Kodėl mūsų maistas yra toks nesveikas?

Mūsų pagrindinį maistą gamina stambūs pasauliniai maisto gamintojai, tik jiems apsimokančiais būdais ir tik jiems patogiai. Mūsų, valgytojų, sveikata čia niekam nerūpi.Tos gamybos grandinės gale pridedamas labai stropiai parinktas druskos, cukraus ir riebalų kiekis, kad šis maistas būtų patrauklus skonio atžvilgiu. Likusi šio verslo dalis yra rinkodaros gudrybės - kaip brangiau parduoti.

"Nors ūkiai iš prigimties yra vietiniai, didžioji dalis likusios maisto pramonės yra pasaulinė. Ūkininkams reikalingos sėklos, trąšos, mašinos ir kuras tiekiami iš toli. Bendrovės, susiejančios sistemą, - milžiniškos tarpininkaujančios įmonės, tokios kaip Amerikos ADM, „Bunge“ ir „Cargill“, Luisas Dreyfusas, įsikūręs Nyderlanduose, ir „Olam International“, įsikūrusi Singapūre - visos veikia visame pasaulyje, tiekdamos, sandėliuodamos ir gabendamos žemės ūkio prekes maisto gamintojams, tokiems kaip „Kraft“ ar „Unilever“. Dėl jų dydžio ir pasaulinio masto jos gali uždirbti daug pinigų esant gana mažam pelnui. Jos gali greitai pakeisti vieną šaltinį į kitą, kad būtų galima patenkinti pasiūlos ar paklausos pokyčius, išlyginti kainas ir išlaikyti sistemą lanksčia.

Per pastaruosius 20 metų maisto pramonė pastebėjo padidėjusią nuosavybės koncentraciją, nes jos įmonės siekė masto pranašumų. Pusę Amerikos paukštienos rinkos - didžiausią pasaulyje - dabar kontroliuoja tik keturios firmos. Du iš šešių didžiausių 2010 m. susijungimų buvo tarp maisto ir gėrimų bendrovių. Besivystančios rinkos, kuriose besikeičianti mityba ir urbanizacija sukuria naują paklausą, užaugino savo milžinus. JBS Brazilijoje yra didžiausia mėsos perdirbimo įmonė pasaulyje. Didžiausias Kinijos maisto gamintojas COFCO supirko įsitvirtinusių prekybininkų barjerą, palaikydamas galimybę grūdams plūsti į Pekiną." [1]

 

1. "The tables not yet turned; Food security." The Economist, vol. 435, no. 9193, 9 May 2020, p. 13(US).