"Dideli, stabilūs kvantiniai kompiuteriai būtų naudingi įrenginiai. Naudodamiesi intuicijai sunkiai suvokiamomis kvantinės mechanikos savybėmis, jie gali atlikti kai kuriuos skaičiavimus (nors tik kai kuriuos) greičiau, nei bet kuri įmanoma nekvantinė mašina.Viena vertus, tikriausiai jie būtų daug greitesni, nei bet kuris klasikinis kompiuteris, ieškodami duomenų bazėse - elementari operacija, turinti tūkstantį naudojimo būdų. Jie greičiau atliktų ir specifines užduotis. Tiksliai imituojant visas, išskyrus paprasčiausias, chemines reakcijas, matematiškai neįmanoma išspręsti bet kokio nekvantinio kompiuterio pagalba, nesvarbu, koks jis milžiniškas. Kvantinis kompiuteris tai galėtų padaryti, padėdamas kurti vaistus, katalizatorius ir baterijas. Kvantiniai kompiuteriai taip pat pagreitintų optimizavimo problemų analizę, kuri bando rasti geriausią būdą žongliruoti daugeliu kintamųjų, kad būtų maksimaliai padidintas konkretus rezultatas. Tai būtų naudinga transporto pramonei (ieškant efektyvių maršrutų) ir finansavimui (maksimaliai padidinant pelną, atsižvelgiant į tam tikrus apribojimus). Vadybos konsultacinė bendrovė „Boston Consulting Group“ numato, kad kvantiniai kompiuteriai pagerins jų vartotojų veiklos pajamas nuo 450 iki 850 mlrd. USD per metus iki 2050 m.
Deja, didelių, stabilių kvantinių kompiuterių dar nėra. Bet mažos, dekoratyvinės, nestabilios. Kalifornijos technologijos instituto kvantinius kompiuterius tyrinėjantis Johnas Preskillas tokias mašinas vadina NISQ - triukšmingais, vidutinio masto kvantiniais kompiuteriais (Noisy, Intermediate-Scale Quantum, angl.). Kai kurie mano, kad NISQ yra paprasčiausias žingsnis link dydžio ir stabilumo, ir tai tikrai yra su jais dirbančių asmenų tikslas. Tačiau vis daugiau įmonių ir investuotojų tikisi, kad tuo tarpu patys NISQ galės atlikti naudingą darbą. Šios firmos ieško „kvantinio pranašumo“ - būdo, kuriuo net ir ribotos šiandienos mašinos gali turėti įtakos jų arba jų klientų pajamoms." [1]
Lietuvoje mes garsėjame gabumais lazerių srityje, kas praverstų, kuriant kvantinius kompiuterius. Lietuvoje dar labai norime pritaikyti IT finansuose. Deja, Lietuvoje neturime valstybės aparato atstovų, kurie padėtų finansuoti tokius rizikingus tyrimus, kur didžiulės rizikos gali imtis tik valstybė. Valstybė yra tokia, kokie esame mes, rinkėjai. Jei mes žiopli, tai ir valstybė sumanumu nepasižymi. Kaip ten tos išsipusčiusios moterys Baltarusijos miestuose? Dar vaikšto būriais? Gerai, tegu vaikšto. Nausėda su Linkevičiumi nors turi apie ką rėkauti.
1. "Uncertainty principals; The business of quantum computers." The Economist, 26 Sept. 2020, p. 72(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą