atsieis 10 800 dolerių – dėl to vis dažniau skundžiamasi kokybe.

 

 O kaip tas tobulas egzotiškas fonas, skirtas parodyti savo naujas prekes? Tūkstantis dolerių už naktį įprastame viešbučio kambaryje, anksčiau negirdėtas,  yra stebėtinai dažnas. Kambariai paklausiame Jutos Amangirio kurorte 2018 m. kainavo nuo maždaug 1 800 dolerių už naktį. Dabar jie prasideda nuo 3 509 dolerių. Jaclyn Sienna India, kelionių ir gyvenimo būdo įmonės, teikiančios paslaugas asmenims ir šeimoms, kurių grynoji vertė yra ne mažesnė nei 100 mln. dolerių, įkūrėja pažymi, kad išskirtinio Ibisos restorano „Sublimotion“ meniu 2022 m. kainavo apie 1 675 dolerių. Šiandien ji sakė, tai 2380 dolerių.

 

 Pagal Veblen prekių principą pirkėjai turėtų vertinti prabangių prekių ženklų didesnes kainas, kaip ženklą, kad prekės yra brangios ir sunkiai įsigyjamos. Problema ta, kad nė viena iš jų nėra tokia.

 

 Prabanga tapo prieinama beveik visur. Atidarykite „Instagram“ ir visi turi „Louis Vuitton Speedy“, „Chanel Boy Bag“ ar kitą akimirksniu atpažįstamą keturių skaitmenų plius piniginę iš populiarios prabangos prekės ženklo. Dalis to kyla dėl perpardavimo (žmonės, išmetantys savo naudotas prabangos prekes, dažniausiai su didelėmis nuolaidomis) arba apgaulės (panašiai atrodančios, kopijos, kurių kaina yra daug mažesnė). Ir vis daugiau yra superfalsifikatų – labai įtikinamų padirbinių, kurie, atrodo, siūlo panašią kokybę už nedidelę kainą.

 

 Be viso to, kai kurie prabangūs tiekėjai taip pat pradėjo plėsti savo gaminių kategorijas ir pardavinėti perteklines atsargas pigiose parduotuvėse. Parduotuvės, kurios kažkada buvo dekadentiški salonai, siūlantys įrangą klientams, kai jie gurkšnodami šampaną, dabar yra turtingųjų ir aukštesnės vidurinės klasės turistų lankomos vietos, prekiaujančios piniginėmis ir raktų pakabukais, kurie, nepaisant jų komiškų kainų, yra vieni pigiausių variantų. Vos kelios minutės kelio nuo prekybos centro, kuriame gausu „Chanel“ ir „Gucci“, išeinančių vidutinio lygio prekybos centre šalia jūsų.

 

 Kurį laiką tai veikė. Po pandemijos naujai nukaldinti milijonieriai troško išlaidauti ir pasirodyti. „Chanels“ ir „Vuittons“ padidino kainas, „todėl „netinkami“ žmonės nustos pirkti“, – sakė Erezas Yoeli, M.I.T. Sloano vadybos mokyklos mokslininkas. Tačiau dalis „spaudimo rinkoje kyla dėl to, kad jūs turite būti teisėtai geresni“, - sakė jis. „O jei to nepadarysite, jūs patirsite pasekmes“.

 

 Jie nebuvo geresni. Kelionių ir gyvenimo būdo įmonės įkūrėja ponia India pastebėjo, kad daugelyje aukščiausio lygio viešbučių paslaugos pandemijos metu nukrito iš dalies dėl darbuotojų trūkumo ir dar neatsigavo.

 

 O kaip tos 10 000 dolerių vertės rankinės? Taleen Akopyan, kuri su savo vyru pastaruosius keturis dešimtmečius dirbo kurpiumi ir odos restauravimo eksperte, sakė, kad jos verslas pasikeitė nuo 50 metų senumo ir vis dar geros būklės krepšių prie visiškai naujų Chanel, Louis Vuitton ir Guccis. kuriems reikia pagalbos po kelių nešiojimų. „Tikrai pablogėjo kokybė“, – sakė ji.

 

 Tai turėjo baigtis. Daugeliu atvejų prabangos rinka smunka.

 

 LVMH ir „Kering“, kuriai priklauso tokie prekių ženklai, kaip „Gucci“, „Balenciaga“ ir „Yves Saint Laurent“, šiemet pranešė apie nuostolius. Tas pats pasakytina ir apie Burberry; Richemont, kuriai priklauso Alaïa, Cartier ir Chloé; ir Capri Holdings, Michael Kors, Versace ir Jimmy Choo savininkas. Vadybos konsultacijų bendrovės „Bain“ rudenį atliktame tyrime prognozuojama, kad 2024-ieji bus pirmieji prabangos sulėtėjimo metai nuo 2008-ųjų finansų krizės (neįskaitant pandemijos). Žinoma, prabangos sektorius yra vienas iš pirmųjų, kurie nukentėjo dėl lėtėjančios ekonomikos. Tačiau daugelį šiandieninių problemų priežasčių įmonės sukėlė pačios.

 

 Kai kurie prekių ženklai į tai reaguoja, mažindami kainas, o tai rizikuoja paversti prabangos etiketę tokia linija, kuria naudojasi prekybos centrai ir kurios beveik niekas nenori. Investuotojai neturėjo girti naujojo Burberry generalinio direktoriaus Joshua Schulmano, kai lapkritį jis paskelbė, kad, be kitų pakeitimų, prekės ženklas sumažins savo rankinių kainas.

 

 Bene ryškiausias problemos požymis yra tai, kad prabangos prekės vingiuoja pigių parduotuvių lentynose. Produkto pertekliaus išmetimas į ne tokias žavingas vietas gali taip pakenkti prekės ženklo suvokimui, kad kai kurios įmonės tiesiogine prasme padegdavo produkto perteklių, kad išvengtų tokio likimo. Ir vis dėlto, pasak Baino, 2023 metų pabaigoje būtent ten buvo įsigyta apie 13 procentų visų prabangos prekių, palyginti su 5 procentais prieš dešimtmetį.

 

 Kai kurie prekių ženklai bando išlaikyti liniją. Liepos mėnesį duodamas interviu LVMH vyriausiasis finansų pareigūnas Jeanas-Jacques'as Guiony užsiminė, kad kainų didėjimas „nesibaigs vien dėl to, kad trokštantys klientai patiria šiek tiek spaudimo“. Įdomus faktas: LVMH mados ir odos gaminių pardavimas 2024 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo 5 procentais.

 

 Taigi, galbūt, problema yra ne tiek spaudimas, kiek prastesnės, per brangios prekės, pvz., 2 816 dolerių vertės „Christian Dior“ krepšiai, kurie buvo pagaminti Italijos prakaito dirbtuvėse už maždaug 57 dolerių.

 

 Kas nutiko šiems kažkada prestižiniams meistriškumo ir pasakų bastionams? To paties pavadinimo Louis Vuitton įkūrėjas gimė amatininkų šeimoje 1821 m. ir paskyrė savo gyvenimą studijoms ir tobulėjimui. „Chanel“ XX amžiaus pradžioje įkūrė Coco Chanel ir puikiai sukūrė sportinius gaminius moterims, kurie išlaisvino jas nuo korsetų. Christianas Dioras 1947 m. išrado „Naują įvaizdį“ – nepriekaištingai suprojektuotą hipermoterišką siluetą, kuris po Antrojo pasaulinio karo griežtumo buvo grįžimas į belle epoque žavesį. Šie prekių ženklai ir jų bendraamžiai ilgai laikėsi savo įkūrėjų tradicijų ir standartų, kol to nepadarė.

 

 Kai trumpalaikės sąnaudos yra svarbesnės, nei istorija ir paveldas, kampai nupjaunami, siela užgęsta, o produktas tampa šiukšle įmantrioje dėžutėje.

 

 Išimtis yra Hermès. Bendrovė nuo 2019 m. iki 2024 m. padidino savo „Birkin 30“ krepšio iš Togo odos kainą tik 15 procentų, taigi nuo 10 900 dolerių iki 12 500 dolerių. Be to, daugelis teigia, kad jums gali tekti išleisti didelę sumą kitiems Hermès gaminiams, kad „užsidirbtumėte“ privilegiją juos nusipirkti.

 

 Kaip ir mano liūdni Kiki batai, didžioji dalis senosios prabangos – tokios žavingos, sodrios ir išskirtinės, kad visi ją suprato, daugelis jos troško ir tik nedaugelis galėjo jų turėti – sugadinta nepataisomai. Kadaise gerbiamos įstaigos, kurios didžiavosi meistriškumu, aptarnavimu ir išugdė išrankių bei lojalių klientų bazę, tapo masinės rinkodaros mašinomis, kurios yra tokios pat elegantiškos ir išskirtinės, kaip Times Square M&M parduotuvė.

 

 Šiandien greitas pasitenkinimas, pelnas ir išvaizda yra labiau pageidaujami, nei turinys, gylis ar vidinė vertė. Ir nors „prabangos“ nuosmukis gali neatrodyti, kaip pasaulio pabaiga (ypač kai vyksta tiek daug su apokalipse susijusių įvykių), jos kritimas reiškia gilesnį nuosmukį, kuris graužia didžiąją dalį mūsų egzistencijos – švietimo, žiniasklaidos ir literatūros. tarpasmeninių santykių ir gyvenimo kokybės.

 

 Bet grįžkime prie apsipirkimo. Dabar pats tinkamiausias metas ieškoti kvalifikuotų, nepriklausomų amatininkų ir dizainerių, kurie nesilaiko prabangių konglomeratų gamybos kvotų ir politikos.

 

 Jei kažkas yra akivaizdžiai baisu ir nepadoriai brangu, nepirkite. Nereklamuokite to „Instagram“. Pasakykite vadovui, kad žinote, kad tai buvo „vidutinis“. Tikrai daugiau nenardysiu kojų pirštų į jokias Marc Jacobs platformas. Vienas sumuštas uodegikaulis buvo pakankamai baisus. Aš su malonumu jums viską papasakosiu.

 

 Katharine K. Zarrella yra ilgametė mados redaktorė, kritikė ir dėstytoja.“ [1]

 

1. Obscene Prices, Declining Quality: Luxury Is in a Death Spiral: Guest Essay. Zarrella, Katharine K.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 19, 2024.